Šiomis dienomis pasaulio rinkose matome naują naftos kainų šuolį. Per maždaug savaitę „WTI“ rūšies naftos kaina padidėjo apie 6 proc. nuo 104 iki 110 JAV dolerių už barelį. Pagrindinė priežastis – investuotojai būgštauja dėl karinių veiksmų Sirijoje įtakos naftos kainai.
Taigi, kartojasi jau ne kartą regėtas scenarijus – politinis nestabilumas, virstantis į smurtinį-karinį konfliktą destabilizuoja ir naftos rinką.
Panašius naftos kainos šuolius dėl smurtinių neramumų Libijoje ir Egipte matėme jau ne kartą. Naftos kaina kildavo investuotojams nerimaujant, kad tai gali atsiliepti naftos tiekimui ir pasiūlai viso pasaulio mastu. Vis dėlto, rinkų reakcija didžiąja dalimi atvejų yra gerokai perdėta, o naftos kainos augimas dėl šių priežasčių – išpūstas. Galima teigti, kad kaip ir ankstesniais kartais, taip ir dabar, nafta brangsta ne dėl konkrečios įvardijamos priežasties, o dėl to, kad įskaičiuojamas kraštutinis ir pats blogiausiais scenarijus – kas, jeigu neramumai vienoje valstybėje išplis po visą Artimųjų Rytų regioną. Pastarasis juk toks svarbus naftos tiekėjas visam likusiam pasauliui. Baimės akys didelės, o rinkos dalyviai rizikos nemėgsta, todėl naftos kaina šiandien ir pakilo į pusantrų metų aukštumas.
Bet panagrinėkime pačią Siriją. Ar tikrai aplinkybės šiandien tokios, kad pateisintų naftos brangimą tarkime iki 150 JAV dolerių už barelį? Pirma, Sirija naftos neeksportuoja jau nuo 2011 metų. Antra, Sirija net nėra tranzito šalis naftos eksportui, skirtingai nei Egiptas. Ir galų gale, Sirija net nėra didelio turizmo šalis, dėl ko tarkim galėtų nukentėti su turizmo susiję verslai, kaip kad buvo Egipto atveju. Tad ir naftos kainų šuolį greičiau reikėtų vertinti kaip trumpalaikį, o ne ilgalaikį reiškinį. Žinoma, jei kariniai veiksmai Sirijoje tikrai pavirstų į tai, ko baiminamasi – t.y. taptų ilgalaikiai ir sugriautų santykius visuose Artimuosiuose Rytuose, tada taip, naftos brangimas būtų pagrįstas. Vienaip ar kitaip, ateinančiomis dienomis labai tikėtina, kad šio energetinio resurso kaina kops aukštyn.
Rinkose psichologiniai veiksniai yra ypač galingi. Ir galų gale nuo to tenka kentėti ir galutiniam vartotojui, pilančiam kurą į transporto priemonę bei visai aibei įmonių, kurios teikia paslaugas ir gamina prekes. Ar gali A95 benzino kaina Lietuvoje vėl pasiekti 5 litus už litrą? Kaip jau išdėstyta – fundamentalių priežasčių kol kas trūksta, tačiau dėl trumpalaikių svyravimų toks scenarijus nėra neįmanomas. Vis dėlto, jei svarstome, ar naftos kainų grafikas ateinančiais ketvirčiais gali brėžti kilimo tendenciją, visų pirma reikia atsižvelgti į pasaulio ekonominę būklę. O pastaruoju metu pasirodo žinučių, kad ji gerėja ne tik JAV, bet pamažu ir Europoje.
Niekas nevyksta, bet kaina kyla. Kas tai? Man tai atrodo, kad tai tik proga pasididinti ir taip kosminius pelnus. Daugiau nieko.
„Kas vėl šokdina naftą?“, o kas šokdina elektrą? Ir t.t. Tie kam reikia pinigų. Kiekvienam savo: durniems – Teleloto, piniguočiams – kazino, milijardieriams – biržos ir t.t. O valstybės klerkams – mokesčiai, o piliečiams – skurdas ir rinkimų ruletė. Visi žaidžia….