Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Kuo naudingos skaidulinės medžiagos?

[autorius]

[papildyta]

0
efoto.lt | A.Starinsko nuotr.

efoto.lt | A.Starinsko nuotr.

Skaidulinėmis medžiagomis (jos dar vadinamos maistinėmis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Skaidulines medžiagas skaldo storosios žarnos mikroflora.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams pateikiamas toks skaidulinių medžiagų apibrėžimas: Skaidulinė medžiaga – angliavandenių polimerai su trimis ar daugiau monomero grandžių, kurių žmogaus plonoji žarna nevirškina ir neįsisavina, ir kurie priskiriami šioms kategorijoms:
— valgomiems angliavandenių polimerams, kurie vartojant natūraliai susidaro maiste,

— valgomiems angliavandenių polimerams, gautiems iš maisto žaliavos fiziniu, fermentavimo ar cheminiu būdu ir turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais,

— valgomiems sintetiniams angliavandenių polimerams, turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.

Terminas ,,skaidulinės medžiagos“ pirmą kartą buvo pavartotas 1953 m. Hipsley apibūdinant maiste esančias augalų ląstelių sienelių dalis. 1970 m. Burkitt, stebėjęs Afrikoje gyvenančių žmonių mitybą, kurioje yra gausu skaidulinių medžiagų, iškėlė hipotezę, kad maiste esančios skaidulinės medžiagos sumažina kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio išsivystymo tikimybę bei mažina gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio.

Kaip ir baltymai, angliavandeniai, riebalai, maistinės skaidulos yra energijos šaltinis: 1 g skaidulinių medžiagų suteikia 8 kJ arba 2 kcal energijos.

Kokiame maiste yra skaidulinių medžiagų?

Pagrindiniai maisto produktai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos – daržovės, vaisiai, rupi duona, visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, makaronai (dar vadinami „viso grūdo“ arba „pilno grūdo“), pupelės, avižos. Skaidulinių medžiagų yra ir kituose augaliniuose produktuose, ypač ankštinėse ir kai kuriose kitose daržovėse (morkose, kopūstuose, burokėliuose), vaisiuose ir uogose (juoduosiuose serbentuose, avietėse), riešutuose. Gausu skaidulinių medžiagų kviečių, avižų bei miežių sėlenose.

Deja, ne visada žinome apie skaidulinių medžiagų kiekį maisto produktuose, kuriuos įsigyjame parduotuvėse – tai gali būti paženklinta etiketėje, tačiau nėra privaloma.

Užrašu „skaidulinių medžiagų šaltinis“ ar kitu teiginiu, galinčiu vartotojui reikšti tą patį, gali būti ženklinami tik tokie maisto produktai, kurių 100 g yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų (arba 100 kcal tenka mažiausiai 1,5 g skaidulinių medžiagų). O tie produktai, kurių 100 g yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų (arba 100 kcal – mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų), gali būti ženklinami užrašu „daug skaidulinių medžiagų“, ar kitu teiginiu, galinčiu vartotojui reikšti tą patį.

Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai su maistu gauna per mažai skaidulinių medžiagų (2007 m. – 17,9 g), valgo nepakankamai tiek šviežių daržovių ir vaisių, tiek grūdinių produktų. Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20-30 g, t.y. ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau 32 g skaidulinių medžiagų per parą. Kiekvienam 1000 kcal gaunamų su maistu reikia gauti 10 g įvairių skaidulinių medžiagų.

Skaidulinių medžiagų rūšys

Anksčiau skaidulinės medžiagos buvo skirstomos į tirpias ir netirpias, taip nurodant jų tirpumą vandenyje (pvz., tirpioms skaiduloms buvo priskiriami pektinai, o netirpioms – celiuliozė). Skaidulinės medžiagos gali būti skirstomos ir pagal jų cheminę sudėtį bei fiziologinį veikimą žmogaus organizme.

Europos maisto saugos tarnybos (European Food Safety Authority) dietinių produktų grupės ekspertai skaidulines medžiagas suskirstė į šias grupes:
• Nekrakmolingi polisacharidai – celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai, hidrokoloidai (pvz., β-gliukanai);

• Atsparūs oligosacharidai – frukto-oligosacharidai, galakto-oligosacharidai, kiti atsparūs oligosacharidai;

• Atsparūs krakmolai – chemiškai arba fiziškai apdoroti krakmolai;

• Ligninas.

Skaidulinių medžiagų poveikio sveikatai mokslinių tyrimų apžvalga

• Yra keletas mokslinių tyrimų įrodančių, jog skaidulinių medžiagų vartojimas sumažina krūties vėžio išsivystymo tikimybę moterims pomenopauziniame laikotarpyje.

• Mokslinės studijos rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir koronarinės širdies ligos (vainikinių širdies arterijų ligos) išsivystymo. Intervenciniai tyrimai parodė, kad padidinus skaidulinių medžiagų suvartojimą, sumažinama koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, tokių kaip cholesterolis ir trigliceridai, kiekis. Cholesterolio koncentraciją mažinančiu poveikiu pasižymi tirpiosios skaidulinės medžiagos.

• Kai kurie tyrimai rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir antro tipo cukrinio diabeto. Manoma, kad skaidulinės medžiagos sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir insulino lygį.

• Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda sulieknėti. Tyrimais įrodyta, kad didesnio skaidulinių medžiagų, ypač esančių grūdinėse kultūrose, suvartojimas padedama numesti svorio. Daug skaidulinių medžiagų turinčius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o ilgiau kramtant maistą, greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma. Pasirinkus daugiau skaidulinių medžiagų turintį maistą, ilgiau užtrunka tokio maisto virškinimas. Be to, daugiau skaidulinių medžiagų turintis maistas paprastai turi mažiau kalorijų, nei toks pat kiekis mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto.

• Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu. Maistinės skaidulos sudaro didžiąją išmatų dalį, suriša tulžies rūgštis, kurios veikiant bakterijoms vėl išlaisvinamos storojoje žarnoje ir čia stimuliuoja motoriką ir sekreciją.

• 2008 m. kolorektalinis vėžys buvo trečias dažniausias onkologinis susirgimas pasaulyje. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gausus skaidulinių medžiagų vartojimas sumažina kolorektalinio vėžio išsivystymo tikimybę. Maistas, turintis pakankamą skaidulinių medžiagų kiekį, greitina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo serume, skatina biologiškai veiklių medžiagų – butiratų, slopinančių vėžinių ląstelių proliferaciją (vešėjimą), susidarymą ir taip apsaugo nuo storosios žarnos vėžio.

• Tačiau per didelis maistinių skaidulų vartojimas gali turėti ir neigiamą poveikį Jūsų sveikatai. Neabsorbuojami angliavandeniai pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu didindami žarnyne esančių bakterijų kiekį ir sukeldami osmosinį efektą bei prisijungdami vandenį prie nesuvirškintų skaidulų. Kai skaidulinių medžiagų suvartojama daug (75-80 g per dieną), gali atsirasti pilvo pūtimas ir pilnumo jausmas. Kartais diskomfortą jaučia žmonės, turintys dirgliosios žarnos sindromą ir suvartojantys didelį kiekį skaidulinių medžiagų. Per didelis suvartojamų skaidulinių medžiagų kiekis taip pat gali sutrikdyti kai kurių mineralinių medžiagų, pvz., geležies, kalcio, magnio ir cinko įsisavinimą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai pataria, kaip maitintis norint su maistu gauti pakankamą skaidulinių medžiagų kiekį:

• Pradėkite dieną nuo daug skaidulinių medžiagų turinčių pusryčių. Pusryčiaujant rekomenduojama gauti apie 5 g skaidulinių medžiagų. Neperdirbti grūdai ir nesijotų miltų duona yra geras skaidulinių medžiagų šaltinis. Į rytinę košę galite įdėti kelis arbatinius šaukštelius sėlenų. Pagardinkite savo pusryčius vaisiais ir uogomis.

• Valgydami priešpiečius turėtumėte gauti apie 9 g skaidulų. Tai įgyvendinsite priešpiečiams pasirinkę salotas, keletą vaisių ar javainius.

• Jei jūsų pietų lėkštėje pusę maisto kiekio sudarys daržovės, tai nesunkiai gausite ir likusius 11 g reikalingų skaidulinių medžiagų.

• Savo mitybos racioną praturtinsite skaidulinėmis medžiagomis vakarienei ir užkandžiams pasirinkdami vaisius, daržoves ar sumuštinį su visų grūdo dalių duona.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dėl nuovargio kaltas… pavasaris
  2. Maisto pasirinkimas: daugiau ar kokybiškiau?
  3. Švenčių pavojai: persivalgymas
  4. Žiemą vertėtų vengti kavos ir pieno produktų
  5. Kam skirtas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“?
  6. Kaip vartoti valgomąjį bobausį?
  7. „Varguolių“ valgis bulvė, naudingas ir turtuolių sveikatai
  8. Garšva – ir maistui, ir sveikatai
  9. „Nevalgumas“ – rimtas negalavimas ar bandymas gudrauti?
  10. Parengta sveikos mitybos atmintinė moksleiviams
  11. Patikrinus prekybą vaisiais ir daržovėmis, dažniausi – ženklinimo pažeidimai
  12. Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės
  13. Ar mėgstame valgyti sūriai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krutu mazinimas | Pexels.com, Rocketmann nuotr.

Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?

2023 02 03
Baseinas Vilniuje | Bokšto SPA nuotr.

Baseino etiketas – malonių potyrių laikas

2023 02 01
Žandikaulio skausmas | Pexels.com, Mikael Blomkvist nuotr.

Žandikaulio skausmas – kada verta kreiptis į gydytojus?

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Buvusi NVSPL vadovė Elena Lubienė | nvspl.ltnews nuotr.

Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?

2023 01 31
Sigita Labutienė | www.sveikuoliai.lt nuotr.

Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!

2023 01 30
Fetos sūris, maistas | pixabay.com, PDPhotos nuotr.

Graikiškoji feta: ką pasigaminti?

2023 01 30
Mityba, gerinanti regėjimą

Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas

2023 01 30
Čili troškinys | pixabay.com, RitaE nuotr.

Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą

2023 01 29
Akių gydytojas pataria, kaip karantino metu neišvarginti akių kompiuteriu

Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Akcijos ir nuolaidos picų pristatymui Kaune
  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  • Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?

by daiva
2023 02 03
0
Krutu mazinimas | Pexels.com, Rocketmann nuotr.

Krūtų pavidalui ir dydžiui įtakos turi nėštumas, genetika ir, žinoma, gyvenimo būdas. Vienoms moterims lengviau susitaikyti su savo kūnu ar...

Skaityti toliau

Baseino etiketas – malonių potyrių laikas

by daiva
2023 02 01
0
Baseinas Vilniuje | Bokšto SPA nuotr.

Daugybė žmonių mėgsta plaukioti baseine. Tai smagus laisvalaikio praleidimo būdas, o kartu ir gera viso kūno treniruotė. Visgi tikriausiai ne...

Skaityti toliau

Žandikaulio skausmas – kada verta kreiptis į gydytojus?

by daiva
2023 02 01
0
Žandikaulio skausmas | Pexels.com, Mikael Blomkvist nuotr.

Danties skausmas – vienas iš nemaloniausių skausmų. Dėl galimo skausmo gydymo metu, daugelis žmonių atidėlioja vizitus pas odontologus ir vartoja...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Kitas straipsnis
Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seime svarstomas Visagino atominės elektrinės likimas (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai