Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mityba turi reikšmingą įtaką sveikatai, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui ir psichinei raidai, tačiau per 20 pastarųjų metų laikas, kurį žmonės praleidžia gamindami maistą, sutrumpėjo beveik 3 kartus – nuo 1 val. 40 min. iki 40 min. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas, atliktas 2013 metais, parodė, kad tik 23,4 proc. lietuvių laikosi mitybos režimo ir valgo kasdien tuo pačiu metu, ir tik penktadalis žmonių rūpinasi, kad jų valgomas maistas būtų naudingas sveikatai. Dėl įtempto gyvenimo tempo dauguma mieste gyvenančių žmonių netgi atsisako pusryčių, valgydami tik du kartus per dieną – pietus ir vakarienę.
„Per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje padaugėjo nutukimo problemų turinčių žmonių – tai rodo stiprėjančią netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo tendenciją. Dabar ramiai suvalgyti visaverčius pusryčius daug kam atrodo prabanga ir laiko švaistymas, todėl dažnai ryte apsiribojama kavos puodeliu ar mikrobangų krosnelėje pašildytu pusfabrikačiu, tačiau mitybos specialistai skambina pavojaus varpais, mat vakare „atsigriebiama“ dvigubai, – sako „Amber Food“ rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė. – Pasaulio didmiesčiuose pusryčiams skiriamas ypatingas dėmesys, tad nieko nestebina ankstų rytą pilnos kavinės žmonių. Praktika prieš darbą papusryčiauti mieste – Lietuvoje dar nauja, tačiau po truputį prigyjanti naujovė, kurią įtvirtina dažniau keliaujantys ir naujovėms imlesni jauni žmonės.“
Anot jos, lietuvių pusryčių meniu gerokai skiriasi nuo Europos šalių ar JAV gyventojų: pvz, Prancūzijoje itin populiaru ryte neskubant suvalgyti skrebutį su sviestu ar ką tik iškeptą raguolį su uogiene ir išgerti šviežiai spaustų sulčių, Italijoje įprasta valgyti sumuštinukus su įvairiais pagardais, omletą ar net užsisakyti makaronų lėkštę, Didžiojoje Britanijoje – sukirsti sočius angliškus pusryčius su dešrele, kiaušiniene ir pupelėmis, o Amerikoje – suvalgyti blynų su klevų sirupu.
„Visi mitybos specialistai pritaria, kad pusryčiauti – būtina. Atsižvelgiant į fizinį aktyvumą ir asmeninius duomenis, per pusryčius derėtų suvartoti apie 20–25 proc. visos dienos kalorijų normos. Pagal įvairių tyrimų duomenis, lietuviai vartoja per mažai skaidulinių medžiagų ir šviežių daržovių, tad, pasitarę su mitybos specialistais, į „La Crepe“ pusryčių meniu įtraukėme ne tik omletų ir kiaušinienių su žaliomis daržovėmis, bet ir įvairių grūdų košės bei natūralaus jogurto su dribsniais ir uogomis. Patikrinę pardavimus, atkreipėme dėmesį, kad lankytojai dažniausiai renkasi omletą ir kiaušinienes su įvairiais priedais, tad galima daryti prielaidą, kad ryte ne namie dažniausiai pusryčiauja vyrai,“ – šypsosi L. Nikonovaitė.
Kodėl verta pusryčiauti:
1. Pusryčiai pagerina nuotaiką ir darbingumą. Kasrytinis maisto ritualas pagerina dėmesio koncentraciją, atmintį ir pagerina nuotaiką. Anksti atsikėlęs ir papusryčiavęs žmogus dienos pradžioje nejaučia alkio, turi daugiau energijos, tad būna geros nuotaikos ir suspėja nuveikti daugiau darbų.
2. Pusryčiai padeda numesti svorio. Kasdien pusryčiaujant tuo pat metu, pagreitėja organizmo medžiagų apykaita, todėl kalorijos deginamos greičiau. Pavalgius, po 4-6 val., medžiagų apykaita ima lėtėti.
3. Pusryčiai stiprina imunitetą. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad pusryčių nevalgantys žmonės yra labiau linkę peršalti ar susirgti gripu. Visaverčiai pusryčiai, kuriuose gausu vitaminų ir organizmui naudingų medžiagų, stiprina imunitetą ir apsaugo nuo infekcijų.
4. Pusryčiai lemia sveikesnio maisto pasirinkimą. Pastebėta, kad tie, kurie atsisako pusryčių, 40 proc. dažniau dienos metu valgo saldumynų, 55 proc. dažniau geria saldžius gazuotus gėrimus, 45 proc. rečiau per pietus renkasi daržovių ir 30 proc. mažiau suvalgo vaisių. Tai galima paaiškinti tuo, kad pusryčių metų gaunama pakankamai energijos, todėl vėliau alkio nereikia malšinti riebiais ir saldžiais patiekalais.
5. Pusryčiai naudingi sveikatai. Amerikos širdies asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, vyrams, kurie daug metų nevalgydavo pusryčių, 27 proc. padidėdavo infarkto ir mirties nuo širdies smūgio tikimybė. Anot mokslininkų, nepusryčiaujantys linkę suvalgyti didesnes pietų porcijas, dažniau rinktis desertus ar užsisakyti riebesnių patiekalų. Tai tiesiogiai veikia kraujo spaudimą ir, žinoma, širdies veiklą.
