J.Valatka. Skalūninės dujos: ar vėl lipame ant grėblio?

Tikkriausiai teisūs tie, kurie tiki tuo, kad bet kuris vystymasis vyksta spirale. Bent jau Lietuva turi keletą tokių pavyzdžių. Vienas iš jų – neabejotinai skalūninių dujų lietuviškas projektas. Nors dabar jį reiktų pavadinti tik dalinai lietuvišku. Svarbiausias projekto veikėjas vėl amerikiečių kompanija. Tik pavadinimas jau kitas – ne „Williams“, o „Chevron“.

Ką gi, konservatorių prastumta didžiausios regiono Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos „pardavimo“ Amerikos kompanijai „Williams“ istorija netgi dabar nešanti nuostolius Lietuvos ekonomikai (mokame didžiausią kainą už degalus regione) beveik nuėjo į nebūtį. Naujai užaugusi karta nieko apie tai nežino, nors neseniai miręs Seimo narys J. Veselka buvo išsireiškęs, kad tokios privatizavimo sutarties netgi girtas indėnas nebūtų pasirašęs.

Panašu, kad istorija kartojasi. Konservatorių iniciatyva pradėtas skalūninių dujų žvalgymas ir išgavimas Lietuvoje planuojamas atiduoti amerikiečių kompanijai „Chevron“. Kaip ir Mažeikių įmonės pardavimo laikais taip ir šiuo metu amerikiečiai naudoja visas įmanomas priemones, kad dabartinė valdžia priimtų jiems reikalingus sprendimus. Aktyviai dirbama su Seimo frakcijomis, privačiai bendrovei talkina ir amerikiečių valdžios atstovybė Lietuvoje. Jokiu būdu negalima smerkti amerikiečių. Mūsų Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu ir dabartinio saugumo srityje jų pagalba neįkainojama, tačiau ekonominiuose projektuose jie didelių iliuzijų niekam nepalieka. To, kas naudinga Amerikai, siekiama kryptingai. Mūsų valdžiai belieka tik mokytis. Bet neatrodo, kad ji mokytųsi. Nemaloniai nuteikia aplinkos ministro užimama pozicija. Kartais atrodo, kad jis yra energetikos, na gal bent ūkio, bet ne aplinkos ministras. Vietoj to, kad esant net mažiausiam pavojui užteršti gėlą požeminį vandenį aplinkos ministras gultų kryžium prieš tai, ministras, gudriai nusišypsodamas, visais įmanomais būdais siekia tęsti projektą. Ministras bando kalbėti tik apie žvalgymą, tačiau kas gali patikėti tuo, kad „Chevron“, investavęs į žvalgymo darbus ir radęs išgavimo galimybę, kilniaširdiškai atsisakytų dujų išgavimo ir, atidavęs visus žvalgymo duomenis, pasitrauktų. Didesnė tikimybė, kad „Chevron“ taptų išgaunamų dujų monopolininku ir Lietuva tik turėtų galimybę savo dujas pirkti šios kompanijos diktuojamomis kainomis, priešingu atveju dujos būtų parduodamos kitose rinkose. Stebina valdžios atstovų pasitikėjimas užsienio bendrovėmis, kurių veiklos, o tuo pačiu ir išgaunamų resursų apimčių, Lietuva, net ir norėdama, negali tinkamai kontroliuoti bei apmokestinti.

Racionaliausias sprendimas būtų nedelsiant stabdyti konservatorių paskelbtą konkursą. Jeigu dabartinei valdžiai norėtųsi vykdyti tiek žvalgymo, tiek galimo dujų išgavimo darbus, tai tuomet reikėtų įkurti valstybės kontroliuojamą bendrovę ir jai pavesti tai atlikti. Tik tokiu atveju visuomenė gautų didžiausią naudą naudodama savo gelmių turtus. Tokią pat nuomonę reiškia Seimo aplinkos komitetas ir jo pirmininkas A. Salamakinas. Tai teikia vilties, kad ne visi Seimo nariai palaiko akivaizdžiai Lietuvai žalingus sprendimus.

Nereikia užmiršti ir būsimo suskystintų dujų terminalo. Tinkamai juo naudojantis, galima optimaliai sumažinti importuojamų dujų kainas, todėl ir su skalūninėmis dujomis būtų galima palaukti. Jeigu jau jų turime, niekur jos neišgaruos. Vystantis technologijoms, galbūt ateityje, jas bus galima išgauti be didesnės taršos rizikos. Nors dabartinė valdžia akivaizdžiai tęsia koservatorių vykdytą politiką, norisi tikėti, kad Vyriausybė atsakingai apsvarstys šį klausimą ir atsisakys konservatorių sprendimų energetikoje, naudingų tik ten suvešėjusiems įvairių rūšių tarpininkams, bet nuostolingų Lietuvos ekonomikai bei didžiajai visuomenės daliai.

Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys