KTU mokslininkė: šiuolaikinis buhalteris – specialybė, besibraunanti tarp prestižiškiausių Lietuvoje (1)

Lina Klovienė | asmeninė nuotr.

Popieriais virš galvos apsikrovęs ir skaičiavimo mašinėle tarsi pianinu grojantis darbuotojas – toks buhalterio įvaizdis sparčiai grimzta praeitin. KTU mokslininkės Linos Klovienės teigimu, šiandien tai – profesionalas, padedantis priimti svarbiausius sprendimus ir savo rankose laikantis visas įmonės finansines vadeles.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Apskaitos katedros docentė sako, kad apskaita nebeturėtų asocijuotis su nuobodžiu, neįdomiu darbu.

„Šiandien tai labai plati sritis. Jos vystymąsi galima tapatinti su verslo įmonės augimu, apimančiu ne vien tik nacionalinį, bet ir tarptautinį kontekstą. Pagal augančius įmonės informacinius poreikius, keitėsi, plėtėsi ir apskaitos funkcijos bei vaidmuo įmonėje“, – sako L. Klovienė.

Jos teigimu, jei šiandien pieštume apskaitininko paveikslą tarptautinės įmonės kontekste, tai matytume visus įmonės procesus kuruojantį sertifikuotą profesionalą, teikiantį informaciją įmonės vadovui, sprendimų priėmimui, dalyvaujantį įmonės veiklos analizės, planavimo procesuose ir strategijos įgyvendinimo stebėjime.

Lietuvoje, kaip mokslo institucija, KTU kuria ir formuoja apskaitininko profesijos prestižą. „Prie to stipriai prisideda ir tarptautinės verslo įmonės, vertinančios aukštos kompetencijos Lietuvos apskaitos specialistus ir taip pat formuojančios aukštą ir pozityvų apskaitininko profesijos įvaizdį“, – sako ji.

Neanalizuojantys savęs – verslo pakraščiuose

Gyvybiškai svarbi kiekvienos įmonės gyvavimo sąlyga – įmonės veiklos analizė ir vertinimas, yra taip pat viena iš apskaitos funkcijų.

„Šiandieninės verslo aplinkos kontekste, įmonei, siekiančiai būti konkurencinga ir pranašesne už kitas, veiklos vertinimas ir analizė, yra kertiniai ir būtini instrumentai. Tai galima apibūdinti kaip nuolatinį savo veiklos ir rezultatų stebėjimą, analizę ir koregavimą, priklausomai nuo vykstančių pokyčių ir poreikio“, – pabrėžia KTU docentė.

Pasak jos, veiklos vertinimas, kaip įmonės funkcija ir sistema, gali būti apibūdintas kaip priemonė patirties analizei ir mokymuisi – įmonės veiklos duomenys, vertinimo metodų pagalba yra paverčiami informacija ir žiniomis, o tai panaudojus sprendimų priėmimui, gali tapti įmonės išmintimi.

Poreikis – mąstantiems plačiai

Darbo rinka šiandien reikalauja apskaitos profesionalo, matančio bendrą įmonės kontekstą, tad, L. Klovienės teigimu, šios srities specialistai, tokie kaip analitikai ar valdymo apskaitos specialistai, vidaus auditoriai, yra itin paklausūs.
„Pavyzdžiui, KTU magistrantams dėstoma strateginė valdymo apskaita orientuota ne vien į sausą žinių suteikimą, bet ir gebėjimų pritaikyti šias žinias praktikoje, ugdymą“, – sako mokslininkė.

KTU Apskaitos katedros docentės teigimu, svarbiausia apskaitininko darbo savybė – itin griežtas įstatymų, apskaitos etikos taisyklių laikymasis.

„Šiandien profesinės etikos egzaminas yra būtinas siekiant įgyti apskaitos profesionalo ACCA (viena didžiausių ir sparčiausiai augančių tarptautinių licencijuotų ir atestuotų apskaitininkų asociacijų, – red past.) kvalifikaciją. Tai akcentuojame ir Universitete, savo apskaitos programose. Prastos apskaitos kokybės pasekmės yra skausmingos verslo įmonei – jų gali laukti įvairaus tipo baudos, lemiančios nuostolius“, – perspėja L. Klovienė.

Specialistė sako, kad juodoji buhalterija, pelno ir mokesčių slėpimas, apgaulingas apskaitos vedimas daugiau ar mažiau yra aktualūs klausimai kiekvienoje šalyje, su kuriomis susiduria ir kovoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kitos reguliuojančios ar prižiūrinčios institucijos. Jos teigimu, egzistuoja įvairių juodosios buhalterijos tipų, bet pagrindinis jos tikslas – nuslėpti mokesčius. Tai labai siejasi ir su apskaitininko profesinės etikos aspektais, ir su verslo įmonės kultūra.