Lapkričio 30 d., Paryžiuje prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, vyksianti iki gruodžio 11 d. Šioje konferencijoje tikimasi pasiekti teisiškai privalomą tolesnį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Naujasis susitarimas turi įsigalioti 2020 metais, pakeisdamas galiojantį Kioto protokolą su Dohos pakeitimu.
„Lietuva Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje dės visas pastangas, kad būtų pasiektas visapusis, ilgalaikis ir dinamiškas susitarimas, padėsiantis pasauliui greičiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Naujasis susitarimas turi padėti kovoti su klimato kaita, didinti visuomenės pastangas prisitaikant prie klimato kaitos poveikio ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir darnų vystymąsi ES ir visame pasaulyje“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Naujuoju susitarimu turi būti užtikrintas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų skaidrumas. Todėl būtina nustatyti visoms šalims taikomas vienodas apskaitos taisykles ir įtvirtinti reikalavimų laikymosi režimą, kuriuo būtų skatinama įsipareigojimus įgyvendinti laiku ir veiksmingai. Naujuoju susitarimu turi būti siekiama panaikinti besivystančių ir išsivysčiusių šalių suskirstymą. Susitarimas neturi neigiamai paveikti ES konkurencingumo, todėl visi didžiausi pasaulio teršėjai turi dalyvauti susitarime ir prisiimti tokius švelninimo įsipareigojimus, kurie atitiktų ES 2030 m. įsipareigojimus.
Susitarime ilgalaikis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas turėtų būti formuluojamas pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktas išvadas ir įtvirtinamas kaip indikatyvus, nepateikiant konkrečios skaitinės išraiškos. Siekiant šio tikslo, numatytas dinamiškas penkerių metų trukmės klimato kaitos švelninimo užmojo mechanizmas, pagal kurį visos šalys privalėtų įsipareigojimus peržiūrėti. Lietuva pasisako už darnaus vystymosi darbotvarkės ir klimato kaitos tikslų ir uždavinių susiejimą.
„Naujuoju susitarimu turi būti aiškiai parodyta, jog šalys yra pasiryžusios šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti tiek, kad temperatūros padidėjimas iki amžiaus pabaigos neviršytų sutartos ribos“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
ES manymu, patikimą susitarimą turėtų sudaryti pasaulinė ilgalaikio tikslo vizija – signalas suinteresuotiesiems subjektams apie pasiryžimą pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, mechanizmas, kuriuo remiantis būtų reguliariai peržiūrimas bendras siekis ir griežta skaidrumo užtikrinimo ir atskaitomybės sistema.
Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo įsipareigojimų sieks skatindama pramonę diegti inovatyvias, mažą anglies dioksido kiekį išskiriančias technologijas, investuodama į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, didindama energetinį efektyvumą, plėtodama darnią žemės ūkio produkcijos gamybą, skatindama transporto sektoriaus atsinaujinimą ir taršos mažinimą bei kitomis priemonėmis įgyvendindama Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje įtvirtintus tikslus ir uždavinius.
Susiję straipsniai:
- Pasaulinis klimato kaitos žygis nuvilnys ir Lietuvos sostinės centre
- Europos Komisija ieško geriausių klimato kaitos problemų sprendimų Europoje
- Klimato kaitos valdymo politika bus įgyvendinama pagal patvirtintą strategiją
- Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
- Klimato politika. Komisija imasi bendradarbiauti su įmonėmis, aplinkos sektoriaus grupėmis ir universitetais
- Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą
- L. Balsys: Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis
- J.Valatka. Skalūninės dujos: ar vėl lipame ant grėblio?
- Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų susitikime – siekiai išsaugoti pelkes ir nykstančias rūšis
- Be gemologijos tyrimų laboratorijos Lietuva negali savęs vadinti tikra gintaro šalimi
- Ž.Makauskienė. Buldozeriu prieš gamtą
- Vilniuje rengiamas mitingas prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Žemaitijoje (video)
- Ar reikia mums griežlės griežimo, perkūno oželių mekenimo ir įspūdingo erelio skrydžio?
- Įteikta peticija, raginanti švelninti šernų naikinimo politiką
- Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus
- Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius
- Dohoje diskutuojama ir Lietuvai svarbiais klausimais
- Lankytojų centrai siūlo savarankiškai keliauti po gamtą
- Lietuvos gamtos turtai skaičiuojami šimtais milijardų
- Pajūrio regioniniame parke atkuriama gyvojo ganymo tradicija
- Prasideda balsavimas už geriausią ES anglies dioksido kiekio mažinimo projektą
- Didžiausia Europos Parlamento frakcija ragina nutraukti diskriminuojančius Lietuvos vežėjų patikrinimus Rusijos pasienyje
- Neišnaudoti pievų lobiai
- Apie saugomas teritorijas – po vienu stogu
- Įgyvendinamas projektas „Žalieji maršrutai be kliūčių“
- Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
- N. Balčiūnienė: Tikiu, kad pėsčiųjų žygiai įkvėps vilniečius branginti Vilniaus kraštovaizdį (nuotraukos)
- P. Gylys. Politinės ambicijos ar reali kova su tarptautiniu terorizmu?
- Rytoj prasideda Europos atliekų mažinimo savaitė
- Lietuvos miškai praturtinti didžiaisiais apuokais
Tikslus ir uždavinius jau, – ir paskelbia nuolat, ir įtvirtina:
1. Kiekvienas raktelio pasukimas ar mygtelėjimas užvedant KASDIENĮ MONSTRĄ-TERORISTĄ,
p a k e i t u s žirgą arklį, Asilą ar Kurėną į nuožmų nuožmiausiai “industrializuotą, civilizuotą, bankin-vart-
otojiškumo” bumo padarą, – asmeninį lengvežį /svetimžodiškai automobil arba car, nuo karoti, karutis/,
visų mūsų dalyvavimu jau ir nukelia i š p i l d y m ą.
(žudome gamtą, savo ateitį užmušam po deguonies molėkulę “patogumui” išsiimdami)
Kiek dar ribinių, laisvų, – “patogiai” /be asilo ir kurėno/ gabentis,gabenti bei gaminti, – deguonies molekulių likę.
Manykim, – banginiai ir delfinai, jūrų žinduoliai, – su “nekvėpuojančiais” grynu deguonim povandeninių gelmių
gyventojais bendraujantys, vis neša tą grėsmės žinią savais kūnais į krantą; net Baltiją siekė, – į Vislą įplaukt
kelių ieškant (kai Pan Gi Muno aplinka “posėdžiavo ten), kad duotų šią žinią. JAU VĖLU.
Ne 2030 m, ne 2020 m, įsipareigojimai vykdymui privalomi, o dabar, – po mėn 2016 m..TIK DABAR.
Ir ne delfinai ar banginiai Sena plaukt su šia žinia turi, o žmonės (gali būti net žalieji, ar ir kitų spalvų.).
2. Keliautum į Paryžių, – asilu ar kurėnu savą mantą gabendamas, Žemę, jos deguonies santykį ore išsaugodamas,
ar suksi raktelį, – “imsi deguonį”, kad tave vežtų patogiai, žeme, oru, vandeniu degintuvu-varikliu užtaisytas
BANKINIS GAMINYS ŽUDIKAS?
XXX. Prakeiks mus ateities dūstančioji ir žūstančioji karta. Prakeiks, –
be ASILO ir KURĖNO, jų ateities klimatą i š n a i k i n u s į XX-XXX a.
Per
skaudi žinia, bet ŽINIA
ši:
visiems.
Keistiesms
(nuo žirgų ir arklių-mulų vežėčių nulipusiems),
su ASILO IR KURĖNO
gamtosaugine
atmintuke.
Labai pritariu tam, kad “Lietuva prisidės prie ORO-VANDES- UGNIES taršos mažinimo!!! Tačiau neikaip negaliu pritarti Lietuvai, kuri žada prisidėti ir prie KLIMATO KAITOS stabdymo!? Tai tolygu kovai su Žemės fiziniais judėjimais! Atleistina naujojo pasaulio valstybėms, kurių kultūros tesiekia keletą šimtmečių! O kaip vertinti kultūrą, kurios kalbai jau per 50 000 metų?!?!?! Ar ne LIETUVA turėtų pasauliui pasakyti – STOP!!! – nekovokite, ponai, su Žeme ir Žemės, Saulės bei Visatos “santikius”!!! Pirmiausiai, ponai ir ponios, pažinkite bent KETURIUS ŽEMĖS FIZINIUS JUDĖJIMUS!!!