Pirmadienis, 25 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?

Virginija Samulionytė, www.ve.lt
2014 06 29 12:45
1
0
SHARES
Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
ve.lt nuotr.
ve.lt nuotr.

„Situacija sudėtinga“, – sako klaipėdiečiai, susirūpinę gimtosios lietuvių kalbos padėtimi. Neabejingi savo kalbai miestelėnai susirinko diskusijai apie politinėje erdvėje sklandančias idėjas įteisinti asmenvardžių rašybą dokumentuose originalo kalba.

Dalis visuomenės reiškia nepasitenkinimą tokiais tautinių mažumų norais – juk yra valstybinė kalba, kuria ir derėtų rašyti vardus bei pavardes.

Dar prieš metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė nurodė, jog Valstybinės kalbos įstatymas tiesiogiai asmenvardžių rašymo dokumentuose nereglamentuoja. Konstitucinio Teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba.

Leisti ar neleisti?

„Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas nėra nagrinėjęs 1991 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punkto, kuriame kalbama apie galimybę Lietuvos Respublikos piliečio pase vardą ir pavardę užrašyti pagal kitos valstybės išduotą asmens dokumentą. Taigi galėtų būti svarstoma, kiek ši nuostata galėtų būti taikoma tais atvejais, kai užsienio valstybės piliečio pavardė perduodama sutuoktiniui ar vaikams. VLKK pagal savo kompetenciją yra nustačiusi svetimos kilmės asmenvardžių vartojimo principus rišliuose tekstuose – jie gali būti vartojami ir originalūs, ir adaptuoti, tai yra perrašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“, – yra išaiškinę kalbininkai.

Dar 2007 m. ilgametis Vilniaus universiteto Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedros profesorius habil. dr. Vincas Urbutis išleido knygelę, kurioje išdėstė, kaip nelietuviškų rašmenų įteisinimas lietuviškuose dokumentuose gali paveikti Lietuvos piliečių tautinę savimonę. Pasak jo, netinkamas variantas būtų ir leisti originalo kalba asmenvardžius rašyti šalia sulietuvintų.

„Asmenvardžiai – centriniai, svarbiausi paso teksto žodžiai, todėl toks dvejopas jų vartojimas jau būtų tolygus perėjimui prie dvikalbystės, kartu – ir Konstitucijos laužymui, o tai visiškai nereikalinga – lietuvių kalba pajėgi savaip prisitaikyti visų pasaulio kalbų vardus ir juos sėkmingai vartoti vienus“, – rašė profesorius.

Pasak jo, nelietuviškų rašmenų naudojimas greta ar vietoj valstybinės kalbos – paprasčiausia lietuvių kalbos išdavystė.

Kalbininkai laikosi nuomonės, jog nėra kalbinių argumentų, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose. Pasak jų, atsižvelgiant į santuokas su užsieniečiais sudarančius asmenis, galimos išimtys, tačiau „jos neturi griauti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos“.

Tačiau Lietuvių kalbos instituto mokslininkai kartu įsitikinę, kad asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą, kai sudėtinga nustatyti tikrąją asmens tapatybę dėl rašybos ypatumų, išspręstų du įrašai – oficialus, kuris būtų rašomas vien lietuviškais rašmenimis, ir neoficialus – rašomas ir nelietuviškais rašmenimis.

Nori savos abėcėlės

Diskusijoje Klaipėdoje buvusi lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Klimantavičienė pabrėžė, jog labai retai susirūpinama, kas darosi su mūsų kalba, su jos rašyba.

„Kartais eidami į kavines, restoranus apstulbstame, ar Lietuvoje esame, ar jau atsidūrėme Anglijoje. Mūsų Vyriausybė, ko gero, taikydamasi prie sudėtingos politinės situacijos, beveik negirdom ir nemačiom nusprendė, kad lietuvių kalbos abėcėlė yra per daug sudėtinga. Lenkams reikia, kad Lietuvoje būtų lenkiška abėcėlė, o ministro pirmininko žodžiais, ne lenkai rūpinasi pavardžių rašyba, o mūsų merginos, ištekėjusios už užsieniečių“, – kalbėjo N. Klimantavičienė.

Pasak jos, situacija darosi sudėtinga ir būtina apie tai kalbėti.

„Prie įvairių datų galime surašyti, kas vyko su mūsų kalba. Gi prie 2014 metų tegalime dėti klaustuką, nes nežinome, kas bus. Tik galime pareikšti, kad mes norime išlaikyti abėcėlę tokią, kokia ji yra“, – nuomonę išdėstė buvusi pedagogė.

Pasak Elenos Povilaitienės, kalbėjusios apie lietuvių kalbą Mažojoje Lietuvoje, šis regionas nuo seno buvo kraštas, kuriame lietuvių kalba buvo puoselėjama. Tai, anot jos, liudija ir Mažojoje Lietuvoje pasirodęs Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Danieliaus Kleino pirmoji lietuviška gramatika.

„Mažoji Lietuva turėjo labai daug įtakos lietuvių kalbai. Ja domėjosi Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, daug nuveikė Birutės draugija. Visi skatino lietuvius mokytis savo kalbos ir ja kalbėti“, – pasakojo E. Povilaitienė.

Priklauso nuo tautos

Pasak Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos katedros profesoriaus dr. Albino Drukteinio, savaime pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis abėcėlės negalėtų paveikti, jei mes patys neužsimanytume jos pakeisti.

„Pati kalba arba rašymas kitomis kalbomis nepriverčia abėcėlės keistis, nebent to užsimano abėcėlės naudotojai“, – sakė A. Drukteinis.

Jo nuomone, diskusijos dėl pavardžių rašymo originalo kalba nėra nauja problema.

„Tai lyg ir nenauja problema – ir kalbininkų tai yra daug kartų svarstyta, net ne dešimtmetį. Kalbininkai ir visa visuomenė nuolat svarsto, kodėl jų reikia ar nereikia. Dažnai sakomas argumentas, kodėl to reikia – kad pavardė saugo to asmens tapatumą, rodo jo individualumą. Liberalėjančiame pasaulyje, kur vyksta įvairūs pertvarkymai, daug laisvesnis judėjimas, kyla pavardės rašymo klausimas“, – priežastis vardino profesorius.

Tačiau, pasak klaipėdiečio verslininko Mindaugo Karaliaus, šiuo klausimu besidominčio jau porą metų, nekaltai atrodantys pokyčiai gali neigiamai paveikti visą valstybę.

„Susiduri su situacija, kai negali perskaityti pavardžių ir tenka tiktai mykti. Per visą mūsų kalbos istoriją tik antrą kartą ji yra valstybinė, o dabar dalis Seimo narių siūlo įvesti dokumentuose kitokius rašmenis. Kokia tvarka gali būti valstybėje, jei valstybine kalba negalėsime perskaityti dokumentų ir raštų. Ar vėl turėsime skaityti šalies istoriją iš lenkiškų kronikų ir rusiškų metraščių?“ – sakė M. Karalius.

Mitai

Pasak M. Karaliaus, kartu su klaipėdiečiu Vytautu Čepu parengusio kreipimąsi į Seimo narius, Lietuvoje gajūs keli mitai, kuriuos nesunku sugriauti.

„Mitas yra tai, kad pavardė turi būti užrašyta originalo kalba, nes tik tokiu būdu galima patvirtinti žmogaus tapatybę. Užrašydami žmogaus pavardę lietuviškai mes neatimame nei pavardės, nei tapatybės, tik padarome taip, kad galėtume perskaityti jo pavardę ir bendrauti į jį kreipdamiesi vardu. Antras mitas, jog pavardės rašymas valstybine kalba valstybės dokumentuose yra žmogaus teisių pažeidimas. Europos Sąjungos valstybė narė turi teisę rūpintis valstybinės kalbos apsauga, siekdama išsaugoti tautinę vienybę. Kalba saugo tautos identitetą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, normalų valstybės ir savivaldybių funkcionavimą, – vardino M. Karalius. – Trečias mitas – pavardžių rašymas originalo kalba nepakenks lietuvių kalbai ir valstybei. Deja, dėl 1997 metais priimto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo, leidžiančio svetimvardžius rašyti 3 būdais, dauguma teksto autorių nuėjo lengviausiu keliu – daugybė tekstų pilni neperskaitomų svetimvardžių.“

Pasak klaipėdiečio, jaunimas ir verslininkai praranda tautinę savigarbą, savimonę, nebemoka savęs išreikšti lietuviškai.

„Eidamas gatvėje pasijunti lyg atsidūręs Anglijos kolonijoje, mes netenkame jaunimo. Mūsų pavardės yra linksniuojamos – teisininkai sako, kad jei teisiniame tekste yra bent dvi užsienietiškos pavardės, parašytos originalo kalba, sunku sukurti tą tekstą, o juo labiau – perskaityti“, – pasakojo M. Karalius.

Jo teigimu, dar vienas mitas yra tai, jog Lietuvos moterys, ištekėjusios už užsieniečio, negali įrodyti savo santuokinio ryšio kitaip nei užrašydamos savo naująją pavardę dokumentuose vyro valstybine kalba.

„Penktas mitas – pavardžių rašymas originalo kalba dokumentuose pagerins santykius su Lenkija. Ar jie tokie blogi? Vienos valstybės kišimasis į kitos vidaus reikalus gali pagerinti santykius? Ar tai nepanašu į prieškario Lenkijos ultimatumų kalbą? Lietuvos Respublikoje lietuvių kalba yra valstybinė, todėl kalbant apie jos reikšmę, neužtenka minėti tik kalbinius aspektus. Reikia pabrėžti jos politinę, administracinę ir kultūrinę svarbą. Valstybinės kalbos vartojimas turi būti skatinamas ir plečiamas, o ne siaurinamas – kalbos vartojimo siaurinimas yra antikonstitucinė veikla“, – užtikrintai sakė M. Karalius.

Kreipėsi į valdžią

N. Klimantavičienė kartu su kitais iniciatyviais klaipėdiečiais parengė kreipimąsi į šalies valdžią, kuriame išdėstė reikalavimus, atkreipiančius dėmesį į piliečių nuomonę.

„Lietuvių kalbos abėcėlė turi daugiau kaip šimto metų istoriją ir negali būti politinių manipuliacijų objektas. Privalome būti skaitanti tauta, mokanti ištarti tai, kas parašyta, todėl reikalaujame, kad nelietuviški vardai, pavardės, pavadinimai būtų rašomi lietuviška abėcėle pagal originalo tarimą, o tik po to originali rašyba pateikiama skliaustuose arba po brūkšnelio. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės, pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba, o rašymo taisykles rengia ne Vyriausybė, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Švietimo ir mokslo ministerija turi stiprinti kalbos mokymą, tautinės savigarbos ugdymą mokyklose“, – teigiama rašte.

Jį pasirašę klaipėdiečiai kartu abejojo, ar, jei bus įteisinti lenkų reikalavimai, tokių privilegijų nepareikalaus ir kitos tautinės mažumos.

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Barbšys savo ruožtu siūlė rašyti peticiją.

„Gal šitokiu būdu galime duoti žinią Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kad yra nuomonė, kuriai jie turi atstovauti?“ – idėją iškėlė politikas.

Susiję straipsniai:

  1. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  2. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  3. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  4. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  5. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  6. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  7. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  8. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  9. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  10. Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę
  11. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
  12. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
  13. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  14. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  15. Pasiilgau lietuviškos kalbos…
  16. P.Kniūkšta. Ką skelbia naujieji kalbos ideologai?
  17. Koks likimas laukia lietuvių kalbos skaitmeninėje aplinkoje?
  18. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  19. KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose
  20. Tautininkų Sąjunga ragina nedelsiant pradėti Konstitucinio Teismo apkaltos procesą
  21. Be kalbos nėra tautos
  22. V.Galindas. Kalbos pamoka su istoriniais intarpais
  23. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  24. A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito
  25. Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
  26. Spaudos konferencija „Pasipriešinkime antikonstituciniams kėslams“ (video)
  27. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  28. Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
  29. Siūlymai įvesti nelietuviškus rašmenis sulaukia vis garsesnės visuomenės kritikos
  30. Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos)

Comments 1

  1. bartas says:
    7 m. ago

    Klaipėdiečiai. “Situacija sudėtinga”…., o jeigu būtų lietuviškai ; sudėtinga padėtis. Liežuviai jums nudžiūtų ar ne?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Antanas Matulas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

2021 01 21
Astravo AE | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse

2021 01 20
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK neskuba keisti Baltarusijos pavadinimo, kai ir kaip jį keisti kol kas neaišku

2021 01 12
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

2021 01 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Kas miega zoologijos sode?
Gamta ir ekologija

Kas miega zoologijos sode?

2021 01 25
Naujiems metams prasidėjus, į Lietuvą sugrįš tikra žiema
Gamta ir žmogus

Nuo gausaus sniego Lietuvoje apsaugoti vos keletas pastatų

2021 01 25
Pradėti bėgioti žiemą galite net jei to nedarėte niekada anksčiau
Gamta ir žmogus

Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

2021 01 24
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
Lietuvoje

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Gamta ir žmogus

Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

2021 01 24
Skiepai nuo gripo | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse

2021 01 24
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
Naujienos

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
G. Paluckas | I. Gelūno nuotr.
Lietuvoje

Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai

2021 01 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Adreso patikslinimas apie Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija
  • ponui Ž. Pavilioniui apie Ž. Pavilionis: Viliuosi, kad bus atsisakyta Aušros vartus vaizduoti Lenkijos pasuose
  • SmikiZ apie Sudie, svajonių Amerika
  • Vytautas apie Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas miega zoologijos sode?
  • Sudie, svajonių Amerika
  • Nuo gausaus sniego Lietuvoje apsaugoti vos keletas pastatų
  • M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2437; komentarų: 18
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1773; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1429; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės peržiūrėta: 1043; komentarų: 2
  • Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems? peržiūrėta: 917; komentarų: 2

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

by Ditė Česėkaitė
2021 01 21
0
Antanas Matulas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Komiteto pirmininko Antano Matulo iniciatyvai kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, kad būtų kuo...

Skaityti toliau

Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse

by Ditė Česėkaitė
2021 01 20
3
Astravo AE | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sąjūdis prieš Astravo AE kreipėsi į šalies premjerę Ingridą Šimonytę, sveikindamas šios Vyriausybės pastangas užtikrinti Antiastravinio įstatymo laikymąsi, ir ragina...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
19
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Adreso patikslinimas apie Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija
  • ponui Ž. Pavilioniui apie Ž. Pavilionis: Viliuosi, kad bus atsisakyta Aušros vartus vaizduoti Lenkijos pasuose
  • SmikiZ apie Sudie, svajonių Amerika
  • Vytautas apie Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
  • Žemyna apie Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą

Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai