R.Garuolis. Labiausiai rinkėjus klaidinantys teiginiai

Tai, kad per rinkimus politikai visame pasaulyje bando apgauti rinkėjus, nėra jokia naujiena. Tai vyksta ir Lietuvoje. Rinkimuose paskleidžiama tiek daug melo, kad dažnai sunku įvertinti, kuris iš jų yra didžiausias. Dažnai konkuruojančios partijos ar žurnalistai atskleidžia savo konkurentų nusišnekėjimus, tačiau yra tokių apgaulių, kurias gali suprasti ir atskleisti tik siauras ratas specialistų, kuriems žodis nesuteikiamas ir belieka guostis nebent tuo, kad rinkiminiai pažadai dažniausiai nevykdomi.

Straipsnyje panagrinėsime tas politikų apgavystes, kurios buvo nepakankamai arba visiškai nekomentuojamos.

Nr. 1 Populiariausias melas „Pakelsime minimalų mėnesinį atlyginimą iki 1509 lt“

Labiausiai dėmesį patraukė ir daugiausiai abejonių sukėlė Darbo partijos pažadas pakelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1509 lt.

Be abejo minimalaus mėnesinio atlyginimo pakėlimas yra svarbus daugumai Lietuvos žmonių, nes tokį atlyginimą gauna apie 20% darbuotojų , be to dalies darbuotojų atlyginimas yra tiesiogiai susietas su MMA. Pakėlus MMA kiltų ir jų atlyginimai.

Kad būtina kelti MMA sutinka daugelis ekonomistų, tai ragina Lietuvą daryti ir Tarptautinis valiutos fondas, privertęs tai padaryti Latviją, taip sumažinant „šešėlį“ ir padidinant įplaukas į biudžetą. Jau daugiau nei metai profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos sutaria, kad reikia kelti MMA nuo dabartinių 850 lt iki 1000 lt .Tokio dydžio MMA jau yra ir Latvijoje, ir Estijoje kur jis sudaro atitinkamai 200 LV ir 290 eurų Estijoje. Tačiau to nesupranta A.Kubiliaus vyriausybė, užblokavusi MMA pakėlimą.

Ar realus MMA pakėlimas iki 1509 lt, kai vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 2153lt?

Akademikas A.Buračas ir verslo organizacijos paskaičiavo, kad esant dabartiniam darbo našumui, toks staigus MMA pakėlimas sukeltų infliaciją ir 30% padidintų nedarbą.

Sunkiai tikėtinas 50% darbo našumo kilimas ir per artimiausius ketverius naujojo Seimo metus. MMA galėtų pakilti nebent Europos centrinis bankas paleistų spausdinimo mašiną ir stipriai nuvertintų eurą, su kuriuo susietas lito kursas, arba Lietuva sugebėtų „atrišti“ litą nuo euro ir nuvertinti litus. Tai yra sunkiai tikėtina, bet įmanoma.

Nr. 2 Įtikinamiausias melas „TS-LKD ir jų partneriai įveikė krizę“

Lietuvos statistikos departamentas, nors ir pavaldus vyriausybei, vis tiek rodo, jog krizė Lietuvoje nesibaigė.

Lietuvos BVP, nežiūrinti skelbiamo metinio augimo, nepasiekė ikikrizinio 2008 m. dydžio.

Nors krizė prasidėjo 2008 m. pabaigoje, Lietuvos BVP tais metais siekė 111,92 mlrd. lt, o 2012 m. pirmąjį pusmetį -53,939 mlrd. lt. Net jei tikėsime, kad ekonomika augs tais pačiai tempais, kaip pirmąjį pusmetį, kas mažai tikėtina, nes Lietuvos statistiniai rodikliai jau visus metus rodo tolygų ekonomikos lėtėjimą, o pagrindinėms Lietuvos eksporto rinkoms pranašaujamas „susitraukimas“, vis tiek nepasieksime ikikrizinio 2008 metų lygio. 53,939 x 2 = 107.878 mlrd.lt.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje taip pat neatsitiesė. 2008 m. jis buvo 2319 lt, o 2012 m. – 2153 lt.

Tačiau realusis darbo užmokestis dar labiau nukrito, nes infliacija t.y. kainos nuo 2008 m. išaugo virš 12., ir yra apie 20% mažesnis negu prieš krizę. Vien šiemet dėl infliacijos realusis darbo užmokestis Lietuvoje sumažėjo 0.7%.

Nedarbas Lietuvoje yra daugiau nei du kartus didesnis negu prieš krizę. 2008 m. jis sudarė 5,8%, o dabar, 2012 m. – 13,3%. O jei nebūtų milžiniškos emigracijos, nedarbas viršytų didžiausią nedarbą Europoje turinčios Ispanijos lygį.

Lyginant su 2008 m. darbo vietų sumažėjo 115 tūkstančių. 2008 m. darbą turėjo 1,520 mln. Lietuvos gyventojų,  o šiais metais – 1,405 mln. gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje yra tiek darbo vietų, kiek jų buvo 2002 m. po Rusijos krizės.

Be to, per Rusijos krizę, skirtingai negu dabar, žmonės beveik neturėjo skolų bankams.

Net 1998 m. Lietuvoje buvo 84 tūkstančiais daugiau darbo vietų (1.489 mln.) negu šiuo metu „įveikus krizei“.

Nr.3 Įžūliausias melas „Blogas darbas pateikiamas, kaip pasiekimas“

Tačiau labiausiai nustebino „sveiko proto“ liberalai. Liberalų sąjūdis rinkiminiame filmuke  ėmė reklamuoti savo „darbelius“ apie kuriuos kiti gal būt būtų linkę nutylėti, kad neužtrauktų teisėsaugos ir valstybės kontrolės dėmesio. Apie tai, kad yra renovuojamos mokyklos, kurios po keleto metų bus uždarytos dėl mokinių stygiaus ir jų renovavimo kainos yra kelis kartus aukštesnės negu rinkos, jau buvo kalbėta viešojoje erdvėje, kad per ketverius metus liberalusis ministras uždarė daugiausiai mokyklų per visą Lietuvos istoriją, visiems ir taip aišku, bet reklamuoti „kompiuterinę aferą“ , kompiuterizuojant mokyklas, galėjo tik arba „sveiką protą“ praradę žmonės, arba žmonės, manantys, kad visi likusieji jau nebeturi „sveiko proto“.

Kaip didžiausias pasiekimas pristatomas „Apple“ planšetinių kompiuterių pirkimas penktokams. Skaitytojui tereikia nueiti į bet kurią kompiuterine įranga prekiaujančią įmonę ir jis sužinos, kad „Apple“ planšetiniai kompiuteriai kainuoja apie 2000 lt, kai tuo tarpu lygiai tokie patys kitų gamintojų kompiuteriai tik apie 600 lt, o dabar jie nupigo iki 400 lt „Apple“ kompiuteriai brangesni tik dėl garsaus vardo. Taigi, galime paskaičiuoti, kad 10 000 nupirktų „Apple“ kompiuterių mokesčių mokėtojams kainavo apie 20 mln. litų, o permokėta buvo mažiausiai14 mln. lt.

Tai vyksta tuo metu, kai mokytojai streikuoja dėl mažų atlyginimų. Jei skaitytojas dar pasidomėtų, jam kompiuterine įranga prekiaujančioje įmonėje paaiškintų, jog visas šio planšetinio kompiuterio funkcijas tenaudoja gal 5% informacinių technologijų studentų Universitetuose. Penktokams mokyti užtektų žymiai paprastesnių ir pigesnių kompiuterių, tuo labiau, kad kompiuterinė technika labai greitai moraliai sensta. Dovanoti penktokams „Apple“ planšetinius kompiuterius yra tas pats, kaip padovanoti jiems antro kurso aukštosios matematikos vadovėlį, tikintis taip pakelti jų matematinį raštingumą.

Privačioje įmonėje dirbančio vadybininko už tokius pirkimus jos savininkas tikrai nepagirtų.

Linkime rinkėjams neapsirikti balsuojant.