Gruodžio 12 d., 12.30 val. Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) surengė viešąją akciją, kurios metu išreiškė nepasitenkinimą antradienį priimtu Sodros įstatymu, sustabdysiančiu smulkiojo ir vidutinio verslo kūrimąsi Lietuvoje mažųjų bendrijų sąskaita bei darysiančiu neigiamą įtaką visuomenės iniciatyvumui ir integracijai į darbo rinką.
„Sustabdykime iniciatyvų siuntimą į kartuves!“, „Lai idėjos nemiršta!“, „Laisvę mažoms bendrijoms!“ – tokiais šūkiais buvo pasitiktas kiekvienas po pietų pertraukos grįžtantis Nepriklausomybės aikštės praeivis, o jo akį traukė raudoni „Stop“ ženklai bei kartuvėse pavaizduoti žmogeliukai.
„Mažosios bendrijos yra ta terpė, kurioje užgimsta, auga ir subręsta pačios įvairiausios idėjos bei iniciatyvos, todėl yra neteisinga, kai šiam procesui apriboti yra uždedamas mokestinis apynasris ir tuo pat metu tikimasi skatinti valstybės piliečių iniciatyvumą ir saviraišką“ – įsitikinęs LLJ pirmininkas Mantas Šnioka.
Iki šiol Lietuvoje galiojo tvarka, numatanti laisvą mažųjų bendrijų kūrimąsi ir veiklos vystymą, t.y. mokestinė našta nevaržė smulkiojo verslo įsikūrimo galimybių ir sudarė normalias sąlygas jam augti. Nuo kitų metų įsigalios tvarka, pagal kurią mažosios bendrijos turės mokėti įmokas ir privalomus mokesčius, kurie gali būti didesni nei jų gaunamos pajamos, bei tiesiogiai susieti juos su minimalia mėnesine alga (MMA).
LLJ Valdyba mano, kad tai yra tiesioginis valstybės pagrumojimas pirštu žmogui, siekiančiam užsiimti smulkiuoju verslu. Nepaisant to, kad jis sudaro prielaidas verslo ir jaunimo emigracijos bangų didėjimui iš Lietuvos į valstybes, kuriose palankesnė mokesčių situacija. Tai tiesiogiai stabdo žmonių iniciatyvas, darbo vietų kūrimąsi bei norą prisidėti prie ekonomikos augimo. Jaunam, pradedančiajam verslui turi būtį leista pačiam laisvai augti ir vystytis.
„Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys įstatymo pakeitimai – tik dar vienas neracionalus valdžios bandymas įgyvendinti savo populistinius rinkiminius pažadus, neatsižvelgiant į užsienio investicijas pritraukiantį, jaunimo iniciatyvumą skatinantį bei Lietuvos įvaizdį tarptautiniame kontekste kuriantį verslo sektorių. Tai yra tiesioginis ką tik užgimusių idėjų siuntimas į kartuves“ – įsitikinęs LLJ Pirmininkas Mantas Šnioka.
Taip pat LLJ Valdyba pastebi, jog šis įstatymas – diskriminacinis ir aiškiai pažeidžiantis lygiateisiškumo principus. Galutiniame variante yra pateikiamos trys sąlygos, kurias turi „išpildyti“ kiekvienas jaunas verslas, kad galėtų pretenduoti į prievolę mokėti Sodros įmokas: 1) jeigu bendrija veikia nepirmus metus; 2) jeigu jos įkūrėjas yra vyresnis kaip 29-erių metų, tačiau negauna senatvės pensijos ir nėra neįgalus; 3) jeigu mokesčiai jau sumokėti – savaime suprantama. Tačiau nereikia pamiršti ir pasaulinės sėkmės susilaukusių verslininkų, savus verslus pradėjusių jau nebebūdami statistiniais jaunuoliais. Socialinių grupių įsidarbinimo patiriamais sunkumais grindžiamas įstatymas atsigręžia pats prieš save: juk jaunas verslas nebūtinai yra pradedamas jauno žmogaus.
Šioje vietoje norisi akcentuoti, kad valstybė, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra užimtumo ir palankių sąlygų verslui kūrimas, siekiant tinkamai atstovauti piliečių interesus, pasirenka dar labiau vingiuotą ir duobėtą kelią – nuvalstybintą ir planinį suvokimą apie ekonomikos augimą privataus verslo sąskaita.
