Sekmadienis, 15 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Tamošaitytė. Kas yra lietuvis, ir kas šiandien turi teisę juo vadintis?

Keletas minčių atkuriamai Tautininkų sąjungai

Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt
2024-05-01 14:13:28
12
Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Ir vėl pravartu prisiminti, kas esame, iš kur atėjome ir kur einame. Priminti sau ir kitiems, tai pamiršusiems. 

O mes esame seniausios kilties ainiai, į nebūtį sparčiai grimztančio aisčių pasaulio ir bendrai indoeuropiečių civilizacijos atšaka, prieš daug tūkstančių metų sukūrę iškilią ir savitą gyvenseną ir papročius.

Kad mūsų tautos šaknys yra visiškai savarankiškos, liudija išlikę niekur kitur neaptinkami senovės reiškiniai, kaip antai apeiginės sutartinės, alkai, milžinkapiai ir piliakalniai. Tais laikais Dievas mūsų lūpomis ir mums kalbėjo lietuviškai, iš jo paveldėjome prigimtinę teisę kalbėti kalba, iki šiol išlaikiusia seniausią ryšį su amžinaisiais pasaulėkūros klodais.

Kad ir kaip keistųsi pasaulis, pagrindiniai dėsniai išlieka, o vienas tų dėsnių veikia taip, kad tik sugebąs išlaikyti nenutrūkstamą ryšį su savo Kūrėju žmogus nepraranda jam duotos galimybės gimti jam skirtoje Žemės vietoje, plėtoti veiklą pagal jam suteiktą būdą – reikštis savitai, būdingai, savaimingai.

Tačiau ši teisė įpareigoja. Pareiga yra laikytis papročių nepaisant kliūčių ir spaudimo, ir tik mūsų valia tuos papročius tobulinti ar keisti taip pat pagal vidinį tautos poreikį. Paprotinė sankloda nereiškia kažko, ką reikia periodiškai nusimesti kaip pasenusį rūbą, priešingai, tik jos pamatu kaip audinys nepaliaujamai audžiama vidinė ir išorinė žmogaus visata.

Šventa lietuvio visata nūnai apibyrėjusi, nualinta karo audrų; per nukariavimus, ilgalaikį naikinimą, trėmimus ir nutautinimą praradusi daug jėgų, tų šakų, kurios auga iš mūsų būties ąžuolo kamieno ir pina nuolat atsinaujinančią įvairovę.

Ši laja kaip kupolas saugojo lietuvio savitumą daugelį šimtmečių. Ne viskas pradingo gaisruose, ne visi raštų paminklai sunaikinti. Protinga manyti, kad daug žinijos išvežta ir paslėpta Lietuvą plėšusių šalių bibliotekose, galbūt pavienių asmenų rinkiniuose. Ištyrinėti ir atgauti prarastą kultūros turtą, paskatinti jį grąžinti, įvykdyti kultūros archeologijos darbus, remtis savais paveldo šaltiniais – tai svarbiausias uždavinys mokslininkams, jeigu norime, kad nesiliaujantis istorijos klastojimas, menkinimas ir maršinimas liautųsi, ir niekas nebedrįstų kėsintis į švenčiausius nacionalinės valstybės pamatus.

Kitas neatidėliojamas uždavinys – mokytojams, kad atkurtas paveldas per atnaujintą švietimą pasiektų kiekvieną augantį lietuvį nuo mažumės. Juk žinome, kad archyvų ir artefaktų vagystės įvairiais pavidalais nuosekliai vykdomos ir šiandien. Tai būtina sustabdyti. Ir šiam uždaviniui būtina skirti pirmaeilę reikšmę kartu su piniginiu rėmimu – duoti tiek, kiek reikės, kartu atmetant viršvalstybinius ir antikonstitucinius darinius, nusiurbiančius liūto dalį svarbiausioms sritims, o pastaruoju metu praktiškai visoms, todėl iš esmės jas skurdinančius ir griaunančius.

Daugybei kertinių kultūros sričių, puoselėjančių savitą per amžius sukauptą patyrimą, leidiniams, renginiams, draugijoms parama iš viso nutraukta. Į kultūros sampratą plačiąja prasme įeina ir aplinkos apsauga bei žemės ūkis: miškininkystė, gyvulininkystė, žolininkystė, vaistininkystė, žvejyba, mityba ir kiti barai.

Draudimai ir suvaržymai naikina įprastas veiklas ir savų kultūrų auginimą bei priežiūrą, kurių dėka dar neseniai buvome sėsli ir svarbiausiais gaminiais visiškai apsirūpinanti ar mainais užsitikrinanti gerovę taiki bendruomenė.

Esame patyliukais išbraukti iš tarptautinės paveldo organizacijos sąrašo. O svarbiausia, atkakliai naikinamas pasaulinis baltistikos centrų tinklas.

Praėjus trisdešimt trejiems metams nuo nepriklausomybės atkūrimo, mūsų Vilniaus universtitetas (kaip, beje, ir Muzikos ir teatro akademija) ne tik neturi tautai nusipelniusios asmenybės vardo, kaip esti įprasta, bet virto nutautinimo židiniu. Senosios jėgos nesnaudžia, ko nepasakyti apie mus pačius.

Po senovei dainuojame apie linelį, o jo nebeauginame, sekame pasakas apie karvutę, bet baigiame ją išginti į svetimas lankas.

Apie ką dainuosime rytoj? Linelis, rengęs mūsų žmogų, karvutė, tūkstančius metų teikusi pieną ir sviestą, grietinę ir sūrį, tai šventas augalas ir gyvulys, aplink juos, kaip ir apie begalę kitų, sukosi gyvenimas, vystėsi tautodailės ir kūno genetikos raštai, prasminių ženklų tvarka.

Nebuvo nė vieno gamtos reiškinio, augmenijos ir gyvūnijos gausos, su kuria nebūtų susijusi kasdienė darna; visas judėjimas, darbas buvo šventas, pradedant bitininkyste ir baigiant kalvyste.

Ar ir švenčiausia lietuviui juoda duona it pajuokai bus gaminama iš vabzdžių, peršamų dar Donelaičio išjuoktų varnų ir varlių rijikų?

Šie negirdėti pokyčiai, kurių niekas niekada nedrįso piršti, liudija sveiku protu nesuvokiamą tiesioginį pasikėsinimą į nejudinamą medžiaginės būties sanklodą, kurią ir kipšas anksčiau apeidavo ratu.

Būtent etninė kultūra, – apsauginis tautos žiedas, – jei ji pradedama klastoti, yra ta raudona linija, kurią peržengus prarandama pati savastis, sėkla, auginanti tikrovę, pats prasminis branduolys. Jei arda, naiva prie jo priartėja, ir kenkėjas ima graužti pačią šerdį – tai skambinti pavojaus varpais pats metas.

Prigimtinis baltų tikėjimas turi teisę tapti ne tik valstybiniu, bet yra vienintelis pamatas tautai išlikti.

Išeitų, kad Europos Sąjungos teisinė sistema geriau supranta Daukanto, Vydūno ar Jono Basanavičiaus priesakus, nes dabartinė valdančioji dauguma tęsia prieš šešis šimtus metų pradėtą lietuviškosios pasaulėžiūros ir tikėjimo griovimą, todėl piktybiškai nevykdo jos nutarčių.

Tai akivaizdžiai rodo, jog mūsų valstybę užvaldę antitautiniai gaivalai, iš širdies nekenčiantys viso, kas sudaro jos vertybinį stuburą, o ne „mes patys“ kertame šaką, ant kurios sėdime.

Tai tik įžūlus ir patogus melas, pridengiant žarijų žarstymą svetimomis rankomis. Kita vertus, geranoriškai nusiteikę svetimtaučiai stebisi, jog lietuviai leidžia iš savęs vyti virves, atiminėti svertus, kuriuos daugybė kitų tautų yra praradę ir tam, kad išstovėtų, yra priverstos taikyti svetimas taisykles arba iš piršto laužti naujas, ir dar primesti jas kitiems, kad jaustųsi aukštesnės, nors yra kaip tik priešingai.

Todėl kai vieną dieną paaiškės, kad mes jau nieko nebeturime savo, kaltinti teks tik save, nes bet kuriuo atveju jau nebus svarbu, kad tauta sunyko dėl klastos ir nesibaigiančio kvailinimo, nors būtent klasta yra veiksmingiausiai paslėpta prievarta, naši taikos laikotarpiais.

Kovoti už išlikimą – tai nepaliaujamas būties kodas; ilsėtis lietuvis gali Dausose; galbūt nors šiandien su kartėliu tai pavyks pripažinti, o pripažinus keisti elgesio taktiką ir strategiją. Ir vėlgi, mes turime kuo remtis, visų laikų mūšiais, sukilimais ir ypač naujausių laikų rezistencija ir atitikmenų neturinčia miško brolių partizanine kova.

Tai kas yra lietuvis, ir kas šiandien turi teisę juo vadintis?

Ne lietuvis ir ne jo atstovas yra tasai, kuris leidžia išparduoti Tėvynės žemes, miškus, vandenis, strateginius objektus ir patį žmogų, jo protą ir darbo jėgą.

Ar verti pagarbos valdantieji, išvarę naujon tremtin trečdalį tautos, privertę skursti pasilikusius, mokėti už svo turtą nepakeliamus mokesčius, ir vykdantys svetimų šalių pasiuntinių nurodymus?

O kaip pavadinti tuos, kurių pareiga ginti ir saugoti Lietuvos piliečius, užtikrinti jų teises, bet ir jie nematomos rankos priversti aptarnauti naujuosius ponus ir jų įvedinėjamą naujųjų laikų baudžiavą?

Ne tik neužtikrinama demokratija, auga socialinė nelygybė, bet ir lietuvis, turįs būti savo namų šeimininku, baudžiamas už kiekvieną pastangą tuos namus gražinti ir stiprinti.

Čia įvedinėjama nauja ideologija ir santvarka kardinaliai priešinga autentiškai lietuvio pasaulėjautai ir gyvenimo būdui. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „dviejų Lietuvų“ teorija, kaip ir „dviejų nacijų“ teorija, yra doktrina, paranki valstybei skaldyti iki pat jos žemių padalinimo. Indijoje tai baigėsi šalies padalijimu į Indiją ir Pakistaną, žudynėmis, turto konfiskavimu ir išvarymu. Istorinių pavyzdžių daug.

Lietuvai taip pat nuolat gresia autonomininkų ambicijos, kurių pirmtakų pastangomis buvo prarasta didžioji dalis etninių žemių.

Nėra jokių dviejų Lietuvų, yra tik jos patriotai ir išdavikai. Tėvynės išdavystė, didžiausias nusikaltimas, senaties neturi. Ir tie, kurie puikiai viską supranta, bet ne prisiima atsakomybę, o vien stebi ir leidžia vykdyti Lietuvoje šį nusikalstamą socialinį eksperimentą, žino apie ką aš kalbu.

Nei ordinų, nei antpečių nevertas pareigūno ar kario priesaiką sulaužęs vyras priešiškos dvasios ir įpročių diegimu, paklusimu svetimų nurodymų diktatui, darbu valstybės išmontuotojams, arba jei jo etika ar veiklos metodai prasilenkia su aukštais mūsų laisvės gynėjų standartais.

Kartais regisi, jog kai kurie dabartiniai kariūnai su ankstesnių laikų gynėjais nieko bendro nebeturi, nes jie persiėmę atneštinėmis manieromis, kad su partizanine kova baigėsi paskutinis aiškus vientiso pasipriešinimo etapas, skleidęs lietuvybę ir pagarbą tautos didvyriams.

Mažai kas beprisimena Adolfo Ramanausko-Vanago įspėjimą apie išdavikus – didžiausią grėsmę šalies saugumui, o jis aktualus kaip niekad.

Ar tikrai susitaikęs su šia padėtimi atsakingas asmuo apgina ir apsaugo valstybę, šeimą, vaiką ir moterį? Telieka tai retoriniu klausimu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (I)
  2. D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (II)
  3. D.Tamošaitytė. Kam Lietuvoje dygsta asilo ausys?
  4. D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba
  5. D. Tamošaitytė. Kas pakirto mūsų tautos šaknis?
  6. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  7. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  8. D. Tamošaitytė. Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA (video)
  9. V. Budnikas. Ar išties turime teisę į pažiūrų laisvę?
  10. D. Tamošaitytė: Dvi Lietuvos: kas daugiau?
  11. Garsūs Lietuvos mokslininkai ir menininkai ragina vienytis ir apginti Tautos teisę į referendumą
  12. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  13. M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  14. L. Šopauskas. Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?
  15. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Kęstutis Čeponis says:
    1 metai ago

    Gražios ir teisingos mintys.

    Tik neatsakoma į esminį klausimą – o kaip jas įgyvendinti, kada Seime nėra nei vieno tvirtai tautiškai mąstančio deputato?

    Ir nėra jau daug metų.

    Užtat pilna visokių kosmopolitų- liberalų – “laisviečių”…

    Atsakyti
    • Klaustukas says:
      1 metai ago

      Tikrai nei vienas į šitą klausimą neatsakys. Bėdos sprendimo būdas – baisesnis už pačią bėda. Čia reiktų atkurti Lietuvos tikrą kaisvę ir nepriklausomybę. Ne sumeluotą. Trūksta visiems drasos. Na, jie mano , kad ne, tiesiog yra protingi.

      Atsakyti
  2. Česlova Zukulienė says:
    1 metai ago

    Auksiniai tiesos žodžiai sudėti į šį tekstą.AČIŪ. Lietuvi, būk stiprus dvasia ir turėk tvirtą išlikimo stuburą . Tavo šventa misija išsaugoti LIETUVĄ ateities kartoms čia prie Baltijos krantų . Nepailsk saugoti ir kovoti būti LIETUVIU.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      1 metai ago

      Taip. Ir aš saugosiu Lietuvą ir nepailsiu jos saugoti visą laiką.

      Atsakyti
  3. Kažin says:
    1 metai ago

    Betgi esame laisvi, taigi turėtume ne saugoti, ne kovoti, kad būtum laisvu lietuviu, o juo gyventi. Gal nebūkime tokie beviltiški, vargani… Ugdykimės ne tik gerus verslininkus, bet ir lietuvybiškus politikus. Dabar laisvės praėjo 30 metų, o per tą laiką radęsi politikai visi veda Lietuvą būti Lenkija. Kalbėkime apie tai viešai, o ne “virtuvėse”… Dainavimui “ąžuoliukų” ugdymus turime, o lietuvybės gyvenime vykdymui – politikų – ne.

    Atsakyti
  4. Dainius Razauskas says:
    1 metai ago

    Deja, taip, Daiva, pritariu. Įkvėptas, stiprus rašinys.

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Kaip tik per TV vyksta diskusija dėl dvigubos pilietybės suteikimo galimybės bet kuriam lietuviui, gyvenančiam bet kurioje ES šalyje. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovė prie Seimo Asanavičiūtė ir kiti du ją palaikantys įtikinėja, kad tai būtų labai geras dalykas. Vaiškūnas , Radžvilas ir Songaila išaiškino, kad pagal veikiančius konstitucinius įstatymus ir dabar kitos šalies pilietis, norintis įsigyti Lietuvos pilietybę gali tą padaryti netrukdomai. Nes išeina, kad, jeigu turintis Lietuvos pilietybę, pvz. iš Vilniaus rajono žmogus, turintis lenkišką kortą turės dar ir lenkišką pilietybę, tai pagal Asanavičiūtės ir Co kišamą įstatymo pakeitimą toks lenkas turės teisę balsuoti rinkimuose ir į savivaldybę, į Lietuvos respublikos Seimą ir net mūsų Prezidento rinkimuose. Asanavičiūtė ir Co., taigi, stumia Lietuvą į ištautinimą. Jei kas neapsisprendęs, tai gegužės 12 d. balsavimuose , kaip sako Vaiškūnas, referendume dėkime kryžminį NE, arba visai neikime prie balsadėžės. O Prezidento rinkimų balsavime balsuokime už Vest Pointo Jungtinėse Amerikos Valstijose Karo Akademijos absolventą Giedrimą Jeglinską.

    Atsakyti
  6. Žodžio laisvė says:
    1 metai ago

    Balsuokime už Igną Vėgėlę.

    Atsakyti
    • tikras jotvis says:
      1 metai ago

      durak da ?
      kas tas vegele:kalba tik apie save …. jokio supratimo apie Lietuvos padeti siulaikiniame pasaulyje…
      Jotviai – litvinai balsuos tik uz Nauseda arba Simonyte
      jokiu alternatyvu nera ….

      Atsakyti
      • Valdas says:
        1 metai ago

        Nausėda, Šimonytė – lietuvių kalbos, lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išdavikai.

        Atsakyti
  7. Libertas says:
    1 metai ago

    Kritikuojame valdžią, kurią patys išsirenkame. Ir kaskart vis prastesnę…

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      1 metai ago

      Pavienių asmenų teisė – žodžio laisvė kritikuoti valdžią kaip demokratijos principas praktiškai yra tuščias žaidimas. Iš to gyvenime tematome vyksmą, sakantį – “tu kritikuok, o aš kaip valdžiau, taip valdysiu”. Akivaizdu, kad kur kas prasmingesnis savęs išreiškimas yra dalyvavimas valdžių rinkimuose ir savo nuomonės išreiškimas atitinkamai balsuojant. Tik tokiu atveju nuomonės susisumuoja į rinkimų rezultatą, tampantį pagrindu valdžių pakeitimui. Beje, net ir vadinamų “sugadintų biuletenių” skaičius, gali būti reikšmingas vertinant ir tvirtinant rinkimų rezultatus. Demokratijos atveju tik rinkimų būdu išreikšta kritinė nuomonė tėra veiksminga.Taigi kaip svarbu yra visuomenės gyvenime žmogui dalyvauti valdžių rinkimuose, juose dalyvauti – tiesiog yra privaloma. LRT kur visuomenės švietimo šiuo klausimu vykdymas per tuos 30-imt Laisvės metų?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Aniulio šaltinis | lgt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kaip stebima požeminio vandens būklė Lietuvoje

2025 06 14
Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus | vmvt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus

2025 06 14
Pinigai
Gamta ir žmogus

Tyrimas atskleidė, kam dažniausiai aukoja lietuviai

2025 06 14
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė | Paveldo komisijos nuotr.
Kultūra

Paveldo komisija Vilniaus apskrityje: trys savivaldybės – skirtingi veidai

2025 06 14
Vidzgirio miškas | vmu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 

2025 06 14
Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus | lrkm.lrv.lt nuotr.
Kultūra

Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus

2025 06 14
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.
Mokslas

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

URM ragina atsisakyti kelionių į Izraelį, išvykti iš Irano

2025 06 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tadas apie Kokie lietuvių kavos vartojimo įpročiai?
  • Naivus klausimas apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Vardas apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Pakvatokim! apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Išmaniai naudojant elektros prietaisus, pavyks sutaupyti
  • Gyventojų prašymai, dėl kurių vėluoja siuntos
  • Ką apie asmenybę pasakoja ledų pasirinkimas?
  • Kokie lietuvių kavos vartojimo įpročiai?

Kiti Straipsniai

Trampo „lankstumas“ žalia šviesa Rusijos raketoms

A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams

2025 06 13
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais

2025 06 13
Kruvinas pasveikinimas

JAV sveikinimas agresoriui – spjūvis Ukrainai

2025 06 13
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl Lietuvoje reikalingi priešlaikiniai rinkimai

2025 06 12
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Rasos (Joninių) šventė 2025 m. Lietuvoje: kur ir kaip švęsime?

2025 06 11
Radinys Chersono srityje | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – radiniai iš LDK tvirtovės Chersono srityje

2025 06 11
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

2025 06 11
FNTT | fntt.lt nuotr.

FNTT pradėjo tyrimą dėl UAB „Garnis“ gautos paramos – dėmesio centre ir Ministras Pirmininkas G. Paluckas

2025 06 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Tadas apie Kokie lietuvių kavos vartojimo įpročiai?
  • Naivus klausimas apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Vardas apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Pakvatokim! apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Rimgaudas apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vanduo, kranas, čiaupas | pixabay.org nuotr.

Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti pačiam?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai