Sąjūdžio mitingas 1998 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.
Tai – pirmas ir veikiausiai – paskutinis straipsnis, skirtas dvasios elgetos, narcizo, psichologinio vampyro savimeilei. Nes akivaizdu, jog dėmesys bet kokia kaina, siekiamas vieninteliu jo gebamu būdu – provokuojant, šokiruojant, dergiant visa, kas tiktai šventa – vienintelis šio individo būties ir raiškos principas. Tik taip jis sugeba pasijusti svarbiu.
Antra priežastis, dėl ko reiktų vengti panašių tekstų gausos, ypač šiomis dienomis – tai, jog dabar turime žmogų, kur kas labiau vertą aptarimo – ne laiku išėjusį Lietuvos ir laisvės karį, mąstytoją, politiką Algirdą Vaclovą Patacką. Vis dėlto jo adresu jau pasirodė prasmingų tekstų, įskaitant Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio ir kitų dešiniųjų politikų, ypač – krikdemiškojo sparno atstovų straipsnius bei atsiliepimus. Tikiu, jog jie nuoširdūs. Dar vienas tekstas šia tema ją tiesiog nupigintų.
Vis dėlto garbaus signataro mirties proga surašytas paskvilis skatina sudėlioti kai kuriuos taškus ant „i“. Kodėl pasirinktas Užkalnis, anot bendrų pažįstamų – draugas Zagornyj? Išties jo vietoje galėtų būti Algirdas Ramanauskas-Greitai, Adomas Bužinskas, Dovydas Skarolskis ir aibė kitų viešųjų erdvių „trolių“, kurių gausa ypač pasižymi stovykla, deklaruojanti tautines, krikščioniškąsias ir konservatyviąsias vertybes. Vis dėlto Užkalnio pavardė – o gal pravardė – simboliška. Patacko Lietuvą nuo jo Lietuvos – jei tai išvis Lietuva – skiria milžiniškas kalnas. Kalnas, kurio pavadinimas – Dvasingumas, o jo viršukalnė – Dora. Užkalnis – jo pakalnė.
Užkalnis leidžia sau Patackui priskirti laisvės idealo išdavystę ir netgi totalitarizmą. Įdomu, ką Užkalnis nuveikė vardan tos garbinamos laisvės? Patackas už ją perėjo kalėjimus. Užkalnis iš dalies teisus vieninteliu aspektu – Patackas visuomet labiau rūpinosi bendruoju gėriu, nei asmeniniu. Jis aukojo asmeninę laisvę ir gerovę dėl kitų, sudarančių Lietuvą. Ir ne tik. Jam rūpėjo kitos tautos, ypač – pavergtos ir kovojančios už savo teisę būti. Įskaitant čečėnus. Ką apie tai gali suprasti užkalniai? Ką ir dėl ko jie kada paaukojo? Nebent kitus – savajam ego.
Užkalniai laisvę interpretuoja kaip dekonstrukciją. Griovimą be statybos. Nenuostabu, kad jie tapo dalies visuomenės stabukais. Tų, kuriems trūksta brandos kurti, bet griauti jie pasirengę. Nes tai – vienintelė jėga, kurią jie pažįsta, vienintelė, kuri pasiekiama jų lėkštiems protams ir niekingoms dvasioms. Aprenk Budulį kostiumu ir išmokyk angliškai – gausi libkoną. Anarchistą, persirengusį konservatoriumi. Deja, tapusį „lietuviškojo konservatizmo“ veidu. Abu kabutėse įrašyti žodžiai šiais atvejais tik taip ir rašytini.
„Charlie Hebdo“ likimas rodo, kur veda patyčių kultūra. Ironija, sarkazmas, net juodas humoras iš tiesų yra gero skonio ženklai. Bet čia telieka žodis „juodas“. Be humoro. Algio Greitai riaugėjimas į ekraną, seno žmogaus mušimas autoriniame „šou“, Bužinsko patyčios iš merdinčio žmogaus ir Užkalnio šlapinimasis ant jo kapo – joks humoras. Tai – menkystė.
Humorui būtinas sąmojis. Sąmojui – intelektas. Nusiriaugėti, apsirėdyti Borato kostiumu, žerti eterin saują keiksmažodžių – joks intelektas. Tai primena paauglių anekdotus, kurių sąmojai apsiroboja kuo gausesnėmis užuominomis į lytinius organus ir aktus. Paaugliams tai gal ir atleistina – toks brandos lygis. Bet juk čia – žmonės, lyg ir išaugę iš to amžiaus…
Nelinkiu užkalniams „Charlie Hebdo“ likimo. Algirdas vargiai būtų tam pritaręs. Jis buvo krikščionis… Bet jis veikiausiai pritartų, jog kai kuriems žmonėms turėtų būti užkirstas kelias į viešąsias erdves. Ar tai turėtų būti daroma politinėmis priemonėmis – ar vien politinėmis – diskutuotina. Gal geriau būtų šviesti visuomenę – o kaipgi čia be politinių svertų? – idant joje panašūs reiškiniai tiesiog prarastų paklausą? Herostratas, siekęs išgarsėti, sudegindamas šventyklą, sulaukė įspūdingo nuosprendžio. Jį įvardyti, o po to – užmiršti.
Originalaus Herostrato likimas pasirodė palankus. Kad ir ką apie jį manytume, jo poelgis tiems laikams buvo originalus. Kaip originalūs savo laikais buvo markizas Donatjenas de Sadas, Karlas Marksas ir Frydrichas Nyčė – trys didieji dekonstruktoriai. Užkalnių variantas – kitoks. Jų per daug ir jie pernelyg vienodi, kad išsiskirtų. Jų atvejais turėtų suveikti nuosprendis, kurio Herostratas – tiesą sakant – išvengė, nes jo vardas žinomas ir mums.
Patackas buvo tikras laisvės karys. Jis kovojo už laisvę kurti gėrį, o ne jį griauti. Šiandien jis – pasaulyje, už kokį visą gyvenimą kovojo. Geresniame ir teisingesniame. O mes liekame čia. Kurti Patacko Lietuvą. Kurioje dera baltiškosios ir krikščioniškosios vertybės. Kurioje Vydūnas kuria drauge su Antanu Maceina, jie abu – su Antanu Smetona, o visi jie – su Kaziu Škirpa ir Povilu Plechavičiumi. Patackas įkūnijo Filosofą, Politiką ir Karį. Jis įkūnijo Kalną.
Užkalniai lai pasilieka pakalnėje – nuotekų ir pamazgų duobėje. Nors ir iš ten yra galimybė pakilti. Atgimus dvasioje. Bet ne anksčiau. Purvui nėra vietos šventovėje.
Reklama
Susiję straipsniai:
- M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI)
- M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V)
- M.Kundrotas. Sulaukėme. Kas veš saulę?
- M. Kundrotas. Tinklaveika – laisvė ir tironija
- M.Kundrotas. Bėringo sąsiauris: libertarų pilietinis karas
- M. Kundrotas. Kairiojo liberalizmo fenomenas: laisvė – mums, atsakomybė – jums
- Rengiama diskusiaja „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“
- A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų
- V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“
- D. Stancikas. Europa savo spąstuose
- A. Rusteika. Ką sušaudė Paryžiuje
- Seime istorikai aptars kario priesaikos davimo aplinkybes istorinių lūžių laikotarpiais (tiesioginė translaicija)
- Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
- J. Dirvonėnas. Senoji legenda – 2013?
- T. Šernas. Aš nesu Charlie
- A. Patackas. Apie garbę ir menkystę
- Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys A. V. Patackas (nuotraukos, video)
Šaunuolis Mariau! Ačiū!
Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Ir kuo gi Kundroc geresnis už Užkalnį, jei žodį putvas jis rašo didžiaja, o šventovė – mažaja raide? O ir arogancija bei išsiauklėjimo, bei išprusimo stoka šių abiejų personažų visiškai palyginami.
sužavėtas Mariaus atkirčiu nutukusiam mėšlavabaliui Zagornyj. Nepaisant šv. Velykų…
Mažas pasitikslinimas. Ar, Tamsta, rašai apie juodą, melsvai žalsvu atspalviu vabalą . Jeigu apie jį. Tai tada žinau. Šūdvabalis.
Nepatinka Užkalnio provokuojantys rašinėliai, bet ir M.Kundroto šios reakcijos lygis į juos – taip pat nieko gero… Bet kokie visąžiniški kategoriškumai veda tiesiu keliu į sektantizmą, fanatizmą ir , galų gale, į ligas. Geriausiu atveju viskas baigsis gatviniu koliojimusi ir “gaebės bei orumo įžeidimais”.
Uzkalni ir Patacka zinau. O kas toks Kundrotas? Man patinka viskas, kas apie Dora, tai ieis i pasaulio tekstu lobyna, bus apdovanota nobelio premijomis
nejau šiuo atveju (ir ne tik šiuo) svarbiau ‘kas’ nei ‘ką’ rašo?
negi manai, kad jau viską žinai? Atsiras dar naujų jėgų ir asmenybių , kurios padės išblaivėti morališkai ir dvasiškai užguitai tautai.
Ačiū Mariau, puikus, teisingas straipsnis. Tuštybių paradas kada nors turi baigtis.
Ačių Mariau…,tiesus smūgis į tą seilėtą snukį…
Dėkui, p. Mariau. Labai pataikėte ir davėte stiprų smūgį šiems išsigimėliams.
Geras tekstas. As manau visiems samoningiems zmonems reikia susivokti, susitarti ir tieisog labai tvirtai, trumpai, a.a. A.Patackui budingu budu tokiems dvokdariams ir menkystoms pasakyti, jog jie niekingi. Tieisog niekingi. Nesiveliant i ju megiama izeidinejimo, epitetu ir antro galo operas. Sitie suvabaliai dabar apogejuje, ju gausu ir jie mano kad pelno kazkieno simpatijas, juos remia palikuonys tu, kuriuos velionis taikliai ivardijo “sovietine ziguliuku karta” t.y. zmones kuriu vertybes yra be idealu, prisitaikeliskos, issiputusios nuo egoizmo kaip sena koncervu dezute. Koks jos turinys puikiai numanome. Jiems net ir protingos, taktiskos pastabos aisku nieko nereiks, nes maitinasi jie fekalijomis ir ta pacia neapykanta, kuria skleidzia. Tai tegu jie raso, tegu jie dergiasi dar smarkiau, kol pasprings. Viena diena pamatys, kad paskui juos eina tik visiski dvasios ubagai ir didziulis debesis musiu, sekanciu paskui sudo kvapa…
Linkiu islaikyti tokia Kario ir Filosofo laikysena, kokios galime mokytis ir mokytis is aa. A.Patacko. Nenusileiskime iki užkelnių lygio, nes jų apgailėtinas elektoratas to ir telaukia.
‘ugn’, jei gali, nerašyk. Bjauroji lietuvių kalbą dėl tokių ‘šūdų’.
ugn:
,,tekstas, epitetu, operas, apogejuje, simpatijas, idealu, egoizmo, koncervu, fekalijomis, elektoratas”.
nusiramink Kembly. cia tik komentaras. jei gali, neskaityk.
Nesusireikšmink, jei manai, kad aš susierzinau dėl tavo atsiliepimo. Atsiliepimas viešas, skaitys kiti. Tu bjauroji kalbą viešai. Nors išmoktum tas kalbas, kurių žodžius vartoji…
Nežinau kiek šimtmečių protėviai saugojo kalbą, o mes tik svečiai kalboje – atėjome ir išeisime.
daugiau nei tamsta kur jau susireikšminsi.
hrrr au au
Koks čia skalikas atsirado? Nuo kada kambliai dar ir urzgia? Juk jiems vieta kokiame nors pūdinyje.
hrrr au au
O man parūpom su Jumis artimiau susipažinti. Tik neįsivaizduoju, kokiu būdu ,,
kembliui verta pasakyti, kad “ugn:” komentaras tikrai stiprus, kai galėsi parašyti geriau – tuomet ir parašyk, bet nebūk toks kaip užpakalnis : pats nieko nesugeba, tik kitus dergia.
Labai tinkamas menkystos ( nes kitus menkina) Zagorno įvertinimas.
Svarbus, reikšmingas, prasmingas straipsnis apie menkystę ir Didybę, Dvasingumą.
Pagaliau atsirado pilietis, kuris išryškina to nepadoraus žmogystos tuščios ambicijos vertybes, Valio!!!
Vien rimta veido išraiška nėra lygi teisybei, dvasingumui ar didingam protui. Lengvas šaržas kartais leidžia lengviau priimti karčią tiesą, bet ne visi rimtaveidžiai tai supranta
teisingas straipsnis
Jautrus, taurus straipsnis su puikia užuomina į antikinių laikų aukščiausią bausmę – nutrenkti menkystą į užmarštį.
Apie tuos Mariaus aprašytus “samdinius aš nekalbu, neverta, bet Mariui, pasitelkus tokį leksikoną, ar net bibliją veltis su tokiais į polemiką nereikėtų. Tai neprideda reitingų nei tautininkams, nei pačiam.Nesolidu.
Be to straipsnyje labai jaučiasi partijų “vinigretas”, tad sunku suprasti kokia įdeologija tautininkai vadovaujasi ir kur pasuks.
Uz Lietuva be etnionacionalistinio talibano.
,Vis dėlto jo adresu jau pasirodė prasmingų tekstų, įskaitant Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio ir kitų dešiniųjų politikų, ypač – krikdemiškojo sparno atstovų straipsnius bei atsiliepimus. Tikiu, jog jie nuoširdūs’
tikek..ir landsbergiu.., ir grybauskaite..,ir jukneviciene ..,ir konservatoriais ir niekada nenustok JAIS tikejes 😉
teisingai pastebėjei, durnių laivas puikiai plaukia,
Už tokį pavadinimą – LIETUVA BE UŽKALNIŲ (kaip liaudy sako -Užkelnis), LIETUVA BE LOŠĖJŲ KOCŲ – gali būti apšauktas sionistu-antisionistu-persionistu ir noesionistu 😀
Kur tautininkai pasuks …………………………..
panasu,kad suka pagal grybauskine dudele :/
Stribams nepatinka prezidentė jų kelias savarankiškas link kremliaus. lyvis
užkalnis – podgornyj iš kitos pusės
Gerai pasakyta. Užkalnio populiarumą (pagal e. atsiliepimus) gal būtų galima paaiškinti iš psichologijos pozicijų – skaitytojas, dauguma, gali palyginti su savimi: aš geresnis ir doresnis, aukštesnės kultūros ir gal net protingesnis. Paskui iš to išaugama – seniai U nebeskaitau ir nepasigendu.
Kurią jautrią vietą straipsnio autoriui Užkalnio satyra užgavo? Mokykitės skaityti tarp eilučių, rasite gerų dalykų.
Na, va…atimkit iš ”Delfio” užkalnius ir portalas liks NUOGAS.
Labai viskas tiksliai,gaila ,kad velai Jus atradau.