Vyksta Paryžiaus klimato kaitos konferencija (2)

gaublys1_alkas.lt nuotr

alkas.lt nuotr.

Lapkričio 30 d., Paryžiuje prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, vyksianti iki gruodžio 11 d. Šioje konferencijoje tikimasi pasiekti teisiškai privalomą tolesnį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Naujasis susitarimas turi įsigalioti 2020 metais, pakeisdamas galiojantį Kioto protokolą su Dohos pakeitimu.

„Lietuva Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje dės visas pastangas, kad būtų pasiektas visapusis, ilgalaikis ir dinamiškas susitarimas, padėsiantis pasauliui greičiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Naujasis susitarimas turi padėti kovoti su klimato kaita, didinti visuomenės pastangas prisitaikant prie klimato kaitos poveikio ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir darnų vystymąsi ES ir visame pasaulyje“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Naujuoju susitarimu turi būti užtikrintas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų skaidrumas. Todėl būtina nustatyti visoms šalims taikomas vienodas apskaitos taisykles ir įtvirtinti reikalavimų laikymosi režimą, kuriuo būtų skatinama įsipareigojimus įgyvendinti laiku ir veiksmingai. Naujuoju susitarimu turi būti siekiama panaikinti besivystančių ir išsivysčiusių šalių suskirstymą. Susitarimas neturi neigiamai paveikti ES konkurencingumo, todėl visi didžiausi pasaulio teršėjai turi dalyvauti susitarime ir prisiimti tokius švelninimo įsipareigojimus, kurie atitiktų ES 2030 m. įsipareigojimus.

Susitarime ilgalaikis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas turėtų būti formuluojamas pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktas išvadas ir įtvirtinamas kaip indikatyvus, nepateikiant konkrečios skaitinės išraiškos. Siekiant šio tikslo, numatytas dinamiškas penkerių metų trukmės klimato kaitos švelninimo užmojo mechanizmas, pagal kurį visos šalys privalėtų įsipareigojimus peržiūrėti. Lietuva pasisako už darnaus vystymosi darbotvarkės ir klimato kaitos tikslų ir uždavinių susiejimą.

„Naujuoju susitarimu turi būti aiškiai parodyta, jog šalys yra pasiryžusios šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti tiek, kad temperatūros padidėjimas iki amžiaus pabaigos neviršytų sutartos ribos“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

ES manymu, patikimą susitarimą turėtų sudaryti pasaulinė ilgalaikio tikslo vizija – signalas suinteresuotiesiems subjektams apie pasiryžimą pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, mechanizmas, kuriuo remiantis būtų reguliariai peržiūrimas bendras siekis ir griežta skaidrumo užtikrinimo ir atskaitomybės sistema.

Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo įsipareigojimų sieks skatindama pramonę diegti inovatyvias, mažą anglies dioksido kiekį išskiriančias technologijas, investuodama į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, didindama energetinį efektyvumą, plėtodama darnią žemės ūkio produkcijos gamybą, skatindama transporto sektoriaus atsinaujinimą ir taršos mažinimą bei kitomis priemonėmis įgyvendindama Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje įtvirtintus tikslus ir uždavinius.

Kategorijos: Energetika, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *