Z.Vaišvila kreipėsi į Seimą dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Prezidentei (tiesioginė transliacija, video) (137)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila sausio 9 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad kreipėsi į Seimą dėl apkaltos prezidentei Daliai Grybauskaitei pradėjimo.

„Prezidentės veiksmų visuma pagarsinant valstybės paslaptį, susijusią su jos biografijos slepiamų faktų galimu paviešinimu, vertintina kaip galimai nusikalstamos veikos ir šiurkštūs Konstitucijos pažeidimai“, – teigia Z.Vaišvila. Pasak signataro analogiškai vertintini ir kiti Prezidentės veiksmai, visų pirma, atleidžiant buvusius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus ir toleruojant skandalingą AB Snoro banko administravimą.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima bus stebėti ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima bus internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veiks spaudos konferencijos metu) ČIA.

Žiūrėkite spaudos konferencijos vaizdo įrašą (www.ekspertai.eu):

Skelbiame visą Z.Vaišvilos kreipimosi į Seimą tekstą:

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila
Lietuvos Respublikos Seimui             

2014-01-09 Vilnius
Gedimino pr. 53, Vilnius

DĖL APKALTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI DALIAI GRYBAUSKAITEI

Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės apkaltos proceso pradėjimo, nes iš gausiai ir viešai skelbiamos informacijos yra pagrindas, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnyje, konstatuoti, kad Prezidentė D. Grybauskaitė pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir galimai padarė atitinkamus nusikaltimus:

1. Prezidentė D. Grybauskaitė galimai piktnaudžiavo tarnyba ir/ar savavaldžiavo (Baudžiamojo Kodekso 228 str. ir 294 str. nustatytų nusikalstamų veikų požymiai) 2012 m. AB Snoro banko ir FNTT vadovų atleidimo skandalo metu, neteisėtai nurodydama atleisti iš darbo FNTT vadovus ir galimai kišdamasi į teisėsaugos institucijų veiklą, tiriant AB Snoro banko veiklą, taip pat toleruojant AB Snoro banko laikinojo administratoriaus ir bankroto administratoriaus atvirai ir be pateisinamų dokumentų jų galimai pasisavinamas ir/ar iššvaistomas lėšas. Dalis šių faktų patikrinti ir konstatuoti teismų. Informacija apie tai gausiai ir nuolat skelbiama Lietuvos žiniasklaidoje.

Dėl šių priežasčių Prezidentės D. Grybauskaitės veiksmuose yra akivaizdūs galimai nusikalstamų veikų požymiai – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir tarnybinių įgaliojimų viršijimas (Baudžiamojo kodekso 228 str.), tarnybos pareigų neatlikimas (Baudžiamojo kodekso 229 str.), savavaldžįavimas (Baudžiamojo kodekso 228 str.). Šiomis veikomis įmonei AB Snoro bankas ir jos kreditoriams, t.t. ir valstybei padaryta didelė žala. Informacija apie tai gausiai ir nuolat skelbiama Lietuvos žiniasklaidoje.

Teismui pripažinus FNTT vadovų atleidimus neteisėtai, Respublikos Prezidentė viešai pasisakė dėl šių teismo sprendimų netinkamumo, tuo šiurkščiai pažeisdama Konstitucijos  109 straipsnį, nustatantį, kad Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

2. 2012 m. spalio 14 d. referendumu Tauta teisėtai ir didele persvara atmetė Lietuvos Respublikos Seimo nuomonę dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Respublikos Prezidentė iškart po šio referendumo viešai pasisakė, kad Tautos nuomonė nėra svarbi. Tuo Prezidentė D. Grybauskaitė šiurkščiai  pažeidė Konstitucijos 3 straipsnį, nustatantį, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių, taip pat 4 straipsnį, nustatantį, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo ne tik per demokratiškai išrinktus savo atstovus, bet ir tiesiogiai, t.y. referendumo būdu. Šiuo Prezidentė šiurkščiai pažeidė ir Konstitucijos 9 straipsnį, nustatantį, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.

3. Prezidentė D. Grybauskaitė 2012 m. spalio 1 d. viešai apkaltino LGGRTC dėl viešai paskelbtų duomenų apie tai, jog Lietuvos Policijos departamento kriminalinės policijos vadovas Algirdas Matonis, iki 1991 m. rugpjūčio mėn. pabaigos dirbęs etatiniu KGB darbuotu, pažeidė Liustracijos įstatymo nustatytus reikalavimus ir iki nustatytos datos nustatyta tvarka nepranešė apie savo darbą TSRS KGB. A. Matonis viešai paaiškino, kad jis buvo gavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir VSD užduotį likti dirbti TSRS KGB. Tačiau 2012 m. spalio 6 d. dienraštis  “Respublika” ir www.respublika.lt paskelbė interviu „Lietuva A. Matoniui dirbti KGB neliepė“ su Zigmu Vaišvila, nuo 1991 m. sausio 13-osios dirbusiu Ministro Pirmininko pavaduotoju, kurio kompetencijai buvo paskirtas ir teisėsaugos institucijų darbas, kuris buvo Lietuvos laikinosios gynybos vadovybės nariu ir VSD vadovu. Šiame interviu paneigtas žinomai melagingas A. Matonio paaiškinimas, kad jis liko dirbti TSRS KGB, tariamai gavęs Lietuvos Vyriausybės ir VSD užduotį. Tačiau nei Policijos departamento vadovybė, nei Prezidentė, kuriai atskaitingas Policijos departamentas, šią informaciją galimai nusikalstamai ignoravo, ir po 2013 m. liepos 1 d. pasibaigusios Policijos departamento reorganizacijos A. Matonis liko Lietuvos kriminalinės policijos vadovu. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Matonis liudytojo M. Žalimo baudžiamojoje byloje dėl kriminalinės policijos vadovybės atsakomybės dėl jų neveikimo, galimai žinant apie būsimą teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą, teisme paliudijo, kad jis taip pat žinojo apie tai, dėl ko siuntė į prokuratūrą savo pavaldinius. Tačiau skirtingai nuo jo pavaldinių A. Matonis byloje nėra kaltinamuoju.

Šioje situacijoje konstatuotina, kad Lietuvos kriminalinei policijai vadovauja pažeidžiamas pareigūnas A. Matonis, o Prezidentė, žinodama apie tai ir nesiimdama privalomų pagal jos pareigas veiksmų bei viešai kritikuodama LGGRTC dėl įstatymu jam nustatytos pareigos paviešinti informaciją apie A. Matonį, atliko galimai nusikalstamas veikas, atitinkančias Baudžiamojo kodekso 228 str., 229 str., 294 str. požymius (piktnaudžiavimas tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimas, savavaldžiavimas).

4. 2013 m. spalio 31 d. Prezidentė D. Grybauskaitė ir BNS agentūra viešai paskelbė informaciją, sudarančią valstybės paslaptį – slaptos VSD pažymos turinį. Tą pačią dieną LR Generalinė prokuratūra dėl šio fakto pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jo metu Prezidentė D. Grybauskaitė viešai patvirtino, kad ji yra vienintelis asmuo Respublikos Prezidento kanceliarijoje gaunanti slaptus dokumentus, ir žinomai melagingai paaiškino, kad šią slaptą informaciją ji tariamai gavo tik 2013 m. lapkričio 4 d. Pagal viešai paskelbtą informaciją šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Prezidentės vyriausiajai patarėjai D. Ulbinaitei, kuri Prezidento kanceliarijos spaudos konferencijos metu pati patvirtino, jog tai ji padarė sąmoningai, t.y. tyčia. Tyrimui vadovaujantis prokuroras patvirtino, kad žino nusikaltimą padariusius asmenis.

Prezidentė D. Grybauskaitė viešai atsisakė šiame ikiteisminiame tyrime būti apklausta liudytoja, pareiškė nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo taktikos ir eigos, nors įstatymas teisę vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir priimti sprendimus dėl jo vykdymo turi teisę tik prokuroras, bet ne Respublikos Prezidentas. Kadangi nustatyta tvarka D. Ulbinaitė negalėjo valstybės paslaptį sudarančią informaciją gauti iš kito asmens, tik iš Prezidentės D. Grybauskaitės, darytina išvada, kad Respublikos Prezidentė neteisėtai atsisako būti apklausta liudytoja šiame ikiteisminiame tyrime, nes pati atliko galimai nusikalstamas veikas – atskleidė valstybės paslaptį (Baudžiamojo kodekso 125 str. numato atsakomybę tai padariusiam asmeniui ir tais atvejais, kai tai padaryta dėl neatsargumo), piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir neatliko savo tarnybinių pareigų (Baudžiamojo kodekso 228 str. ir 229 str.), trukdo šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro veiklai (Baudžiamojo kodekso 231 str.), slepia nusikaltimą padariusius asmenis (Baudžiamojo kodekso 237 str.), savavaldžiauja (Baudžiamojo kodekso 294 str.) ir nepraneša teisėsaugos įstaigai apie jai žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 238 str.). Atsižvelgiant į tai, kad Prezidentė D. Grybauskaitė šią valstybės paslaptį pagarsino 2013 m. spalio 31 d., o viešai paskelbė, kad ją nustatyta tvarka pasirašytinai sužinojo tik 2013 m. lapkričio 4 d., todėl konstatuotina, kad Prezidentė galėjo atlikti nusikaltimą, atitinkantį Baudžiamojo kodekso 300 str. požymius, nes tokiu atveju galėjo būti suklastotas šios slaptos VSD pažymos įteikimo Prezidentei D. Grybauskaitei gavimo laikas.

5. 2013 m. spalio 31 d. Prezidentės D. Grybauskaitės paviešinta slapta VSD pažyma yra dėl jo biografijos slepiamų faktų. Būdama kandidate į Respublikos Prezidentus, p. D. Grybauskaitė pateikė LR VRK žinomai tikrovės neatitinkančią biografiją, paskelbtą rinkėjams (ji buvo tik iš dalies koreguota rinkimų kampanijos metu po vienos ar kitos viešai paskelbtos informacijos).  Esminiai D. Grybauskaitės slepiami jos biografijos faktai yra susiję su jos lojalumu ar nelojalumu 1990 m. kovo 11 d. atkurtai Nepriklausomai Lietuvos Respublikai. Tai yra esminiai klausimai siekiant, kad būtų užtikrinta rinkėjų teisė į tiesą apie šią buvusią kandidatę į Respublikos Prezidentus. Pagal Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos prašymus 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu Vyriausioji rinkimų komisija ir Liustracijos komisija netikrino kandidatės į Respublikos Prezidentus D. Grybauskaitės galimo bendradarbiavimo su užsienio šalių spec. tarnybomis.

Prezidentė D. Grybauskaitė net baigiantis jos kadencijai iki šiol neatsako į klausimus dėl jos biografijos, Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos paklausimus. Viešai www.president.lt skelbiama Prezidentės biografija buvo pakeista net 2013 m. balandžio mėn. (pakeisti D. Grybauskaitės 6 mėnesių kursų JAV Džordžtauno Universitete metai – vietoje iki tol skelbtų 1991 m., kada D. Grybauskaitė dar nedirbo Lietuvos Respublikos valdžios institucijose, naujai nurodomi 1992 m.). Respublikos Prezidento kanceliarijos atsakyme net pateikti žinomai melagingi duomenys (pvz., kad po 1989 m. gruodyje įvykusio Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP D. Grybauskaitė liko ne perversmą Lietuvoje organizavusioje LKP/TSKP, kuriai vadovavo Sausio 13-оsios byloje nuteistas Mykolas Burokevičius, o tariamai įstojo į Algirdo Brazausko vadovaujamą savarankišką LKP).

Esminiai slepiami Prezidentės D. Grybauskaitės biografijos faktai yra susiję su jos lojalumu ar nelojalumu atkurtai Nepriklausomai Lietuvos Respublikai. P. D. Grybauskaitė neigia savo darbą TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje, nors jos darbo byloje TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje yra likę tai patvirtinantys dokumentai. Slepiamas faktas, kad po 1989 m. gruodžio pabaigoje įvykusio savarankiškos LKP atsiskyrimo nuo TSKP, ji ne tik liko LKP/TSKP nare, bet ir tapo viena TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos vadovų – moksline sekretore.

Sausio 13-osios byloje nustatyta, kad M. Burokevičiaus vadovaujamos LKP/TSKP CK struktūrose, įskaitant ir TSKP CK Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, buvo įdarbinta virš 800 darbuotojų. Įgyvendinant  TSKP CK 1990-02-20 d. nutarimą dėl jos nuosavybės Lietuvoje, TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje įsikūrė jos atstovas su kariškais, dalis perversmo organizavimo štabo. M. Burokevičiaus prašymu 1990-03-25 d. šią mokyklą, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990-03-11 potvarkiu Nr.64p perdavė Vilniaus pedagoginiam institutui, užėmė TSRS vidaus kariuomenė. Šios įstaigos rektoriumi vietoje pašalinto S. Šimkaus, bandžiusio vykdyti šį Lietuvos Vyriausybės potvarkį, LKP/TSKP CK paskyrė LKP/TSKP CK sekretorių ir Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Valentiną Lazutką. Čia veikė sąjunginė partinė mokykla ir politologijos mokymo centras, kurio pagrindu turėjo būti įkurtas Slavų Universitetas. Ji tapo tikru LKP/TSKP veiklos štabu su leidimų sistema, apsauga. Ketvirtame aukšte LKP/TSKP CK biuro nutarimu iškart įsikūrė ir 1990 m. birželyje pradėjo veikti radijo stotis “Tarybų Lietuva” lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. 1991 m. gegužę ji perkelta į Sausio 13-ąją užgrobtą Radijo ir televizijos komitetą. Radijo stoties veiklai talkino TSRS kariškiai, kurių radijo stotis “Buria M” veikė netoli Nemenčinės. Kariškių ir viso šio komplekso darbą apmokėjo LKP/TSKP Centro komiteto buhalterija. Buvo leidžiami ir LKP/TSKP laikraščiai rusų, lietuvių ir lenkų kalbomis, dirbo „Tarybų Lietuvos“ ir “Jedinstvo” redakcijos.

TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, ruošusios tarybinio aktyvo kadrus, dėstytojais buvo tik šio aktyvo kadrai ir spec. tarnybų atstovai. P. D. Grybauskaitė, būdama viena šios mokyklos vadovų (moksline sekretore), po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės Atkūrino Akto paskelbimo ne tik liko dirbti šioje perversmininkų sudėtinio štabo dalyje, bet ir nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-03-11 potvarkio Nr.64p dėl šių pastatų perdavimo Lietuvos Respublikai. Šių Prezidentės faktų slėpimas ir nepaaiškinimas, atsisakymas tai daryti, vertintinas kaip Prezidentės nesąžiningumas ir noras slėpti esminius jos biografijos faktus, taip pat šiurkštus Konstitucijos 77 straipsnio pažeidimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Prezidentės D. Grybauskaitės kadencijos metu paskelbta, jog LR Generalinė prokuratūra panaikino įtarimus 15-ai iš 48 kolaborantų, signatarui Zigmui Vaišvilai atsisakyta pateikti jų pavardes, nors po įtarimų panaikinimo, jų veikos nebėra šio ikiteisminio tyrimo dalykas. Taip pat neatsakoma į klausimus, ar tęsiama Sausio 13-osios bylos įtariamojo ir buvusio D. Grybauskaitės vadovo TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje Valentino Lazutkos paieška, ar tiriamos kitų kolaborantų galimai nusikalstamos veikos?

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindai ištirti šias Prezidentės Dalios Grybauskaitės veikas ir šiurkščius Konstitucijos pažeidus bei pradėti jos apkaltą Seime. 2013 m. spalio 31 d. Prezidentės viešai atskleista valstybės paslaptis tiesiogiai susijusi su akivaizdžiu jos siekiu visais įmanomai ir net neteisėtais būdais slėpti jos biografijos faktus, paskelbti su jais susijusią informaciją valstybės paslaptimis ir neteisėtai kištis į teisėsaugos darbą. Išsamesnę informaciją šiais klausimais esu paskelbęs savo spaudos konferencijose Seime. Todėl prašau Lietuvos Respublikos Seimą, vadovaujantis Konstitucijos 74 straipsniu, pradėti Prezidentės D. Grybauskaitės apkaltą.

2013 m. sausio 13 d. Kovo 11-osios salėje Seime kreipiausi į šią Tautos atstovybę. Priminsiu šį kreipimąsi: „Jus išrinko sudėtingu Lietuvai metu. Negriaukime Tautos pasitikėjimo valstybe. Nei Seimo, nei Prezidento valia nėra ir nebus aukščiau už Tautos valią. Jos ignoravimo pasekmės būtų nepataisomos. Tyliai atsakykite kiekvienas sau į šį klausimą.“

Šiandien kreipiuosi į visų Seimo narių sąžinę ir pareigą, nes Respublikos Prezidentės veikos akivaizdžiai ir tiesiogiai griauna ne tik teisėsaugos struktūras, bet ir pačią valstybę, o svarbiausia – Tautos pasitikėjimą savimi ir viltį išlikti, išsaugoti mūsų valstybę. Sugrąžinkite šią viltį Tautai – valstybės suverenui. Gerbkite ir 320818 Lietuvos Respublikos piliečių valią bei siekį susigrąžinti valstybę – parodykite pavyzdį Prezidentei ir paskelbkite šį referendumą, įgyvendinkite 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimą.

Pagarbiai,

Zigmas Vaišvila

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *