Lenkams nepavyko pakeisti Švietimo įstatymo

Seimas dar kartą atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA)  priklausančių Seimo narių bandymą pakeisti Švietimo įstatymą – buvo atmestos net tris šio įstatymo pataisas.

Nepatenkintas balsavimo rezultatais Jaroslavas Narkevičius Seimo nariams rėžė: „Manau, kad šioje geopolitinėje situacijoje tai labai pavojingas veiksmas“, todėl esą nenuostabu, kad kartais apie Lietuvą kalbama „nelabai gerai“.  Tačiau išgirdo atsakymą, jog dabartinis Švietimo įstatymas neprieštarauja jokioms teisės normoms.

Seimas nepritarė pataisoms, kuriose buvo siūloma tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse užtikrinti galimybę vaikams mokytis ne tik valstybine, bet ir tautinių mažumų kalba, net jei klasėse nėra numatyto moksleivių skaičiaus, o valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas būtų vertinamas „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.

V. Stundys: tėvai sprendžia, kokia kalba vaikai mokysis

„Jeigu sakykime Palukny egzistuoja dvi mokyklos – lietuvių mokomaja kalba ir sakykime, lenkų mokomaja kalba, ir jeigu į 11 klasę lietuvių mokoma kalba ateis 1 mokinys, tai turės būti 11 klasė, o jeigu ateis į lenkų klasę vienu mokiniu mažiau, tai jau ta klasė negalės būti, nes įstatymas nenumato prievolės, jeigu yra vienoje vietovėje, išlaikyti valstybine ir jeigu egzistuoja – nevalstybine kalba 11-12 klasę. Tokia nuostata, kai vieną privaloma išsaugoti, o kita ne – yra ne lygių galimybių, ir pažeidžia visas moralines nuostatas, moralines teises“, – sakė Jaroslavas Narkevičius, ragindamas išlaikyti tiek valstybine, tiek ir nevalstybine kalba mokomas klases ir reaguodamas į vieną iš Valentino Stundžio argumentų, kad priėmus tai numatančią pataisą valstybei tai „kainuotų nemažus pinigus“.

Tačiau Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nuomonę pateikęs V. Stundys atkirto, kad oponentai nutyli vieną Švietimo įstatymo nuostatą – „esminis dalykas yra tėvų apsisprendimas, kokią mokomąją kalbą renkasi, taigi tėvai visada lemia, į kokią mokyklą jie leis savo vaiką mokytis ir kokia kalba jie norėtų, kad vaikas būtų mokomas“. „Kai šitą principą dedi ant stalo, visos tos pataisos (tampa) visiškai bevertės, nereikalingos“.

R. Tamašunienė: pirmokams skirtas vadovėlis vadinasi kaip viena žmogaus kūno dalis

Aiškindamas priežastis, dėl kurių siūloma atmesti kitą pataisą, V. Stundys priminė, kad per brandos egzaminus iki 2019 metų „taikomas skirtingas galimų klaidų skaičius mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba“, o pateiktas siūlymas pažeistų lygių galimybių principą ir įtvirtintų diskriminacines nuostatas. Jis taip pat pabrėžė, kad komitetas įvertino ir Administracinio teismo sprendimą, kuris nematė jokių prieštaravimų.

Jam oponuodama Rita Tamašunienė teigė, kad su prievole „12-kams laikyti vienodai egzaminą nepasirengus tinkamai, vaikai susitvarko dėka savo pastangų“, bet kodėl „mes žaidžiame mūsų jaunų piliečių sveikata“. Ji taip pat teigė, kad pirmos klasės lietuvių kalbos vadovėlis, iš kurio mokosi ir lietuviukai, ir lenkai, netinkamas, nes „Pupa“ neliteratūrine lenkų kalba reiškia „vieną žmogaus kūno dalį“. „Ir su ta „Pupa“, kuri taip ir vadinama toj aplinkoj, vargsta vaikai“, – sakė R. Tamašunienė. Ji pridūrė, kad „nėra visai vadovėlių tinkamų mokyti vaikus ir pamilti valstybinę kalbą“.

„Valstybinės kalbos mokėjimas sudaro visiems galimybes dalyvauti valstybės viešajame gyvenime, įgyti profesiją ir siekti karjeros“, – atsakė V. Stundys, ragindamas nesistengti izoliuoti kitataučių vaikų ir ne atimti iš jų šios galimybės.

J. Narkevičius: jūs dar kartą parodėte, kad yra baltesni ir juodesni

Kai Seimo nariai balsų dauguma atmetė visas tris pataisas, nepatenkintas balsavimo rezultatais, J. Narkevičius pareiškė, kad taip siekiama dar labiau pagilinti visuomenės susiskaldymą. „Manau, kad šioje geopolitinėje situacijoje tai labai pavojingas veiksmas (…) Vietoj to, kad rodyti visiems Lietuvos piliečiams, kad jų teisės yra garantuotos, jųs dabar parodėte, kad yra geresni ir yra blogesni. Yra baltesni ir yra juodesni. Manau, nereikėtų kitą kartą stebėtis, kad kai kurie Lietuvos bendruomenės atstovai sako apie Lietuvą negerai“.

Jo nenuramino net Benedikto Juodkos replika, kad jis balsuodamas vadovavosi teisiniais argumentais.

„Teisės (aktų) tie siūlymai nepažeidžia, (…) taigi, jeigu būtų priimti šie pasiūlymai – tai tik politinė valia, jokių teisės pažeidimų nebūtų“, – nenurimo J. Narkevičius.

Vis dėlto atmosfera pernelyg neįkaito – gal ir patys pataisų teikėjai jau susitaikė, kad jos „nepraeis“, ir dar kartą jas teikė tik dėl bendros tvarkos?