Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

T. Šernas. Aš nesu Charlie

Tomas Šernas, www.15min.lt
2015-01-13 13:13:39
16
T. Šernas. Aš nesu Charlie
Tomas-Sernas-Scanpix-nuotr
Tomas Šernas | „Scanpix“ nuotr.

Pasaulį eilinį kartą sukrėtė faktas, kad žmonės už savo įsitikinimų reiškimą gali būti persekiojami ar net nužudyti. Šį kartą nukentėjo satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ bendradarbiai. Rytų europiečiai per šimtmečius yra įpratę prie minties, kad piliečių varžymus vykdo valstybė. Šiuo atveju viskas atvirkščiai – nepatenkinti ekstremistiški piliečiai patys varžo kitus ekstremistiškus piliečius ir tokį ekstremizmą toleruojančią valstybę. Nepaisant to, faktas išlieka toks pats – žmonės šiuolaikinėje Europoje gali nukentėti dėl to, ką jie skelbia. Televizija parodė, kaip grupės žmonių išreiškia užuojautą ir solidarumą, rankose laikydami žvakeles ir užrašą „Je suis Charlie” (Aš esu Charlie).

Šioje vietoje noriu paskelbti – aš nesu Charlie. Kodėl? Nes aš nesitapatinu su Charlie. Aš – krikščionis. Aš myliu Charlie, o meilei reikalinga distancija, reikalinga, kad būtų meilės subjektų perskyra. Dar daugiau už „Charlie Hebdo” atminimą myliu nacių Vokietijos liaudies švietimo ir propagandos ministro Jozefas Gebelsas (Joseph Goebbels) atminimą.

Jie tokie žaviai panašūs. Tik Charlie mažai valdžios ir galimybių turėjo. O šiaip, savo veiklos stiliumi labai panašūs. Charlie ir Josepho kontora savo propagandoje naudojo liaudžiai patinkamą „argumentaciją“, šiurkštų humorą, karikatūras, vienodai šaipėsi iš religijos, žydų, homoseksualų, vienodai įžūliai nesiskaitė su priemonėmis, vienodai įtikėjo savo melais ir vienodai išliko užkietėję savo pozicijose iki pat juos ištikusios mirties.

Nors ir myliu jų atminimą krikščioniškai, kaip priešų, bet nesitapatinu nei su J.Goebbelsu ir jo vadovaujama kontora, nei su „Charlie Hebdo“. Kodėl? Nes krikščionis nėra toks naivus (kaip ir prokuroras ar propagandinio karo specialistas), kad nesusivoktų, kai kalbama apie ko nors skelbimą ir ko nors padarymą.

Pradžioje buvo žodis, ar ne? Taip įsakymą „Nežudyk“ Jėzus Kristus gerokai patikslino: „Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: „Nežudyk“; o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: „Pusgalvi“, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: „Beproti“, tas smerktinas į pragaro ugnį.” Mt.5(21-22)

Tai reiškia, kad nemeilė, nepagarba, panieka, tyčiojimasis jau yra žudymas. Juk Lietuvos mokyklose kovojama prieš vaikiškas patyčias, kurios realiai žaloja asmenį, kartais ir visai nužudo morališkai ar net fiziškai. Jeigu tai yra suvokiama ir Lietuvoje kovojama net su vaikiškomis patyčiomis, tai nuolat su neapykanta besityčiojantys iš judaizmo, krikščionybės ir islamo suaugę asmenys kažkodėl yra toleruojami bei saugojami Prancūzijos valstybės.

Esamą situaciją sukūrė ilgametės Prancūzijos imperinės ambicijos, revoliucijos pagimdytas atsainumas viskam, kas religiška, kas neįtelpa į kultūrinio-socialinio pranašumo doktriną sociologijoje ir arogantiškos politikos rėmus. Gal klystu, bet arogantiškos kultūros ir politikos išraiškos simboline viršūne tapo tas pieštukas iš ekstremistinio leidinio „Charlie Hebdo“.

Sąmoningas tyčiojimasis iš religijos yra tyčiojimasis ne iš kvailų abstrakcijų, bet iš žmonių. Juk žmogus siekia pažinti galutinį savo būties pagrindą (Dievą). Tai yra asmeniška, jautru ir svarbu.

Dievas sukūrė žmogų pagal savo (begalinės būties ir laisvės) paveikslą. Žmogus turi laisvą valią. Jis gali pasirinkti. Tai sudaro žmogaus (kaip Dievo paveikslo) neišmatuojamą orumą. Religinės sąsajos yra pačios tvirčiausios, kokios gali egzistuoti žmonių visuomenėje. O žmogaus laisvos valios įsisamoninimas yra neįmanomas be žmogaus atsakomybės suvokimo. Būtent tokios atsakomybės su psichopatine piktdžiuga kratėsi „Charlie“ ir Josepho kontoros.  O tai – ne europinė žodžio laisvė.

Politikuojantys Europos biurokratai po žudynių redakcijoje sutrikę bando sakyti maždaug tai: visi turi teisę skelbti savo nuomonę, net kai skelbiama nuomonė nepatinka kokiai nors socialinei grupei. Labai paprasta – tris pasaulines religijas, jų teologiją, pasaulėjautą, konfesijas ir denominacijas, kūrybą ir lūkesčius, tragedijas ir viltis, branginamą istoriją ir milijonų žmonių asmenines vertybes supaprastinti į du žodelius  „socialinė grupė“. Paprasta ir patogu, bet ar išmintinga?

Biblijoje, pirmajame Testamente, kuris yra šventa knyga judėjams, krikščionims ir musulmonams, Psalmių knygoje sakoma:  „Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,..“ Ps.1,1

Žodžiai „nesėdi su apjuokėjais“ reiškia, kad teisingas žmogus nesudaro asmeninės ar politinės bendrystės su apjuokėjais ir su jais nesusitapatina. Todėl reikėtų išreikšti pagarbą Lietuvos bei Europos socialinės demokratijos atstovams, kurie turėjo žmogiško jautrumo ir politinės išminties nesitapatinti su „Charlie“, o jų pirmtakai nesitapatinti su Josephu  ir Co. Deja, tie, kurių partijų programose yra įrašytas rūpinimasis ir pagarba tradicinėms žmonių vertybėms, lengviau tapatinasi su „Charlie“, ar jų pirmtakai – su Josephu ir Co.

Negalima toleruoti terorizmo bet kokia forma. Palaikau, kaip ir dauguma Lietuvos piliečių, prezidentę  D.Grybauskaitę, kuri drąsiai įvardino terorizmo formas ir jų skatinimą, smerkiu žudymą, bet nesu „Charlie“ ir tuo didžiuojuosi. Aš nesu vienas. Mūsų šimtai ir tūkstančiai. Lietuvoje turbūt šimtai tūkstančių, visoje Europoje – milijonai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“
  2. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  3. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  4. A. Patackas. Auxtheias Vissagistis
  5. J. Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią?
  6. D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė
  7. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  8. J. Vaiškūnas. Dievai ir dorovė (video)
  9. D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)
  10. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II)
  11. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Ir aš ne Šcharlie says:
    8 metai ago

    Pritariu Tomui.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      8 metai ago

      Teks pakartot raštiškai, gerb. Tomai
      (kas lietuvių papročiu nėra įprasta)
      “Tiesiog viskam savas laikas, sava erdvė, sava žinia, sava globa, bei… savi žodžiai;
      o mūsų tikėjimo žodžiai yra seniausiai beskambą šioje erdvėje. Ją, juos ir visa, gali
      kuo pagarbiau, kuo tinkamiau iš seniausio pasaulyje tikėjimo apeigyno skelbt. Skleist.
      Atsakingai, atsakingiausiai ir su aukščiausia pagarba – su visais už, ir su visai prieš,
      su visais taip, ir su tapačiais ne, kaip diena naktimi keičiama, kaip šviesa tamsoje
      gimstanti ir į tamsą grįžus vėl kylanti.. kasdien, kasmet… ”

      ALKE jau taip buvo atsiliepta;
      todėl dabar tik apie atsakomybę (ir dėl atminties, žuvusių ir Sausį, ir Liepą bendražygių)
      kalba; apie atsakomybę, – asmeninę atsakomybę ir už prisipažinimą “Aš esu ne Charlie”,
      taip užvardintą lietuviškai skaityt sakyt būtina (užuot įdedant “Aš nesu….) be savinaigos
      ar savineigio, net nežinia kaip dar tiksliau tą išrišti, Paties liuciferiškos atminties įvardą
      Gebelsu permušant kokiu tai pavyzdžiu meilės subjekto be distancijos, kad ir toje pat
      Vokietijoje A.Merkel “meile Stalinui” … lentynose už eurus tūnančia buteliuose “Stalinskaya
      vodka”. Gėris ir blogis – tai ne ekstremizmo reiškiniai, apraiškos ar raiška: už – prieš, ar
      myliu – nemyliu, busiu – nebūsiu… Esu

      Su viskuo ESU,
      tikybiškai lietuviškai nei atskiriant, nei išskiriant (ir be jokių parašymų, ypač knyginių-biblijinių).
      Esam mudu Tomai tik vienoje knygoje (kol kas) – abu, viename puslapyje, kurį sykiu rašėme,
      parašėme, į s i p a r e i g o j o m e ir įvykdėme, – kaip savanoriai. Tą knygą žinai, tuoj bus net
      trečia jos laida; tame pat puslapyje ir Tavąja ranka, ir manąja surašyti įrašai; …taip supuolę.

      Todėl, gerbdamas Patį dar labiau, – ir dėl pareigos, ir ypač ryžto, bei atsakomybės, – kaip
      bendražygį, galiu padėkot už “…žmogaus laisvos valios įsisamoninimas yra neįmanomas be
      žmogaus atsakomybės suvokimo…” įrašą ČIA, dėl tikybinės valios sąsajų tvirtybės aukštumų
      visuomenės sandaroje iškėlimo ir būtinybės jomis remtis mums, tą skaitantiems. Bet
      ŽMOGUS
      LAISVĖ
      VALIA
      SĄMONĖ
      BŪTIS
      GALIMYBĖ
      ATSAKOMYBĖ
      …tame sakinyje vien SUVOKIMU
      šio aptariamojo sukrėtimo, – įvykio Paryžiuje priežasčių, aplinkybių ar sąsajų atskleist niekaip,
      – na niekaip negali. Ir todėl teisės neturime “mėtyti” (ar liept) savu pavyzdžiu, – būk-nebūk,
      esu-nesu, myliu-nemyliu. “Mėtyti” čia omenyje yra skleisti savąją mintį įrašytu žodžiu;
      juk taip paprasta, – savosios būties pagrindu (dieviškumo išraiška kaip skelbi t.p. ČIA),
      – pereidamas į “Šventąsias knygas” arba Dievo (na trijų pasaulinių tikybų dievų)
      žodžio ar žodžio Dievui raštinė raišką, tarsi sugretini socialinių grupių raiškos lūkesčius ir
      “Charlie Hebdo” nejučia į vieną gretą įstatai. Įstatai tiesiog vien vertinimo veidrodiškajai
      apraiškai, tuo sukeldamas pagrįstas žmogiškąsias abejones: negi Gebelso pvz. galim
      priimti taip…, kaip ir Jėzaus pvz., …t.y. atvirkščiai; bet jei dėl (po) atminimo meilės pas Patį
      skaitome “Nežudyk” Jėzaus Kristaus patikslinimą dėl a t s a k o m y b ė s, tai suglumę dėl
      trilypumo Charli-gebelsinio pavyzdžio esame dar labiau (ir ne dėl Gebelso, asmens), mat
      šioje vietoje jau į vien į susitapatinimo suvokimą grįžtama.

      Painu, susivokti gali tik tikintis, giliai tikintis žmogus, ir iš pačių tyriausių savosios sielos
      gelmių tikybą tą perėmęs. Tad jis, ir tik jis, jo sielos aukštuma ramiai atskirs pašaipų
      grubumo santykio ribas nuo patyčių užribių. Siela, sielovada, dieviškumas tai nėra vien
      apmatas ar kažkokia materija, ypač knygos forma įgalint jai suteikt ar nukreipt dieviškumo
      palaikymo turinį ar formą.
      Kažkaip sunku įsivaizduoti, bet kokį Dievą rašantį knygas, ar atvirkščiai – knygą, kuri
      paprastą, darnų ir sielai žmonijos atliepiantį asmeninį dieviškumo santykį atskleistų.

      Čia galbūt tas sugrįžimo į Dvasinius tautos namus klausimas,
      kurio atsakymas ir ESAME
      kiekvienas.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        8 metai ago

        Pritariu. Mūsų tikėjimo žodžiai yra seniausiai beskambą šioje erdvėje.

        Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    8 metai ago

    Aižėjančioje korporacinėje krikščionybėje pamokslai negelbsti, tad (pagaliau) imamasi geopolitinių kovų. Tačiau krikščionių patriotizmas visvien baigiasi ties savojo Vado garbinimu ir klerikalų armijos išlaikymu.

    Atsakyti
  3. algirdas patackas says:
    8 metai ago

    Tiksliai, Tomai. Kitiems – pasistenkime pakilti virš ego vardan vienybės, kai reikia ginti kiekvienam žmogui šventus dalykus.

    Atsakyti
  4. emigrante says:
    8 metai ago

    Dekui,gerbiamas Tomai!
    Is tiesu ,tyciotis is to kas zmonems sventa yra ir sventvagyste.
    Juk sakoma kad zmogu kaip ir muse kartais galima uzmusti laikrasciu……
    Idomu ka savo pirmuose puslapiuose skelbe visi Charlie kai buvo masiskai bombarduojami Palestinos
    gyvenamieji rajonai kur zuvo desimtys tukstanciu niekuo nenusikaltusiu zmoniu is kuriu beveik puse buvo vaikai o dalis is ju net 1 metu nesulauke???

    Atsakyti
  5. Ugnė says:
    8 metai ago

    Manau kiekvienas Lietuvos gyventojas, taip pat ir aš, suprantama, nepaprastai Jumis didžiuojamės.O prie šio straipsnio, jei galima, norėčiau pridurti dėl paskutinių sakinių: “mūsų (krikščionių) šimtai ir tūkstančiai…” šiek tiek gaila. Nors tai, suprantama, yra kiekvieno asmens, šiuo atveju, Jūsų pozicija. Vis tik manau, kad vertingiausia Lietuvai yra tai, kas yra Lietuvos. T.y. – pagonybė. Ir būtent pirmiausia dėl to, kad lietuviai yra nykstanti tauta. Taigi katalikų kunigai, suvokiantys dvasinę žmogaus prigimtį, ypač Lietuvoj, būtų gražu, prie visos didžiausios pagarbos Jų tikėjimui, kad palaikytų dvasiškai atgimstantį autentišką lietuvių pagonių tikėjimą. Nors tikrai mūsų nėra šimtai tūkstančių … neabejotinai. Taip, gal čia kažkiek nukrypau nuo Jūsų temos. Su pagarba Jums.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      8 metai ago

      Ugne, nepyk, bet paaiškink man , kaimiečiui, ką reiškia “autentiškas lietuvių pagonių tikėjimas”.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        8 metai ago

        Esmė – lietuvių tikėjimas (pagonių, arijų, baltų, vadink kaip nori jį – esmės nekeičia), o ne kažkoks iš kažkur piligriminis paauksuotas ar pakraujuotas importas ?

        Atsakyti
  6. Ricardas Kliucinskas says:
    8 metai ago

    Jeigu “laisve “yra laisve tyciotis is kitos tikybos zmoniu sventu jausmu, as tikrai nevaiksciosiu susikabines rankomis so tokios laisves gynejais ne tik Paruziuje..
    Ricardas

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      O kur vaikščiosi ?

      Atsakyti
  7. Publijus says:
    8 metai ago

    Šiandien susitapatinantys su Charlie tvirtina,kad tai tebuvo ironija,atseit ji buvo skirta fundamentalistams pašiepti.Bet kiekviena ironija turi turėti savo tiesą ir savo teisingumo sampratą.O kokią tiesą gali turėti šaipymasis iš pranašų?Bet tai nereiškia,kad mes galim sutikti,jog ateitų neraštingas piemuo su Kalašnikovu ir diktuotų visam civilizuotam pasauliui kaip jis turi elgtis.Daugelis dėl to kaltina Islamą,ir vadina tai civilizacijų susidūrimu.Islamas čia tikrai ne prie ko,kaip ne prie ko buvo Krikščionybė inkvizicijos laikais.Atskiro žmogaus tikėjimas yra aukščiausia vertybė.Nusikaltimais tai tampa tada,kai religija paverčiama žmogžudžių ideologija.Taip yra šiandien su Islamo fundamentalizmu,”Allach akbar”taip buvo ir kai fašizmas ėjo su šūkiu,”Dievas su mumis”.Taip šiandien elgiasi Donbaso teroristai,kurie vienu balsu tvirtina,kad gina Rusiją ir”Pravoslavnujų verų.”Ir jam visiškai nesvarbu,kad pats jis tiki tik Kalašnikovu,o Rusiją gina svetimoje valstybėje žudydamas tuos pačius rusus.Jis tai daro Dievo vardu ir sustabdyti tai galėtų tik sveikas protas,kurio mažėjimas netgi vakarų visuomenėse jau tapo pačia didžiausia katastrofa.Todėl Charlie tragedija,manau yra ta,kad visuomenėje neatsirado jėgos sustabdyti juos be tragedijos.Be tos baigties,kurios nematyti galėjo tik aklas.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      8 metai ago

      “Todėl Charlie tragedija,manau yra ta,kad visuomenėje neatsirado jėgos sustabdyti juos be tragedijos.Be tos baigties,kurios nematyti galėjo tik aklas.” – LABAI taikliai!

      Atsakyti
  8. Bartas says:
    8 metai ago

    Ar labai nukentėsiu , jeigu pasakysiu , kad tas nukvaišes, nykstantis- baltos rasos , europinis pasaulis pažeidė savo sugalvotą riksmą; ” žmogaus teisės” . Pažeidė kitos žmonijos dalies pasaulėžiūros , tikėjimo šventus jausmus. Aš tuos “teroristus” pateisinu. Už klaidas Europa, vakarai turi atsakyti. Žiaurus esu – pripažįstu.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Muslimai į hebrakrikščionišką Europą eina dabar taip, kaip kryžiuočiai ėjo Pagoniškon Lietuvon.

      Atsakyti
  9. Atgalinis pranešimas: Je suis CHARLIE. Geim over? | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

I. Vėgėlė. Paradoksų valstybė

I. Vėgėlė. Pirmasis posėdis

2023 03 01
smm.lt, A. Žuko nuotr.

S. Birgelis. Beveik 1500 lenkiškų mokyklų be tikybos pamokų

2023 02 09
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Jaunuoliai iš skirtingų šalių mokėsi kovoti su gėdos jausmu ir patyčiomis | Go Forward LT nuotr..

Jaunuoliai iš skirtingų šalių mokėsi kovoti su gėdos jausmu ir patyčiomis

2022 12 01
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

A. Matulevičius. Vertybės ir prisitaikėliškumas

2022 11 14
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kam kelia baimę senoji baltų religija?

2022 11 01
A. Beinorius. Ar Seimas išleis įsaką kas yra teisingas tikėjimas?

A. Beinorius. Ar Seimas išleis įsaką kas yra teisingas tikėjimas?

2022 10 17
Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Kundrotas. Seime – dviveidžiai, Dugino sekėjai ir Kristaus liūdintojai?

2022 10 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Aiste Bružaitė ir Nobutaka Yoshizawa | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Kavasakyje skambėjo šiuolaikinė lietuvių muzika

2023 03 28
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas nusprendė, kam skirs Stulginskio žvaigždę

2023 03 28
Sankryža ties Gariūnais | S. Žiūros nuo
Lietuvoje

Įrengiant sankryžą prie Gariūnų – eismo pokyčiai

2023 03 28
Padangos | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vasarinių padangų keitimas jau čia pat – tik ar verta skubėti?

2023 03 28
Šventės „Tegyvuoja teatras“ akimirkos | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Mėgėjų teatrų apdovanojimai „Tegyvuoja teatras“

2023 03 28
Įtektos prof. V. Šikšnio vardo | VU nuotr.
Lietuvoje

Įtektos prof. V. Šikšnio vardo stipendijos

2023 03 28
moksliniai tyrimai Lietuvos atminties institucijose | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Pristatomi moksliniai tyrimai Lietuvos atminties institucijose

2023 03 28
Kalvarijos krašto dainavimo paprotys | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Papildytas nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

2023 03 28
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • P.Skutas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • stebėtinai naiviai apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kavasakyje skambėjo šiuolaikinė lietuvių muzika
  • Seimas nusprendė, kam skirs Stulginskio žvaigždę
  • Įrengiant sankryžą prie Gariūnų – eismo pokyčiai
  • Kiek gali kainuoti profesionalios namų tvarkymo paslaugos?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

I. Vėgėlė. Pirmasis posėdis

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 01
7
I. Vėgėlė. Paradoksų valstybė

Vasario 28 d. pradėta svarstyti vieno FB vartotojo prašymu ministrės Dobrovolskos (Dobrowolskos) man iškelta drausmės byla už viešą valdžios ir...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Beveik 1500 lenkiškų mokyklų be tikybos pamokų

by Kristina Aleknaitė
2023 02 09
2
smm.lt, A. Žuko nuotr.

Lenkijoje šiais mokslo metais 1462 mokyklose nedėstoma tikyba. Priežastis labai paprasta. Jose nėra nei vieno mokinio, norinčio tokias pamokas lankyti....

Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

by daiva
2022 12 28
5
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Atsimindami jį, rodos, jaučiamės aukštai iškilę į šviesą iš senolių rūkų. Ir susipažįstame su jų tikyba tiktai todėl, kad jie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • P.Skutas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • stebėtinai naiviai apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Global-Kapitalistas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
Kitas straipsnis
Partizano Balčio dienorašio, laiškų ir eilėraščių pristatymas Istorinėje prezidentūroje

Partizano Balčio dienorašio, laiškų ir eilėraščių pristatymas Istorinėje prezidentūroje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai