Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Karlas A.Šachtšnaideris: Euras neturi vertės, tai tik instrumentas ES paversti supervalstybe

www.patriotai.lt
2011-09-12 14:05:33
1
Karlas A.Šachtšnaideris: Euras neturi vertės, tai tik instrumentas ES paversti supervalstybe
Karlas A.Šachtšnaideris
K.A.Šachtšnaideris

Eurozona susideda iš labai skirtingų, heterogeninių ekonomikų, tai vargiai gali būti palankiausia erdvė bendrai valiutai, tvirtina Erlangeno-Niurnbergo universiteto teisės profesorius Karlas Albrechtas Šachtšnaideris (Schachtschneider) atsakydamas į portalo rt.com klausimus.

RT: Kokia dabar yra ES būsena? Kas jai nutiko?

Karlas Albrechtas Šachtšnaideris: ES tapo biurokratine sistema, kurią vadiname viršnacionaline valstybių konfederacija, tačiau, žiūrint iš teisinio požiūrio taško, ji turi polinkį virsti federacine valstybe. Ir tai yra viena esminių jos problemų. Tai jau nebe valstybių sąjunga, bet federacija, neturinti teisėto (legitimaus) pamato. Ji neturi bendros, europinės nacijos, o skirtingas nacijas. Politiniai santykiai sąjungos viduje tampa vis mažiau demokratiški. Šioje situacijoje mes prarandame tai, ką vadiname teisine valstybe, kuri yra pirmaeilis prioritetas.

RT: Atrodo, euras taip pat susiduria su dideliais sunkumais. Kas bus su juo?

K. A. Šachtšnaideris: Euras neišvengiamai žlugs. Visuomet buvo aišku, kad europrojektas nepavyks. Jau 1993 metais aš iškėliau bylą dėl Mastrichto sutarties, ji buvo daugiausiai nukreipta prieš valiutos sąjungos įvedimą. Be tautų, sudarančių ES, sutikimo, euras naudojamas kaip politinis svertas paversti Europos Sąjungą supervalstybe, galinčia konkuruoti su Rusija, Kinija, JAV ir kitais ekonominiais milžinais. Tačiau ekonomiškai šis svertas visuomet  buvo pasmerktas nesėkmei.

Eurozona susideda iš labai skirtingų, heterogeninių ekonomikų, kurios vargiai gali būti palankiausia erdve bendrai valiutai.

Vidinių rinkų deriniui su bendra valiuta reikia, kad valstybės narės galėtų keisti savo valiutų kursą, atsižvelgdamos į skirtingus gamybos ir jų ekonomikų našumo lygius. Silpnesnės valstybės narės nesugeba konkuruoti ir finansinė pagalba čia negali padėti, ką matome dabar. Bendra valiuta gali būti įvesta tik tuomet, kai valstybių narių ekonomikos yra suartėjusios ir pasižymi panašiu našumo lygiu. O taip nėra. Turime nueiti ilgą kelią, kol galbūt galėsime tai pasiekti. Blogiausias dalykas, kad bendra valiuta duoda priešingus rezultatus. Ji kliudo ekonominės plėtros tikslui. Bet mes vis dar laikomės euro, nes norime iš ES sukurti supervalstybę.

RT: Finansinės pagalbos klausimas taip pat kelia daug ginčų, ypač Vokietijoje, kadangi ji turi apmokėti didžiąją dalį sąskaitų. Kaip bus su finansine pagalba?

K. A. Šachtšnaideris: Vokietijoje mes niekuomet nesusidūrėme su situacija, kai negerbiamas įstatymas taip, kaip matome dabar, „Europos gelbėjimo laikais“. Jie paprasčiausiai sako, kad nėra kitos alternatyvos, tiesiog kartais nepaisyti kai kurių steigiamųjų sutarčių nuostatų ir mūsų konstitucijos. Kitaip euras patirs krachą. Iš tikrųjų euras neturi vertės, tai tik instrumentas ir niekas daugiau. Niekam nereikia tokios ES, kuri tapo biurokratine diktatūra. Europos Sąjunga trokšta būti supervalstybe politiškai, bet ji žlugs ekonomiškai.

RT: Kas sukėlė dabartinę finansinę krizę Europos Sąjungoje?

K. A. Šachtšnaideris: Prisidėjo euras, tačiau ir įsiskolinimų mokėjimo politika, kuri turi savas priežastis.

Įsiskolinimas egzistavo žymiai anksčiau, nuo Vokietijos suvienijimo laikų. Tačiau būtent pietų Europos šalys, dabar esančios bėdoje, galėjo padidinti savo valstybės skolą dėl pačių palankiausių ir subsidijuojamų palūkanų normų. Jos gyveno ne pagal savo išgales. Tik pagalvokite, nuo euro įvedimo tarnautojų ir valstybės pareigūnų atlyginimai Graikijoje išaugo 76%, o Vokietijoje per tą patį laiką – 0,9%. Atlyginimai Vokietijoje pakilo 5,8%, o Graikijoje 42%. Visa tai iš skolos. Paskolos terminų palengvinimas, palūkanų normų sumažinimas perpus yra klaidingas kelias. Pats skolinimas yra pagrindinė įsiskolinimo priežastis.

RT: Multikultūralizmas žlugo, teigia Europos lyderiai. Tačiau kokios yra tikros šios nesėkmės pasekmės?

K. A. Šachtšnaideris: Jei sakydami „multikultūralizmas“ jūs turite omenyje žmones iš Pietų Europos, Vokietijos, Šiaurės Europos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos, visų Europos tautų, gyvenančių kartu, tuomet ne, jis nežlugo. Čia išvis nėra problemos.

Problema yra su musulmonais. Problemą sukelia ne žmonės, bet islamas. O islamas ateina su musulmonais. Jie kuria aktyvias grupes, kurios skatina islamą ir palaiko šariato teisės įvedimą. O šariato teisės, ypač jos baudžiamosios dalies, visiškai neįmanoma pritaikyti europiečių santykiams. Europoje turime religinį pliuralizmą, nė viena religija nedominuoja. Tačiau islamas – tai religija, kuri toleruoja kitą religiją tol, kol neturi valdžios.

Sekuliarizacija buvo didžiausias politinis įvykis Europoje. Ji reiškė, kad valstybė ir bažnyčia yra atskiriamos ir niekas neturi teisės primesti savo religijos. Aš nusistatęs prieš bet kokią toleranciją šariato teisei. Tačiau tai neturi nieko bendro su tolerancija musulmonams.

Pagal rt.com

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. ! says:
    14 metų ago

    Oho! “Alkas” atrado “RussiaToday”. Kultūrinė-tautinė svetainė susidomėjo ekonomika? Tai gal, sakau, kada nors ateity paskelbsit interviu su Max Kaiser arba su Bob Chapman arba su Franz Hörmann? Kodėl ne? Šitam purvasklaidos pasauly į vienus vartus, kitokia nuomonė nepamaišytų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Susitikimas ministerijoje

Lietuva sieks didesnių ES investicijų į karinio mobilumo projektus

2025 07 10
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09
Aplinkos ministras Povilas Poderskis

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09
Euras

Nuo kitų metų Bulgarija taps 21-ąja euro zonos nare

2025 07 08
Prezidento susitikimas su diplomatais

Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais

2025 07 08
„Rail Baltica“

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Šuo, katė

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kviečia Algimanto Kunčiaus darbų paroda „Kino užrašai: 1979-1984“

Kviečia Algimanto Kunčiaus darbų paroda „Kino užrašai: 1979-1984“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai