Liepos 17 d. Seimas baigdamas pavasario sesiją toliau svarstė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) inicijuotą Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIP-1648(3).
LLRA nario Jaroslavo Narkevičiaus teikiamas įstatymo projektas numatė, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.
Šis dar 2010 metais LLRA inicijuotas įstatymo projektas susilaukė aštrios visuomenės, mokslininkų ir politikų kritikos. Aukščiausia Lietuvos valdžia sulaukė gausybės visuomeninių organizacijų, Lietuvos kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, apie 60-ies tūkstančių piliečių pasirašytos peticijos. Visuomenė, kalbininkai ir politikai atkreipė dėmesį, kad šiuo įstatymu siekiama, kad Lietuvoje būtų įteisinti oficialius užrašai lenkų kalba ir įtvirtintas oficialus lenkų kalbos statusas gausiau lenkakalbių gyvenamose Lietuvos srityse.
Šiandien Seimas po svarstydamas šį prieštaringai vertinamą įstatymo projektą atsižvelgė į gausias Seimo narių pataisas ir pakoregavo įstatymo projekto punktus prieštaraujančius Lietuvos respublikos įstatymams ir teisės aktams. Seimas nutarė nesutikti su LLRA siūloma nuostata, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos galėtų būti rašomi tautinės mažumos kalba.
Seimas pritarė konservatoriaus Valentino Stundžio ir grupės kitų Seimo narių pataisoms pagal kurias būtų įtvirtinta, kad vietovėse, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija, jai save priskiriantys asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą ir jeigu tai atitinka realų poreikį, galėtų žodžiu kreiptis į vietos įstaigas ir organizacijas savo gimtąja kalba, kartu institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrintų bendravimą ir organizacijos raštvedybą valstybine kalba.
Pagal priimtas pataisas tik informaciniai tautinių mažumų ar bendrijų organizacijų įregistruoti pavadinimai greta valstybinės kalbos galėtų būti ir tautinės mažumos ar bendrijos kalba. Tautinės mažumos ar bendrijos kalba pavadinimai negalėtų būti oficialiai vartojami savarankiškai.
Svarstomame įstatyme įtvirtinama, kad tautinės mažumos turėtų saugoti ir gerbti valstybinę lietuvių kalbą ir kultūrą, lietuvių ir kitų tautybių tradicijas, papročius bei nepažeisti kitų žmonių teisių. Vyriausybė tose teritorijose, kur vietos valdžios daugumą sudarytų tautinių mažumų atstovai, jeigu yra pagrįstų diskriminacinės politikos požymių, turėtų siekti užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos visų asmenų teisės.
Lietuvos Respublika, atsižvelgdama į tautinių mažumų interesus, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal galimybes ir esant poreikiui suteiktų sąlygas gauti valstybės paramą ugdyti tautinės mažumos kultūrą ir švietimą. Taip pat garantuotų teisę mokytis gimtąja kalba, sudarant sąlygas turėti savo išlaikomas ikimokyklines ugdymo įstaigas, bendrojo ugdymo mokyklas, išpažinti bet kurią religiją ar neišpažinti jokios, atlikti gimtąja kalba religines apeigas ir nacionalinius ritualus bei teisę į kultūrinius ryšius su tautiečiais už Lietuvos Respublikos ribų ir kt.
Siekiant koordinuoti tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, Vyriausybės nustatyta tvarka būtų sudaroma dvišalė Vyriausybės ir tautinių mažumų komisija, kuri būtų patariamoji institucija.
Seimas plenariniame posėdyje po svarstymo pritarė patobulintam Tautinių mažumų įstatymo projektui (Nr. XIP-1648(3). Šio dokumento priėmimas numatomas Seimo rudens sesijoje.
Už šį patobulintą įstatymo projektą balsavo visų Seimo frakcijų atstovai, išskyrus LLRA atstovus ir dalį „darbiečių“. Už projektą po svarstymo balsavo 82 Seimo nariai, septyni buvo prieš, 11 parlamentarų susilaikė. Protestuodamas prieš šį Seimo sprendimą LLRA atstovai iš posėdžių Salės išėjo.
Dėl šio pavasario sesijai baigiantis po svarstymo patvirtinto įstatymo projekto priėmimo Seime turėtų būti balsuojama rudenį.
Šią savaitę Seimas po pateikimo taip pat pritarė dviem alternatyviems Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektams, jie toliau bus svarstomi rudens sesijoje. Dėl projektų paprašyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.
Valdančiųjų socialdemokratų parengtas projektas pavardžių rašybą ne valstybinės kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis leistų pagrindiniame paso puslapyje – vietoje įrašo valstybine kalba, o grupės Seimo narių inicijuotas projektas siūlo rašybą nelietuviškais rašmenimis įteisinti papildomame puslapyje. Pastarasis pasiūlymas yra kompromisinis, nes yra suderintas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.
Žiūrėkite Tautinių mažumų įstatymo projekto svarstymo Seime tiesioginės transliacijos iš vaizdo įrašą:
Egoistiški lenkiški marazmai drumsčia geopolitinę edvę tokiu sudėtingu metu.
Lenkija žiūri į ateitį. Savo ateitį. Ir siekia savų geopolitinių tikslų. Tai didelės imperinės valstybės laikysena. Mūsiškiai kirkilai ir lenkevičiai to niekada nesupras.
Internete atsirado pranešimų, kas Lenkija vakar jau įvedė savo kariuomenės dalinį į Ukrainą. Negi manote, kad vien tik su Novorosija kovoti?
Lenkija yra NATO šalis ir aš netikiu, kad į Ukrainą taip lengvabūdiškai įvesdinėtų savo armiją tiek NATO, tiek Rusija.
O dėl siekio išniekinti lietuvių kalbą tai Jonas Vaiškūnas viską pasakė. Šis Lenkijos spaudimas ne paskutinis. Jie ir toliau sieks turėti Lietuvoje separatistinę grupuotę, kuri palaikytų politinę įtampą ir susiklosčius krizinei situacijai regione galėtų įvaryti Lietuvoje pleištą. Vadinti tokią šovinistinę valstybę strateginiu partneriu – na jau niekaip neišeina.
Aušriau, apie bendrą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos batalioną negirdėjai? Ir kad jis dislokuosis Ukrainoje negirdėjai? Tai kaip negali būti, kad NATO šalių kariuomenė nebūtų Ukrainoje?
Vakarai su Rusija rengiasi sudrąskyti Ukrainą. Vakarams nepavyko paimti visos Ukrainos, Rusijai norisi visos Ukrainos, bet realybė kitokia. Taigi, gali pasitenkinti dalybomis. Grįžtant prie Lietuvos, tai Lenkijai pavykus “atgauti” dalį turėtų Ukrainos teritorijų, sustiprėtų ir seilių išsiskyrimas Lietuvos pusėn.
Būtų gerai, kad rudenį išbrauktų žodžius “tautinės mažumos”, o naudotų tik “Tautinės bendrijos”. Arba įdėtų į įstatymą Tautinių mažumų apibrėžimą iš Europos konvencijos apie t. mažumas. Nes Lietuvoje tautinių mažumų pagal Konvenciją gali ir nebūti.
Lietuvoje yra dvi tautinės mažumos – karaimai ir čigonai.
Šitą Tiesą žinom mes abu, bet to nežino šaikų atstovai Suėjime. Tai didelė bėda Lietuvoje.