Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė įstatymo projektui įteisinančiam nelietuviškus rašmenis Lietuvos piliečių pasuose (audio) (11)

VLKK posėdis | Alkas.lt, J. vaiškūno nuotr.

Birželio 16 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) skubiai sukviestame neeiliniame posėdyje dar kartą pasisakė dėl  vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose principų. VLKK pakartojo jau 2014 m. metų rugsėjo 5 d. išsakytą savo nuomonę, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Visais kitais atvejais, komisijos nuomone, turi būti išlaikytas pagrindinis principas „rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“. Taigi, komisija nepritarė, kad vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose galima būtų rašyti nevalstybinės kalbos rašmenimis visiems to pageidaujantiems piliečiams (įskaitant ir tokios privilegijos suteikimą Lietuvos lenkams).

D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Komisijos nariai po beveik pusantros valandos trukusių apsikeitimų nuomonėmis balsavo dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (STTK) komisijai pateikto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (XIIP-1653(2)). Komisija vienbalsiai nepritarė šiame įstatymo projekte plečiamoms išimtims, t.y. nepritarė, kad vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems piliečiams, jeigu jie tik turi „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma. Dauguma komisijos narių priėmė sprendimą nepritarti ir visam šiam „patobulintam“ G.Kirkilo ir I.Šiaulienės projektui, nes jis neatitinka ankstesnių komisijos išvadų ir turi daug kitų ydų.

VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė šį skubų komisijos posėdį surengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu (netgi atkėlė posėdį dviem dienom anksčiau, kad STTK spėtų apsvarstyti komisijos išvadą jau birželio 17 d. bei kad būtų galimybė įstatymo projektą įtraukti į Seimo darbotvarkę jau birželio 18 d. ir mėginti jį stumti prieš pat vasaros atostogas, kai Seimo narių budrumas antikonstituciniams projektams būna atslūgęs). Komisijos pirmininkė ir jos pavaduotoja Juratė Palionytė rengiamame komisijos nutarime mėgino išvengti žodžių „nepritarti“, „neatitinka“ ir pan., tačiau komisijos nariai tam pasipriešino, motyvuodami, kad taip būtų politikams suteikta galimybė interpretuoti komisijos nuomonę taip, kaip jiems patiks ir nekorektiškai teigti, jog jie atsižvelgė į komisijos nuomonę ar netgi ja remtis, siekdami priešingų tikslų.

doc. dr. Gintautas Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkakliai valstybinės kalbos pozicijas ir pernai rugsėjo 5 d. jau išsakytą komisijos nuomonę gynė komisijos narys Doc. Dr. Gintautas Akelaitis, aiškiai pabrėžęs, kad kalbos komisija turi nepritarti šiam jau trečiajam projekto variantui ir labai aiškiai pareikšti, kad „laikosi tos pačios nuomonės, kuri yra išdėstyta 2014 m. rugsėjo 5 d. rašte“, o naujas projektas jai prieštarauja. Jis siūlė VLKK išvados pabaigoje reziumuojant dar kartą išdėstyti šitą VLKK nuomonę, kad į komisiją kreipęsi Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai ją perskaitytų ir suprastų, kodėl komisija nepritaria projektui ir kad nebūtų galimybės juos suklaidinti.

Kai kurie komisijos nariai ėmėsi redaguoti komisijai pateiktą įstatymą. Tam aktyviai antrino ir VLKK pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė. Tačiau trys komisijos nariai (tarp jų ir buvusi komisijos pirmininkė I. Smetonienė) pareiškė, kad jie nepritaria pateikto projekto teksto redagavimui, kad užtenka jog būtų aiškiai įrašyta komisijos nuomonė, jog komisija nepritaria lietuviškos rašybos išimčių plėtimui. Gal protestuodami, kad komisijos pirmininkė ir pavaduotoja siekė tokio aiškumo išvengti, o gal dėl to, kad neturėjo laiko, šie trys komisijos nariai iš posėdžio išėjo.

Jūratė Palionytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Doc. Dr. G. Akelaitis ir kiti komisijos nariai antrino pasiūlymui neužsiimti įstatymo projekto redagavimu. „Aš manyčiau, kad tai ne mūsų uždavinys. [Turėtume] pasakyti kas netinkama, kas negerai – o neužsiimti redagavimu. Čia ne mūsų funkcija užsiimti redagavimu“, – sakė komisijos narys. G. Akelaičio nuomonei pritarė komisijos narė Dr. Alma Ragauskaitė ir kai kurie kiti VLKK nariai.

Vienas iš trijų išėjusių komisijos narių prof. dr.Vytautas Kardelis sakė: „Punktas dėl kurio visi, kiek suprantu sutarė, tai yra Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis ir be [naujų] išimčių /…/… Tai, mano supratimu, tų įstatymų gali būti du trys keturi dvylika ir visiškai nesvarbu, ką teikia Sabatauskas, Paulauskas, Jonauskas ar Kazlauskas. Įstatymų projektai – tai Konstitucinis teismas aš suprantu išaiškino – turi būt taikomi prie komisijos nuomonės, bet ne atvirkščiai ir mes neredaguokim tekstų, o teikim tą patį, ką pateikėm, ir įstatymo leidėjas tegul prisitaiko prie mūsų nuomonės. /…/ Nes komisijos nuomonė yra tvirta ir aiški. Tai mes jau vieną kartą pasakėm, tai tada jeigu kas nori ką nors dar kitaip derint, tai tegul jie paskaito, kas pasakyta, o pasakyta yra viskas aiškiai, nežinau ar aiškiau dar galima pasakyti“.

prof. dr. Vytautas Kardelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į tai komisijos pirmininkė D.Vaišnienė atsakė, kad Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui yra vis tik neaišku, kas atitinka komisijos nuomonę, o kas neatitinka, ir klausė komisijos narių – ką dabar reikėtų atsakyti?

Ryžtingai ir principingai pasisakė doc. dr. Irena Smetonienė, pareiškusi, kad gauto įstatymo darbinio projekto VLKK smulkiai svarstyti neturėtų, nes Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas to komisijos ir neprašė. Prašoma tik komisijos nuomonės, kurią komisija ir turėtų aiškiai pakartoti.

Doc. Dr. Gintautas Akelaitis pasiūlė pažiūrėti pernai metų komisijos nutarimą ir nustatyti, kas atitinka, ir kas neatitinka, o pats projekte įžvelgė daugiau „neatitikimo ir nepasižiūrėjimo net ir Konstitucinio Teismo sprendimų nepaisymo“, kadangi, kaip jis sakė, komisijai pateiktas įstatymo projekto variantas buvo parengtas jau po anksčiau išsakytos komisijos nuomonės.

VLKK posėdis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tačiau komisijos pirmininkė D. Vaišnienė ir jos pavaduotoja J. Palionytė vis tik atkakliai bandė komisijos narius įvelti į šio įstatymo projekto redagavimo darbą ir stengėsi smulkmeniškai gilintis į įstatymo detales ir formuluotes: ICAO taisykles, dokumento šaltinio ir kitas sąvokas. Ir užglaisčiusios komisijos narių reikalavimus mėgino gauti komisijos pritarimą „bendru sutarimu“ iš anksto parengtam VLKK atsakymo Seimui projektui.

Tačiau Doc. Dr. Gintautas Akelaitis ir kiti komisijos nariai pareikalavo, kad VLKK išvadoje dėl pateikto įstatymo būtų įrašyta formuluotė, kad komisija „nepritaria“ tiek išimčių plėtimui, tiek ir visam pateiktam įstatymo projektui.

Jūratė Palionytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

O tada prasidėjo visiškas pragaras. J. Palionytė desperatiškai mėgino suvelti klausimą ir dėjo visas pastangas, kad nebūtų išreikšta aiški komisijos nuomonė, mat esą neaišku, ką įstatymų leidėjas turi galvoje, plėsdamas išimčių lietuviškai rašybai apimtį. Ji vis kartojo, kad esą komisija negali nepritarti projektui, nes neaišku „kas turima galvoje“… Tačiau komisijos nariai, kaip tik dėl to ir siūlė projektui nepritarti.

Kadangi dauguma VLKK narių nepasidavė manipuliacijoms,  komisijos pirmininkė buvo priversta grįžti prie formuluotės „nepritarti“ įstatymo projektui. Pradžioje buvo mėginama apsiriboti tik nepritarimu šio įstatymo 4 straipsnio „Vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas“ 1-ai daliai, kuri skamba taip:

1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Tačiau Doc. Dr. Gintautui Akelaitis pareiškė, kad įstatymas yra „pešiojamas po gabaliuką“ ir , kad jis nepritaria ne tik šitam gabaliukui, tačiau siūlo nepritarti ir visam projektui, nes, pasak jo, 4.1 įstatymo punktas nubraukia ir visą tą projektą. „Todėl aš laikausi savo to pradžioj pasakyto „nepritariu“, – sakė G. Akelaitis.

Prof. Vitas Labutis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Komisijos pirmininkei paskelbus alternatyvų balsavimą dėl nepritarimo visam projektui arba nepritarimo šio įstatymo projekto 4.1 punktui buvo nubalsuota nepritarti visam projektui. 5 komisijos nariai iš 8-ių likusių posėdyje nepritarė visam projektui. Vien tik 4.1 įstatymo punktui nepritarė 3 komisijos nariai. J.Palionytė mėgino teigti esą trys išėję komisijos nariai pasisakė tik už dalinį nepritarimą, mėgino juos priskaičiuoti, pakeisdama balsavimo rezultatus, tačiau komisijos nariai tokius mėginimus užprotestavo.

Primintina, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas siekė kuo greičiau įtraukti šio įstatymo svarstymą į Seimo darbotvarkę.  Ketinta net nesikreipti į VLKK dėl papildomos išvados pakeistam projektui, tačiau šiam sąmokslui koją pakišo Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Seimo Pirmininkės atstovai, pareikalavę, kad būtų dar kartą kreiptasi į VLKK, nes STTK palaimintas ir „patobulintas“ projekto variantas (XIIP-1653(2)) galimai prieštarauja gautoms komisijos išvadoms (pagal kurią visiems Lietuvos pageidaujantiems piliečiams, neturėtų būti suteikiama teisė savo vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nevalstybine kalba, kai tik jie turės kokį nors „dokumento šaltinį“, kuriame jų asmenvardis buvo užrašytas ne lietuvių kalba).

dr. Alma Ragauskaitė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nusprendus, kad paskutinį žodį pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose turinti tarti VLKK, pernai buvo pasiklausta jos nuomonės. 2014 rugsėjo 5 dieną gautas oficialus VLKK atsakymas, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Dabar komisija kategoriškai nepritarė kokiam nors išimčių plėtimui ir jos anksčiau pateiktos išvados nepaisymui.

Kaip žinia, nuolatinį spaudimą Lietuvos valdžiai, kad leistų Lietuvos piliečių dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, daro politinė partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir ją remianti Lenkijos valdžia, nepaisydama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir galimų komplikacijų kaimynams latviams, kurie neatsisako asmenvardžių rašybos valstybine kalba.

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, birželio 17 d. 15.30 val. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete ketinama svarstyti ir alternatyvų Seimo nario Valentino Stundžio ir kitų Seimo narių grupės parengtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą (XIIP-1675),, kuris iki šiol buvo „atidėtas“. Šiuo įstatymu siūloma leisti vardų ir pavardžių įrašus nevalstybine kalba tik papildomame paso lape. Tokia visiems priimtina praktika Latvijoje galioja jau ilgą laiką ir šioje tvarkoje tarptautiniai teismai neįžiūrėjo kokių nors žmogaus teisių pažeidimų.

Priminsime, kad abiems projektams Seimas yra pritaręs po pateikimo šių metų liepos 15 d., o dabar svarstymo stadijoje turės apsispręsti, kuriam iš dviejų projektų – G. Kirkilo ir I. Šiaulienės (kuriam nepritarė VLKK), ar alternatyviajam, kuris bus svarstomas šiandien, – reikia pritarti ir pereiti į priėmimo stadiją.

VLKK 2015 birželio 16 d. posėdžio garso įrašas: