Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Tautos vienybės diena – paprasto putinizmo išraiška

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015 11 08 15:57
4
0
SHARES
Vladimiras Putinas |Rusijos URM nuotr.

Vladimiras Putinas |Rusijos URM nuotr.

Vladimiras Putinas |Rusijos URM nuotr.
Vladimiras Putinas |Rusijos URM nuotr.

Rusijoje nuošė Tautos vienybė diena: pranešta, kad Maskvos gatvėmis pražygiavo apie 85 tūkst. demonstrantų. Pagrindinis šūkis – „Mes vieningi!“. Ne pagrindiniai šūkiai: „Visi už Rusiją, Rusija – už visus!“, „Kai mes vieningi, tada nenugalimi!“, „Už vienybę nuo Kamčiatkos iki Krymo!“ ir t.t. Kolonų priešaky žygiavo partijos „Vieningoji Rusija“ lyderiai ir, žinoma, Vladimiras Žirinovskis. Eiseną saugojo 6000 policininkų, kareivių ir draugovininkų. Niekas nesuimtas.

Lapkričio 4 dieną būrys „nacionalistų“ taip pat susirinko Maskvos Liublino rajone ir išskleidė plakatus „Rusai prieš karą Ukrainoje!“, „Šalin diktatūrą!“, „Ne politinėms represijoms!“ ir t.t. Aštuoni mitingo organizatoriai suimti, vienas jų apiplėštas nežinomų vyrų su kaukėmis (pinigai nepaimti, sulaužyti transparantai, pagrobtas garso stiprintuvas). Kiti susivienijimo „Rusai“ vadovai buvo sulaikyti akcijos išvakarėse.

Štai ir visa rusų tautos vienybė. Tiesa, naujausi tyrimai rodo, kad vis daugiau jų ateina į valdžią palaikančius renginius, mažiau – į opozicijos ar protestuotojų akcijas. Padėtis Rusijoje krypsta į kažkada Europos patirtą situaciją, kurią prieš 7 metus vienas žymiausių dabartinės Rusijos valdžios kritikų politologas Andrejus Piontkovskis interviu LRT laidai „Be pykčio“ apibūdino kaip „paprastą putinizmą“, turėdamas galvoje garsų Michailo Romo dokumentinį filmą „Paprastas fašizmas“.

Šių metų pradžioje vėl lankydamasis Vilniuje A. Piontkovskis sakė, kad rusų vienijimo idėją V. Putinas panaudojo užgrobdamas Krymą, agresijoje prieš Ukrainą, bet jis nesibodės etninius rusus ginti ir Baltijos šalyse, ir tam gali ateiti palankus metas. „Savo kalboje per pačią Krymo aneksiją jis padėjo filosofinius pamatus įsiveržti į bet kurią valstybę, kurioje gyvena rusakalbiai“, – kalbėjo politologas. Tokia filosofija ne nauja. Mūsų regione jos pamatus liejo Juzefas Pilsudskis, o Europoje – A. Hitleris, išgrindęs juos nacijos išskirtinumo teorija.

Bet kaip atsirado Tautos vienybės diena?

Iki 1997 m. Rusija švęsdavo bolševikų perversmo 1917 m. lapkričio 7-ąją kaip didžiosios spalio socialistinės revoliucijos metines. Paskui ši diena buvo pavadinta Susitaikymo ir santarvės diena. Kilo triukšmas: ar gali būti susitaikymas, kai per tą bolševikų revoliuciją ir po jos buvo išnaikinta dešimtys milijonų Rusijos žmonių, o tie, kurie ir šiandien mini šią dieną, niekada niekieno neatsiprašė ir neatgailavo? Atvirkščiai, perversmas įžiebė ilgus neapykantos ir tautų susipriešinimo metus.

Šiuo nesusipratimu pasinaudojo Religijų reikalų taryba ir 2004 m. rugsėjį įstatymą pasiūlė pateikti svarstymui Dūmai. Maskvos ir Visos Rusijos patriarchas Aleksijus II tam pritarė, savo žodį tarė V. Putinas, per šalį nuvilnijo „Vieningos Rusijos“ ir stačiatikių bažnyčios organizuotų mitingų banga, ir netrukus Darbo kodekse buvo padarytos pataisos: vietoj lapkričio 7-osios (ji buvo pavadinta tragiško Rusijos padalijimo diena) ir vietoj Konstitucijos dienos – gruodžio 12-osios – lapkričio 4-ąją privaloma švęsti Tautos vienybės dieną – „kai Maskvos išvadavimas iš kitataučių grobikų 1912 metais sustabdė brolžudišką kraujo praliejimą“. Gruodžio 27 d. įstatymo projektas trečiuoju skaitymu galutinai buvo priimtas, tik komunistai su tuo nesutiko: mat, jie buvo pratę pražygiuoti pro Mauzoliejų su raudonomis vėliavomis…

Šios šventės įteisinimas įgavo antilenkišką ir antilietuvišką pobūdį. XVI-XVII a. sandūroje prasidėjus Didžiajai sumaiščiai („Velikaja smuta“), caro rūmuose vienas po kito buvo nužudyti carai ir sosto paveldėtojai. 1610 m. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė jėga įsikišo į šias žudynes ir užėmė Kremlių. Ši sumaištis tęsėsi ir po 1612 m. lapkričio 4-osios, kai lenkų ir lietuvių būriai buvo išvyti iš Maskvos.

Daugiau kaip prieš dvejus metus išsamiau esame rašę apie šį Rusijai tragišką laikotarpį, kurį dabar Kremlius panaudoja kurstydamas antilenkišką isteriją. Nuo seno ATR karuose su Rusija puolančiąja puse dažniausiai būdavo Maskva, vis ieškanti išėjimo prie Baltijos jūros, tačiau septintąjį karą 1609-1618 m. pradėjo Lenkija ir Lietuva. Bendra ATR kariuomenė užėmė ne tik Smolenską, kuris jos žinioje išbuvo iki 1654 m., bet 1610 m. rugpjūčio 27 d. jai buvo atkelti ir Maskvos Kremliaus vartai. Tiesa, ji čia išsilaikė kiek daugiau negu dvejus metus, ir išsekinta bado bei apsiausties lenkų ir lietuvių įgula 1612 m. lapkričio 5 d. turėjo pasitraukti.

Dėl šio karo vėl netrūksta nesutarimų. Istorikai pastebi, kad tautinė ATR karių sudėtis buvo marga: ne tik lenkai ir lietuviai, bet ir rusinai (dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėviai) bei samdiniai iš įvairių šalių (vokiečiai, prancūzai, vengrai ir kt.). Bet masinė sąmonė priešo įvaizdį linkusi apibendrinti: tai arba „lenkai“, arba „lietuviai“, bet ne dvi ar daugiau tautų. Lenkų istorikų vadovėliuose vėlgi pabrėžiami jų etmonų nuopelnai užimant Maskvą. Bet, istorikų nuomone, XVII a. rusų sąmonėje apibendrintas priešo ar svetimos šalies simbolis buvo Lietuva, ji įsitvirtino ir folklore. „Stiprią Maskvos carystę Lietuva apgulė iš visų keturių pusių“, – dainuojama rusų istorinėje dainoje. Apie užsispyrusį žmogų sakydavo: „Kovok su juo, kaip su Lietuva“. Mįslėse žvaigždės vadinamos „lietuviškais galvijais“. Mirtis ar pasakų slibinas nebijo „nei caro Maskvoje, nei karaliaus Lietuvoje“. Apie liaudies dainų herojų, pasižymėjusį tolimomis kelionėmis, sakoma, kad jis „keliavo po visas žemes, po visas Lietuvas“. Nepažįstamo svečio klausiama: „Tu kokios ordos, tu kokios Lietuvos?“ Tai vis istorinės atminties apie kažkada stipriausią Maskvos konkurentą atšvaitai.

Dabar ši istorinė atmintis įprasminta atskira švente, kuri, pasirodo, kur kas svarbesnė negu bolševikų perversmas, atvedęs į valdžią naujos XX amžiaus Didžiosios sumaišties veikėjus – V. Leniną, J. Staliną, o dabar – ir V. Putiną. Apžvalgininkas Petras Katinas laikraštyje „XX amžius“ retoriškai klausė, kodėl Kremlius savo nacionaline švente paskelbė būtent šią datą – išsilaisvinimo nuo lenkų ir lietuvių okupantų. Juk Rusijos istorijoje ši diena nėra pati svarbiausia. Tarkim, kad ir Petro I pergalė prieš švedus prie Poltavos ar Kulikovo mūšis 1380 m. Svarbi ir totorių jungo pabaiga 1480 m., stačiatikiams – Rusijos krikštas 988 metais. Galų gale tos pačios Žečpospolitos padalijimai, jeigu jau taip norėjosi priminti kaimynams, jog Rusija visada nugali ir jai priklauso tos „istorinės“ žemės. Pagaliau 1812 m. pergalė prieš Napoleono armiją. Ypač pastarasis istorijos įvykis, atrodo, geriausiai ir būtų tikęs naujai nacionalinei šventei, rašė autorius.

Bet ne: įteisinta Tautos vienybės diena rusams reikia priminti, kokia klastinga buvo lenkų ir lietuvių sąjunga, kad galbūt tokie ji liko ir šiandien, kai iš Varšuvos skamba raginimai atkurti ją „nuo jūros iki jūros“, įtraukiant ir dabartinį Kijevą. Net patys rusų istorikai sutinka, kad ši diena parinkta propagandiniais tikslais. Antai, Vladislavas Nazarovas žurnale „Vokrug svieta“ rašė, kad ši data turi tik simbolinę reikšmę ir tinkama nebent stačiatikių bažnyčiai, kuri pažymi Kazanės Dievo Motinos ikonos garbinimo dieną, be to jos Uspenskio soboras – pagrindinė Maskvos patriarchato buveinė – ir yra Kremliaus valdose, o buvęs ir dabartinis patriarchas yra uolūs Kremliaus šeimininko patarėjai.

Kita vertus, „smuta“ lapkričio 4-ąją ar 5-ąją toli gražu nesibaigė. Ji nesibaigė ir 1613 m., kai nauju caru buvo išrinktas pirmasis iš Romanovų dinastijos – Michailas Romanovas. Kilo sukilimai Rusijos pietryčiuose, galingas kazokų judėjimas, kuris turėjo net savo valdomą teritoriją Rusijos pietuose ir kėsinosi užimti Kremlių, imperija kariavo su švedais, su ATR kariuomene, Smolenskas dar ilgai buvo jos užimtas…

Vadinasi, Tautos vienybės diena, kuri niekada neturėjo visas Rusijoje gyvenančias tautas vienijančios prasmės, įteisinta tik dabartinių Kremliaus veikėjų jų ekspansiniams įnoriams tenkinti. Juo labiau, kad ir naujais sociologinių apklausų duomenimis, didžioji dauguma rusų nėra nieko girdėję apie tą 1612 m. lapkričio 4-ąją, beveik pusė nežino net šventės pavadinimo, o du trečdaliai gailėjosi ir priekaištavo Kremliui, kad iš jų atimta lapkričio 7-oji – bolševikų perversmo diena.

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kuo pakeitėme Motinos dieną? (pirmadienio mintys)
  2. Č. Iškauskas. Rusija nepribrendo, kad V. Putinas pasitrauktų
  3. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  4. Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?
  5. Č. Iškauskas. Kuo avantiūra Sirijoje primena Afganistaną?
  6. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  7. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  8. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  9. Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
  10. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  11. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  12. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  13. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  14. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  15. Č. Iškauskas. Omonininkų išteisinimas: kokiems dievams meldžiamės?
  16. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  17. Č. Iškauskas. Ar pasikartos Miunchenas?
  18. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  19. Č. Iškauskas. V. Putinas grasina nesustoti
  20. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  21. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  22. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  23. Č. Iškauskas. Pabėgėlių krizę sukėlė Rusija?
  24. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  25. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  26. Č. Iškauskas. Prasidėjo dar vienas pasaulio perdalijimas: kas kaltas?
  27. Č. Iškauskas. Pavojingas tandemas, kuris naikina Rusiją
  28. Č. Iškauskas. Ar Lietuvai reikia tokio lyderio kaip A. Smetona?
  29. Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas
  30. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?

Comments 4

  1. lietuvis says:
    5 m. ago

    geriau tiktų – “liaudies”

    Atsakyti
  2. Artojas says:
    5 m. ago

    KĄ apie autorių . Rašo taip kaip mokė. Svarbiausia šmeištas.

    Atsakyti
  3. lietuvis says:
    5 m. ago

    tau iki liet. kalbos toloka – rašoma “Šmeižtas”…Iš kur būsi, artojėli?

    Atsakyti
  4. Ir vel apie Rusija says:
    5 m. ago

    O kur musu Lietuviu vienybes diena? Kur musu pergaliu sventimas? Matome tik Rusija. O patys tik amerikosam subine mokam laizyti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.

S. Gentvilas: Už netinkamai tvarkomas nuotekas Lietuvai gresia šimtamilijoninės EK baudos

2021 01 08
Protestai prie Kapitolijaus 2021 sausio 6 d. | tutby.com nuotr.

R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija

2021 01 07
„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

2021 01 05
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 18
0
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Sausio 17 d. į Maskvą iš Vokietijos sugrįžusį Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną Šeremetjevo oro uosto pasienio patikros punkte sulaikė gausios...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
14
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
13
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?
  • 800 mln. eurų nulėmė? apie Pritarta naujos magistralinės gatvės statybai Vilniuje
  • Luknius apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais
  • Šiauliečiams – raginimas šalinti varveklius ir sniego sankaupas
  • Vairuotojus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius
  • Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  • Parkų takai barstomi kitaip nei šaligatvių

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1657; komentarų: 10
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1655; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1601; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1428; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1358; komentarų: 4
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1344; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?
  • 800 mln. eurų nulėmė? apie Pritarta naujos magistralinės gatvės statybai Vilniuje
  • Luknius apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Komunistas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Martyno Jankaus muziejui atsiveria naujos galimybės

Martyno Jankaus muziejui atsiveria naujos galimybės

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai