Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

G. Gečiauskienė. Įžengiant į 2015-uosius – didieji lūkesčiai

Giedrė Gečiauskienė, www.alkas.lt
2014 12 30 08:05
0
Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.
Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Šie besibaigiantys metai turėjo būti pasaulinės ekonomikos proveržio metai, turėjome sulaukti įtikinamo  pasaulinės ekonomikos augimo po kelerius  ankstesnius  metus  trukusių linksmųjų kalnelių. Kartu tai turėjo būti  geros žinios finansų rinkoms – naujųjų 2014 metų išvakarėse į investavimo perspektyvas žvelgėme vis bandydami nusiimti rožinius akinius. Metai prabėgo ir šiandien,  galvojant apie tai, kokie jie buvo ir kas mūsų laukia kitais, tenka konstatuoti, kad net ir labai stengiantis, daug  ko nepavyksta numatyti ir prognozuoti iš anksto.

Išties  paradoksalu tai, kad taip ir nesulaukus reikšmingo pasaulinės ekonomikos augimo sustiprėjimo bei verdant rimtiems geopolitiniams konfliktams, finansų rinkoms šie metai buvo pakankamai sėkmingi – akcijų rinkos juos užbaigia eilinį kartą pasiekusios visų laikų rekordus.

Rusijos ir Ukrainos konfliktas, įsiplieskęs gerokai anksčiau nei šių metų kovo pradžia, dar prieš metus daugelio buvo nustumiamas į lokalių bėdų kategoriją. Tuomet atrodė, jog Rusija yra civilizuota valstybė, rengianti olimpines žaidynes, o Maidano neramumai anksčiau ar vėliau transformuosis į protu suvokiamus ir valdomus procesus. Logika „kaip nors viskas išsispręs“ šįkart nepasitvirtino – Rusija suvaidino ypatingai svarbų vaidmenį finansų rinkų raidoje. Žinoma, dėl savaime suprantamų priežasčių mūsų akys dažniau nukreiptos į Rusiją, o ne, pavyzdžiui, į Siriją, Iraną ar kitus karštuosius pasaulio taškus, kurie geopolitinę riziką šiemet didino ne ką mažiau. Šio pavasario įvykiai ir po to sekusi ir taip ir nesibaigusi suirutė Ukrainoje bei pasklidęs užkratas į aplinkines šalis negali būti lengvai numatomi – juos vadiname „juodosiomis gulbėmis“ (terminas, vartojamas nenuspėjamiems įvykiams apibrėžti, analogija su tikromis gulbėmis: iki momento, kuomet Australijoje buvo pastebėta juodųjų gulbių, vyravo nesukritikuojamas įsitikinimas, kad visos gulbės yra baltos). Ekonominės prognozės daromos, nebandant „juodųjų gulbių“ nuspėti.

Rinkas audrino įvairiausi veiksniai

Rusija labai glaudžiai įsipynė į bendrą finansų rinkų kontekstą, tiesa, pasaulinės ekonomikos raidai šios šalies įtaka vis dėlto pakankamai maža. Kita vertus, šiemet rinkoms įtaką darė patys įvairiausi veiksniai:  Ebolos  viruso protrūkis, Irako sukilėlių veiksmai šalies šiaurėje, Irano branduolinės programos eiga, Sirijos režimas ir galiausiai – ekonominės priežastys. Tarp jų – naftos kainos kritimas, didžiųjų centrinių bankų veiksmai arba jų nebuvimas, JAV ekonominės pasakos pradžios ir Kinijos ekonominės pasakos saulėlydžio lūkesčiai. Išvydome neigiamas palūkanas euro zonoje, taip pat Šveicarijoje (Šveicarijos centrinis bankas nuo gruodžio vidurio tapo vieninteliu pasaulyje, kurio bazinės palūkanos yra neigiamos ir siekia -0,25 proc.).

Metų netikėtumo titulas – naftai

Metai buvo labai įvairūs – kiekviena diena turėjo savo naujieną, kuri vėliau būdavo nustelbiama naujų įvykių. Šiandien apima jausmas, kad sulaukėme tylos po audros. Pagrindiniai rinkų parametrai baigia metus su tokiais metiniais pokyčiais: JAV akcijų indeksas „S&P500“ ūgtelėjo 13 proc., Vokietijos akcijų indeksas „DAX“  pasistiebė 3 proc., euras  JAV dolerio atžvilgiu atpigo 11,7 proc.,  rublis JAV dolerio atžvilgiu nukrito 69 proc., auksas taip pat atpigo, 0,6 proc. „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito 46 proc., Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas sumažėjo  nuo 1,90 proc. iki 0,58 proc., o JAV 10 metų obligacijų pajamingumas – nuo 3 proc. iki 2,24 proc. 5 metų euro palūkanų norma nukrito nuo 1,26 proc. iki 0,38 proc., o 6 mėnesių EURIBOR –  nuo 0,39 proc. iki 0,17 procento.

Mūsų akimis, metų netikėtumo titulą sąžiningai užsitarnavo nafta. Metų nuobodybė šiemet, skirtingai nei pernai, buvo auksas. O žvelgiant į augusias akcijų rinkas bei iki rekordinių žemumų nukritusias daugelio obligacijų palūkanų normas, kyla noras gūžtelėti pečiais – jei tokioje neapibrėžtoje aplinkoje kaip šiemet investuotojai buvo nusiteikę palankiai ir pasiryžę investuoti, tai ko tikėtis ateityje – jei apskritai galime naiviai tikėtis ramesnės ateities?

Uždavinys – išlipti iš recesijos

Žvelgiant į 2015 metus, norisi juos pavadinti didžiųjų lūkesčių metais (nejučia kyla noras pasiskolinti pavadinimą iš puikaus, ypač šventiniam laikotarpiui tinkančio filmo „Didieji lūkesčiai“, 1946 m.). Didelių lūkesčių turime, pirmiausia, dėl spartesnio  pasaulinės ekonomikos atsigavimo. Tiesa, viltis kiek temdo Europos ir Japonijos centriniai bankai, kurie sunkiai suvaldo ilgą laiką arti recesijos balansuojančias ekonomikas. Lietuvai aktualesnė euro zona, panašu, šiemet teaugs 0,9 proc., o Japonija apskritai įkrito į recesiją.

Taigi ECB laukia nelengva užduotis – net ir žinant visas per šiuos metus priimtas priemones (nulinę bazinę palūkanų normą, neigiamą bankų indėlių palūkanų normą, tikslines refinansavimo operacijas), jų vis dar neužtenka. Išties, euro zonai, kurios naftos bei jos produktų suvartojimas yra didelė ir svarbi komponentė gamybos sąnaudose, teigiamą įtaką darys labai nukritusi naftos kaina. Kita vertus, dėl tos pačios  priežasties euro zonos infliacija kitų metų pradžioje veikiausiai taps neigiama ir 2015 metais gali siekti -0,1 proc. Žvelgiant į gaublį, nuotaiką kelia JAV, kurios makroekonominiai rodikliai didžiąją šių metų dalį buvo labai geri ir tikėtina, jog tokie išliks kitais metais.

Rusija grims į recesiją

Didžiuosius lūkesčius labai norisi išlaikyti ir dėl Rusijos bei Ukrainos konflikto keliamos geopolitinės rizikos. Deja, čia neapibrėžtumų išliks labai daug. Belieka tikėtis, kad Rusijos ekonomikai dardant į recesiją, valstybė susivoks, jog turi bėdų namuose, ir bus labiau suinteresuota stabilizuoti konfliktą su kaimynine šalimi. Tačiau vis dėlto tokie lūkesčiai šiandien atrodo naivūs – mes pernelyg daug procesų savo didžiojoje kaimynėje negalime suprasti, juo labiau nuspėti.

Todėl Lietuvos verslo ir vartotojų lūkesčiams būtent ši nežinomybė kitais metais veikiausiai darys neigiamą įtaką. Bet koks kelias iš susidariusios nepavydėtinos diplomatinės bei humanitarinės krizės reikštų galimybę atsitiesti tiek Rusijos finansų rinkoms, tiek galiausiai ir pasaulinėms finansų rinkoms naujomis akimis pažvelgti į šį regioną.

Lems centrinių bankų veiksmai

Kitais metais  finansų rinkoms įtaką darys pinigų rinkų likvidumo situacija, kurią iš esmės lems centrinių bankų politika ir labai tikėtinas ECB „pinigų spausdinimo mašinos“ įjungimas. Prieš kelerius metus jau matėme, kaip finansų rinkų dalyviai puola pirkti, kai JAV FED į sistemą liejo didžiulius kiekius likvidžių lėšų. Panašu, kad šiuo metu ECB yra kaip niekad arti sprendimo pradėti elgtis lygiai taip pat. Tiesa, JAV FED kitų metų viduryje veikiausiai pradės kelti bazinę palūkanų normą, taigi perteklinio likvidumo situacija pasaulinėse rinkose turbūt vyraus tik pirmą kitų metų pusmetį.

Kitoms sąlygoms nekintant, ši situacija bus palanki akcijų rinkoms bei kitoms rizikingoms turto klasėms (žemo reitingo obligacijoms, nekilnojamajam turtui). Kai sulauksime JAV palūkanų augimo, tai bus papildomas stimulas JAV doleriui kilti euro atžvilgiu (nebent euro zona demonstruotų palankesnius nei laukiama ekonomikos augimo tempus).

Naftos kainai spaudimas žemyn išliks ir kitų metų pradžioje. Vėliau dėl prognozuojamo pasaulinės ekonomikos atsigavimo spartėjimo turėtų augti naftos paklausa, o tai turėtų sukurti paskatą kainai augti (vėlgi, nežinome, kaip elgsis naftą išgaunančios valstybės – jų sprendimai keisti gavybos apimtis reikšmingai veiktų naftos kainą).

Panašios paramos iš spartesnio pasaulinės ekonomikos augimo turėtų sulaukti ir kitų žaliavų – maisto prekių, pramoninių metalų – kainos, ypač antrąjį kitų metų pusmetį. Euro zonoje palūkanų normos liks labai žemos – tikėtina, kad ir 2015, ir 2016 metais. Aukso kaina, šiemet pademonstravusi netikėtą stabilumą, veikiausiai bus linkusi po truputį mažėti – ypatingai, jei didieji lūkesčiai kitais metais pildysis.

 Atorė yra „Danske Bank“  Finansų rinkų departamento direktorė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 2015 metų biudžetas koreguojamas laikantis užsibrėžtų prioritetų
  2. S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
  3. R. Alaunis. Kodėl pasaulio bankai susigrąžina aukso atsargas?
  4. R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys?
  5. P. Stonis. Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Atsakomybė – taip pat (video)
  6. Aukso spindesys ir skurdas
  7. A.Akstinavičius. Įžanga kovai su šešėliu
  8. Kas vėl šokdina naftą?
  9. Z. Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu
  10. A. Čaplikas. Degalai nepinga dėl godumo
  11. Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo banką „Snoras“
  12. L.V.Medelis. 2012-ieji. Pesimistiška prognozė
  13. Latvijos ketinimai įsivesti eurą – rimti ir įgyvendinami
  14. Buvę Ūkio banko skyriai bus atidaromi palaipsniui
  15. „Sodra“ skelbia į fondą gavusi daugiau įplaukų
  16. TVF remia Lietuvos apsisprendimą prisijungti prie euro zonos
  17. Gyventojai ne visada tinkamai informuojami apie galimą investavimo riziką
  18. Patarimai, kad paskola netaptų našta
  19. „Susidraugauti“ su euru vaikams vien aritmetikos nepakaks

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Paskola priklauso ne nuo amžiaus, o nuo pajamų

2022 08 06
Darbo užmokestis ir dienpinigiai − tik bankiniu pavedimu

Jau daugiau galimybių išsigryninti pinigų

2022 08 04
Žvilgsnis į ateitį: būstą nuomosis vis dažniau

Imant paskolą nepamirškime papildomų išlaidų

2022 07 27
Lietuviai nelinkę taupyti atostogoms

Lietuviai nelinkę taupyti atostogoms

2022 07 24
Verslo valdymas | G. Altmano, pixabay.com nuotr,

Kaip pasirinkti verslo valdymo sistemą?

2022 07 22
Ką būtina žinoti apie senas skolas?

Imant paskolą būtina įvertinti pajamas

2022 07 21
„LTG Cargo“ stiprina bendradarbiavimą su Ukraina

„LTG Cargo“ stiprina bendradarbiavimą su Ukraina

2022 07 20
prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas ragina stiprinti sankcijas Rusijai

2022 07 20
Pixabay.com nuotr.

Teismas nenagrinės ginčo dėl „Snoro“ akcijų

2022 07 12
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01

2022 07 06
Rodyti daugiau

Naujienos

pexels.com, A. Piakuadio nuotr.
Sveikata

Naujiena Lietuvoje – draudimas nuo vėžio

2022 08 07
„Logitech MX Keys“ belaidė šviečianti klaviatūra | logitech.com nuotr.
Technika ir technologijos

„Logitech MX Keys“ belaidė šviečianti klaviatūra

2022 08 07
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 07 10:49

2022 08 07
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Panevėžyje prasideda dvejos pratybos

2022 08 07
Vietoj priešpiečių dėžutės – lengvai paruošiamos salotos indelyje
Lietuvoje

Maistas turi įtakos ir mūsų grožiui

2022 08 07
Ledai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiausiai ledų atkeliauja iš Ukrainos

2022 08 07
Sodų kraitė – ne visiems gausi
Įvairenybės

Šaldome sodų uogas – serbentus ir agrastus

2022 08 07
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Rekomendacija dėl kelionių į Izraelį ir Palestiną

2022 08 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kodėl nenurodomi apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30
  • kokia skurdžia apie Technologija, padėsianti kelių saugumui
  • jo apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • Antulis apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • Naujiena Lietuvoje – draudimas nuo vėžio
  • „Logitech MX Keys“ belaidė šviečianti klaviatūra
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 07 10:49

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 593; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 462; komentarų: 21
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 455; komentarų: 0
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 455; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Paskola priklauso ne nuo amžiaus, o nuo pajamų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 06
0
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Viešojoje erdvėje vis dar sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims dėl baimės neišsimokėti paskolos pensijoje....

Skaityti toliau

Jau daugiau galimybių išsigryninti pinigų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 04
2
Darbo užmokestis ir dienpinigiai − tik bankiniu pavedimu

Finansų sektoriui įgyvendinant memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, šalies miesteliuose įrengta jau daugiau kaip pusė suplanuotų BANKOMATAS.LT tinklo bankomatų....

Skaityti toliau

Imant paskolą nepamirškime papildomų išlaidų

by Ditė Česėkaitė
2022 07 27
0
Žvilgsnis į ateitį: būstą nuomosis vis dažniau

Svarstydami įsigyti nuosavą būstą ir planuodami skolintis pinigų iš banko, stengiamės kuo tiksliau įvertinti savo finansines galimybes, tačiau neretai pamirštame...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • kodėl nenurodomi apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30
  • kokia skurdžia apie Technologija, padėsianti kelių saugumui
  • jo apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • Antulis apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • Valdas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 06 12:29

Kitas straipsnis
Vyndarystės židinys

Penkios šampano gamybos paslaptys ir mitai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai