R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų

2013 m. pabaigoje Lietuvos bankas pagaliau paskaičiavo kaip Lietuvos ūkį paveiks euro įvedimas.

Remdamiesi Lietuvos banko duomenimis paskaičiuokime ir mes.

NAUDA, įsivedus eurą:

100 mln. litų kasmet. Tiek Lietuva sutaupys nekeisdama litų į eurus. Ir euro šalininkai, ir jo priešininkai dėl to nesiginčija.

IŠLAIDOS, atsiradusios dėl euro:

a) 600 – 900 mln. lt. kainuos vienkartinės euro įvedimo bendrosios išlaidos Lietuvoje, kurias Lietuvos bankas paskaičiavo, remdamasis užsienio šalių patirtimi.

b) Virš 1 mlrd.  Lt (300 mln. eurų) Lietuvai kainuos įmoka į Europos stabilumo mechanizmo (ESM) apmokėtąjį kapitalą, kurią Lietuva turės sumokėti 2015–2019 m.

c) Virš 8,6 mlrd. Lt.(2.5 mlrd. eurų) Lietuvai kainuos, įsipareigojimas prireikus papildyti ESM kapitalą.  Papildomų įmokų į ESM kapitalą prireiktų, jeigu kai kurių euro zonos šalių skolų krizė pagilėtų ir apimtų naujas šalis. Euro zonos šalių skola sudaro virš 90%  jų BVP (Lietuvos – 40% BVP) ir tolydžiai auga. Daugiau duomenų čia.

Nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus įspėja, kad šie Lietuvos kreditiniai įsipareigojimai nėra galutiniai ir augs kylant Lietuvos ūkiui, be to,  Europos centrinis bankas gali bet kada juos vienašališkai padidinti.

Taigi, kaip matome, tam, kad kasmet sutaupytume 100 mln.lt, Lietuvai reikia išleisti mažiausiai 1.600 mlrd.lt ( 600 mln.lt + 1000 mln.lt ).

Nesunku paskaičiuoti, kad jei viskas bus gerai, euro įvedimo sąnaudos atsipirks po 16 – 19 metų ir tada kiekvienais metais Lietuvos eksportuotojai ir importuotojai bei keliautojai į euro zoną išsidalins apie 100 mln.lt kasmet. Tai yra tiek, tiek kainuoja vienas daugiabutis namas Lietuvos didmiestyje.

Bet jei atsitiks nelaimė ir reikės gelbėti geranoriškus užsienio bankus, kuriems skolų nebegalės gražinti prasiskolinusios Pietų Europos ir kitos euro zonos šalys, Lietuva turės pervesti 8.6 mlrd. lt į ESM. Tuomet iš euro  gaunama nauda nusikels dar 86 metams.

Taigi, esant pesimistiniam scenarijui euro atsipirkimo Lietuvoje reikės laukti 102 metus (16 +86 = 102).

Anūkai turbūt nelabai supras, kodėl jų seneliai užkrovė jiems net ne savo, o  svetimas skolas.

Tiesa, mes čia neįskaičiavome 148 mln. Lt dydžio įmokos, kurią Lietuvos bankas turės pervesti  į Europos Centrinio Banko (ECB) kapitalą. Tačiau Lietuvos bankas tai laiko sėkminga investicija, kuri atsipirks po 7 metų, nes remiantis 2012 m. duomenimis Lietuvos bankas gautų apie  21 mln.lt pelno kasmet. Lietuvos bankas į ateitį žiūri optimistiškai ir tiki, kad kokia bebūtų euro zonos padėtis Europos centrinio banko pelnai nemažės.

Nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus siūlo įskaičiuoti ir Lietuvos banko nepastebėtą 1 mlrd. lt, kuriuos  privačios Lietuvos įmonės turės išleisti, įvedant litus. Tuomet esant optimistiniam scenarijui euras atsipirktų ne po 16, o po 26 metų, o pesimistiniam – ne po 102, o po 112 metų.

Tiesa, sunku patikėti, kad Lietuvos verslas taip ilgai lauktų. Verslininkai jau dabar planuoja tas sąnaudas įtraukti į savo prekių kainą vos tik euras bus įvestas, o nekantrieji – ir anksčiau.

Nenoromis kyla klausimas. O iš kur Lietuva paims tuos milijardus? Juk 8.6 mlrd.lt sudaro beveik 40%  visų 2013 metai į biudžetą  įplaukusių pajamų.

O 1 mlrd.lt  yra tiek, kiek 2013 m. buvo skirta visų valstybės tarnautojų (mokytojų, policininkų, gaisrininkų ir t.t.) algoms išmokėti.
Sunku patikėti, kad jie nemokamai dirbtų net 8.5 metų. Sunku patikėti, kad Lietuva, net pakėlusi mokesčius ir sumažinusi pensijas, kitas socialines išmokas, kaip tai ryžtingai darė A.Kubiliaus vyriausybė, sugebės surinkti tokią sumą.

Bet nesunku patikėti, kad Lietuvai pagalbos ranką, kaip visuomet, išties geranoriški bankai. Žinoma, Lietuvos finansinė padėtis bus sudėtinga: 40% dydžio skylė biudžete, prasiskolinusios,  nebegalinčios grąžinti savo skolų euro zonos šalys, pakilusi skolinimo rizika ir palūkanos. Bet kaip bankai neskolins šaliai, kuri skolinasi tik tam, kad šiuos pinigus tuoj pat atiduotų bankų nuostoliams  padengti ir dar jiems sumokėtų palūkanas, kurios tuo metu bus krizinėse aukštumose?

Ar ne dėl to taip aistringai už eurą agituoja Lietuvos bankų analitikai?

Gal 2,3 mlrd.lt palūkanų, kuriuos Lietuva kasmet sumoka bankams yra per mažai?

Sunku nuspėti kokios palūkanos bus už paskolas pirmosioms įmokoms, įsivedant eurą, ar milijardiniams įsipareigojimams svetimoms skoloms padengti, tačiau aišku viena – jos euro įvedimo naudą Lietuvai nutolins dar labiau, nepaisant kokiu optimistiniu ar pesimistiniu scenarijumi vystysis įvykiai.

Autorius yra ekonomistas, Tautininkų sąjungos tarybos narys