Ką valgyti vasarą?

Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentracijos ir miego sutrikimų ar net išsekimo priežastimi. Šie nepageidaujami simptomai pasireiškia ne tik todėl, kad karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir organizmui ima trūkti skysčių, bet ir dėl to, kad su prakaitu netenkame dalies mineralinių medžiagų – kalio, magnio ir kt. Todėl vasarą svarbu ne tik gerti daug skysčių, bet ir vartoti maisto produktus, kurie leistų lengviau prisitaikyti prie aukštos aplinkos temperatūros ir su kuriais gautume organizmui reikalingų medžiagų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai pateikia keletą mitybos patarimų, padėsiančių lengviau prisitaikyti prie vasaros karščių.

Skysčiai. Viena svarbiausių taisyklių karštą vasaros dieną – suvartoti pakankamai skysčių. Gerkite 1,5–2 litrus (ar 6–8 stiklines) vandens per dieną. Nereikėtų gerti itin šalto vandens, nes labai šaltas vanduo gali sutrikdyti virškinimą ir sukelti skrandžio skausmus. Be to, šalti gėrimai tik laikinai atgaivina, kadangi organizmas, bandydamas atstatyti įprastą temperatūrą, suintensyvina šilumos gamybą ir po 15–0 min. atvėsinimo pojūtis praeina. Specialistai rekomenduoja gerti kambario temperatūros vandenį. Nerekomenduojama rinktis saldintų gėrimų: jie nepadeda numalšinti troškulio, be to – tai papildomas cukrus, didesnė dantų ėduonies rizika ir kt.

Arbūzai ir melionai. Arbūzai ir melionai sudėtyje turi itin daug vandens (daugiau nei 90 proc.), todėl puikiai atgaivins karštą vasaros dieną. Jų sudėtyje taip pat yra magnio, kalio ir kalcio, kurių netenkame gausiai prakaituodami. Arbūzai ar melionai yra labai puikus užkandis ar desertas šiltuoju metu laiku. Sudėtyje esančiu vandens kiekiu jiems nė kiek nenusileidžia agurkai.

Bananai. Švieži vaisiai – puikus pasirinkimas, kadangi jie yra lengvai įsisavinami ir sudėtyje turi daug skysčių. Kaip ypač tinkamus vartoti karštuoju metu laiku, iš kitų vaisių galima išskirti bananus. Nors valgydami bananus ir negausite daug skysčių, tačiau jų sudėtyje yra gausu kalio, kurio daug netenkama prakaituojant. Kalio trūkumą taip pat galite kompensuoti valgydami šviežias žalias daržoves, pupeles ir grūdinius produktus.

Uogos. Leduose, kuriais vasarą mėgstame pasilepinti, yra nemažai cukraus ar net riebalų. Pakeiskime šį desertą naudingesniu sveikatai – uogomis. Jos yra puikus organizmui reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Rekomenduojama vartoti kuo įvairesnes uogas.

Daržovės. Daržovės, kaip ir vaisiai, sudėtyje turi daug vandens, kuris būtinas gausiai prakaituojant. Rekomenduojama vartoti termiškai neapdorotas daržoves, nes jas kepant ar verdant, daržovės netenka ne tik dalies vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet ir vandens. Labai svarbu vartoti kuo įvairesnes daržoves.

Liesa vištiena ir žuvys. Karštą vasaros dieną rekomenduojama vengti sunkiai virškinamų ir riebių patiekalų, pvz., kiaulienos šašlyko. Jei norite grilyje kepto maisto, kepkite vištieną, žuvį arba jūros gėrybes.

Grūdiniai produktai. Tikrai nereikėtų atsisakyti grūdinių produktų. Grūdiniai produktai – puikus energijos šaltinis. Juose gausu skaidulinių medžiagų, kurios padės palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą. Rekomenduojama dažniau rinktis visų grūdo dalių, dar vadinamų „viso grūdo“ arba „pilno grūdo“ produktus.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad vasarą svarbu ne tik sveikai maitintis, bet ir pasirūpinti, kad vartojami maisto produktai būtų saugūs. Šiltuoju metu laiku padaugėja susirgimų per maistą plintančiomis infekcijomis. Svarbu neužmiršti tinkamų maisto produktų laikymo sąlygų (juk dauguma maisto produktų turi būti laikomi šaldytuve), termiškai apdorojamus mėsos produktus valgyti tik įsitikinus, kad mėsa gerai iškepusi bei laikytis higienos taisyklių.