Lietuvos politika yra garsi savo cinizmu. Dar kartą tai buvo pademonstruota vakar Seime, priimant sprendimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimo nariui Rimui Antanui Ručiui. Ne pirmą kartą Seimas, spręsdamas Seimo nario imuniteto klausimą, pigiai politikuoja, apsimesdamas, kad nesuvokia, kam žmonija sugalvojo teisinės neliečiamybės saugiklį. O jo paskirtis – apsaugoti politikus ir kitus aukštus pareigūnus nuo susidorojimo. Tačiau mūsų Seimo politikai šią procedūrą išnaudoja savo partiniams tikslams įgyvendinti – susilpninti partinius konkurentus. Ypač nesistemines partijas. O tai nieko bendro su demokratija ir teisingumu neturi.
Vakar buvo peržengtas dar vienas – žmogiškumo barjeras. Svarstant R.A.Ručio klausimą, pastarasis pasijuto taip blogai, kad reanimobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Todėl jis negalėjo pasinaudoti savo statutine teise į gynybą, kuri įtvirtinta Seimo statuto 23–io straipsnio 6 dalyje. Kaip tuo metu elgėsi mūsų politikos asai? Jie tęsė procedūrą lyg nieko nebūtų įvykę.
Tačiau, pirma, Seimo nariui nebuvo galimybės gintis. Nors teisė į gynybą yra pamatinis teisės principas. Antra, kaip žmonių institucija, Seimas turėjo sustabdyti procedūrą. Nes nežmoniška yra teisti žmogų esantį reanimacijoje. Tačiau tuo metu posėdžiui pirmininkavęs A.Sysas to nepadarė. Taip jis, mano manymu, pažeidė Seimo statutą ir, svarbiausia, žmogiškumo principus. Nors jo partija deklaruoja, kad „Svarbiausia – žmogus“. O gal Seimo narys jau nebe žmogus? Toli nuėjom humanizmo keliu! Manau, būtų buvę teisinga teisinės neliečiamybės procedūrą sustabdyti. Tačiau sisteminės partijos ėjo iki galo – panaikino teisinę neliečiamybę dėl ligos apsiginti negalėjusiam žmogui. Susidaro įspūdis, jog socdemai, krikdemai, liberalai nesuvokia, kad jie kuria, galbūt, ir jiems patiems pavojingą precedentą.
R.A.Ručio sveikatai pagerėjus, prie procedūros buvo galima ramiai grįžti ir toliau aiškintis jam keliamų kaltinimų pagrįstumą. Deja, taip neįvyko. Seimas pademonstravo, kad jis pats gali nesilaikyti teisinių ir moralinių taisyklių, vadovautis politinių džiunglių, „stipriųjų žvėrių“ įstatymais.
Nesu R.A.Ručio bendrapartietis. To žmogaus beveik nepažįstu. Tačiau jaučiu pilietinę pareigą ginti žmogiško elgesio taisykles.
Ką galima būtų pasakyti:Žvėrynas, negi tai buvo toks degantis klausimas,kad nebuvo galima kažkiek atidėti, oi kaip aš linkiu ponams atsidurti tokioje situacijoje. Prisiminkime neseniai darbo vietoje grubiais žodžiais nužudytą J.Veselką. Gėda.
Ne žvėrynas, o vištydė, Žvėrys savo gentainių nepjauna, o vištos savo gentainių ir žarnas ištampo.
Įdomu kuris pirmas iš šio žemiau nei nusižvėrinusio seimo
(kalba apie sulaužytas priesaikas po KT nutarimo 2014-01-24),
žr. /pagal lkz.lt/
“Visokioj nelaimėj paukščiai, žvėrys seimą darė…”
Ožkabalių dainos. Surinko d-ras J. Basanavičius. Shenandoah, Pa. 1902 m. Du tomai…
…pirmas ŽMOGIŠKAI atsistatydins, – tikėtina patsai p. Povilas Gylys, sykiu su kitais seime
(ar “seime”, žiūrint kas omeny – žmogus, paukštis ar žvėris) s a v o Priesaiką sulaužęs,
pats
nieko
neverčiamas
– ėmęs ir nustojęs vykdyti Konstituciją.
Taip, nuo 2015-01-01 pirmos akimirkos Seimo Lietuva neturi;
na o krūvelė tebetūnančių PRIESAIKŲ LAUŽYTOJŲ, ir žaidžia, ir kits kitą žeidžia
(baugu, kad be tikslo; net varnos ar kitas paprastas gyvis – jei jau pešasi, tai SU TIKSLU),
kol neapsikentusi pilietinė bendruomenė neprikėlė Prezidentės “ant išvarymo”.
Kaip galima –
SAVO priesaiką sulaužiusiems, ir net po to į kokias amerikas-aliaskas nesprukusiems – algas duot.
Klausimas,
kas po priesaikos sulaužymo (Konstitucijos 125 str. galios nevykdžius) drįsta vežti sulaužėliams algas į seimą,
– kokie inkasatoriai “išprievartauti” tam, – kas gi…”gali nesilaikyti teisinių ir moralinių taisyklių, vadovautis
politinių džiunglių, „stipriųjų žvėrių“ įstatymais” ir siųsti ten juos gabent pinigų?
Bet vistiek tie nuzmogeje seimunai gaus atpilda.