Vakar, gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei suteiktas Jungtinių Amerikos Valstijų Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardas (Doctor of Humane Letters, Honoris Causa). Šis apdovanojimas Prezidentei yra skirtas už „politinę lyderystę, skaidrumą, tiesą ir atsakomybę“.
Prezidentė iškilmingo apdovanojimo metu savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva per 23 Nepriklausomybės metus nuėjo nelengvą, bet įspūdingą sėkmės kelią.
„Lietuva buvo priešaky griaunant sovietų imperiją. Buvome pirmieji paskelbę nepriklausomybę, pirmieji patyrę sunkias pasekmes – žmonių aukas ir ekonominę blokadą. Mokėmės kaip kurti šalį, ką daryti, kad ji gerai funkcionuotų. Visa tai praėję, dabar esame stipresni“, – sakė Prezidentė.
Iškilmingoje Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardo suteikimo ceremonijoje dalyvavo per tūkstantį žmonių – diplomatai, universiteto dėstytojai, studentai. Pagrindinę sveikinimo kalbą Lietuvos vadovei sakė Džordžtauno universiteto profesorė Angela Stent.
Todėl, pasak Lietuvos vadovės, sunkumai daro mus stipresnius, o atsakomybė atneša sėkmę.
„Turėkite drąsos ir atsakomybės priimti sprendimus, kad ir kokie sunkūs ar nepopuliarūs jie būtų. Galite ištaisyti klaidas, bet ne praleistas galimybes. Ir jeigu būsite pirmas, kurį apkaltins per didele atsakomybe, kad per daug ieškote sveiko proto ar esate pernelyg sąžiningas, manykite, kad Jūsų karjera sėkminga“, – kalbėjo Prezidentė.
Prezidentė pabrėžė, kad lietuviai – kūrybiška, dinamiška ir ryžtinga tauta, nebijanti iššūkių ir pokyčių.
„Ne vien krepšinis mus apibūdina. Kitą sykį, kai redaguosite paveikslėlius savo „Apple“ kompiuteryje naudodami „Pixelmator“ programą, žinokite, kad ją sukūrė lietuviai. Jeigu norite greičiausio interneto Europoje, atvykite į Lietuvą. Arba jei matėte, kad kažkas pralenkė Michaelą Phelpsą plaukimo baseine, tai galėjo būti mūsų talentas – šešiolikmetė olimpinio aukso medalio laimėtoja Rūta Meilutytė“, – sakė Lietuvos Prezidentė.
Džordžtauno universitetas yra seniausias JAV ir didžiausias pasaulyje tarptautinių santykių universitetas. Lietuvos Prezidentė šiame universitete studijavo 1992 metais.
Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardą yra gavę buvę JAV prezidentai Billas Klintonas ir Ronaldas Reiganas, buvę Jungtinių Tautų generaliniai sekretoriai Kofi Ananas ir Boutros Boutros-Ghali, Europos Komisijos Pirmininkas Žoze Manuelis Barozu (Jose Manuelis Barroso), buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis (Helmut Kohl), buvusi JAV valstybės sekretorė Madelain Olbrait (Madeleine Albright), Ispanijos Karalienė Sofija, Liberijos Prezidentė ir Nobelio taikos premijos laureatė Elen Džonson Serlif (Ellen Johnson Sirleaf), Afganistano Prezidentas Hamidas Karzajis, dabartinis JAV Gynybos Sekretorius Čakaas Heigelis (Chuckas Hagelis) ir kiti.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Džordžtauno universitete
Gerb. profesoriai, Gerb. studentai, Mieli svečiai,
ačiū už labai gražų pristatymą. Ir už garbingą laipsnį.
Džordžtauno universitetas buvo ypač svarbus mano gyvenimo etapas.
Pro mano kabineto langus Vilniuje matosi nuostabus Vilniaus universiteto ansamblis. Jį XVI a. įkūrė jėzuitai, kaip ir Džordžtauno universitetą.
Pamenu, kai prieš 21 metus pirmą kartą atvykau į Džordžtauną studijuoti Pew Ekonominės laisvės stažuotojų programos. Važiavau iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos, vis dar per Maskvą ir nebūdama tikra, ar leis man vykti.
Studijuodama čia pajutau tikrą laisvę, kuri reiškė atvirus ir draugiškus žmones, aktyvų akademinį gyvenimą ir visuomeninę veiklą.
Baigusi programą, sugrįžau namo rankose laikydama naujai išduotą Lietuvos pasą ir turėdama geresnę savo šalies viziją. Ir dabar vertinu čia praleisto laiko naudą.
Todėl jeigu Jums reikia tvirto mainų programų JAV šalininko, jis stovi prieš Jus.
Būtent tuomet, 1991-1992 metais, išmokau du svarbius dalykus, daug padėjusius man gyvenime.
Pirma, sunkumai daro mus stipresnius. Ir antra, atsakomybė nėra našta. Leiskite man detaliau paaiškinti.
Pirma, venkite lengvų dalykų, priimkite sunkumus.
Mano kartai buvo lemta gimti okupacijoje, bet turėti galimybę gyventi pokyčių metu. Mes nebuvome tik pokyčių liudininkai, mes juos išgyvenome, patys keitėmės. Ir vis dar keičiamės.
Lietuva buvo priešaky griaunant sovietų imperiją. Buvome pirmieji paskelbę nepriklausomybę, pirmieji patyrę sunkias pasekmes – žmonių aukas ir ekonominę blokadą. Mokėmės kaip kurti šalį, ką daryti, kad ji gerai funkcionuotų. Visa tai praėję, dabar esame stipresni.
Pristatyme paminėtas krepšinis. Bet ne vien šis žaidimas mus apibūdina. Kitą sykį, kai redaguosite paveikslėlius savo „Apple” kompiuteryje naudodami „Pixelmator” programą, žinokite, kad ją sukūrė lietuviai. Jeigu norite greičiausio interneto Europoje, atvykite į Lietuvą. Arba jei matėte, kad kažkas pralenkė Michaelą Phelpsą plaukimo baseine, tai galėjo būti mūsų vunderkindė – šešiolikmetė olimpinio aukso medalio laimėtoja Rūta Meilutytė.
Kūrybingumas, dinamiškumas ir ryžtas įrašytas į lietuvių DNR.
Todėl nevenkite iššūkių, kuriuos sutiksite savo kelyje. Tai banga, kurią pagavę neatsiliksite nuo kitų. Taip, tam reikalinga drąsa ir stiprybė, bet tai atneša ir tą džiaugsmingą momentą, kai galime sušukti „Mes tai padarėme!” Jums ir Jūsų šaliai tai bus mažas žingsnelis į priekį.
Antra, atsakomybė yra svarbi.
Žinau, kad laukiate progos pritaikyti visas išmoktas teorijas, informaciją ir žinias praktikoje. Jus mokė geriausi profesoriai, politikai ir ekspertai. Bet nustebsite, kaip dažnai savo darbe turėsite ieškoti paprastų dalykų – sveiko proto, sąžiningumo ir drąsos – kad priimtumėte atsakingus sprendimus. Šios savybės bus svarbiausios dirbant bet kokį darbą ar atliekant bet kokią užduotį.
Europa, įskaitant Lietuvą, išgyvena ekonominius ir finansinius sunkumus. Sunkios istorinės pamokos padarė mus stipresnius, sugebėjusius įveikti ekonomines krizes, ištikusias Lietuvą 1998 ir 2009 metais. Dabar mano šalies ekonomika – viena greičiausiai augančių Europoje. Tačiau kad tai pasiektume, Lietuvos vyriausybė turėjo priimti nepopuliarius, bet reikalingus sprendimus konsoliduoti finansus. Surasti teisingą balansą tarp griežto taupymo ir ekonomikos skatinimo priemonių. Ir svarbiausia – užtikrinti žmonių supratimą ir kantrybę. Ir visa tai pasiteisino – Lietuva dabar augimo kelyje.
Turėkite drąsos ir atsakomybės priimti sprendimus, kad ir kokie sunkūs ar nepopuliarūs jie būtų. Galite ištaisyti klaidas, bet ne praleistas galimybes. Ir jeigu būsite pirmas, kurį apkaltins per didele atsakomybe, kad per daug ieškote sveiko proto ar esate pernelyg sąžiningas, manykite, kad Jūsų karjera sėkminga.
Gerbiami absolventai,
sunkumai daro mus stipresnius, atsakomybė – sėkmingus.
sakoma, kad mokykla ar universitetas yra mūsų antrieji namai. Aš esu iš Lietuvos, kuri yra už 4500 mylių nuo Džordžtauno. Bet šiandien, kreipdamasi į visus Jus, jaučiuosi kaip namuose.
Labai vertinu prieš 21 metus man suteiktą galimybę. Susipažinau su žmonėmis, mokiausi. Ir pamačiau Jungtines Valstijas kaip pavyzdį mano šalies vystymuisi.
Esu labai dėkinga už galimybę vėl būti čia su kolegomis ir draugais.
2013-05-18, Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė
nelaimingieji nukenteje Tbilisi palaikomi cia, prezidente puikus zmogus gaunantis abdovanojimu..
ate portale sis, pasilieku dar istorine tema parasyti nuomone savo, nes tai sventa
o likusiems sekit muila si ir treniruokime save buti VERTAIS nepakliuti alkams, delfiams ir t.t. i nasrus, zala neapsakoma SAU
Nepatinka man šitokia lietuviškos valstybės tarnautojų puikybė.
Bemaž 25 milijonai laimingų žmonių gali gyventi Lietuvos žemėje, lyginantis su Anglija.
Bet dabar yra …
Tuštėjanti Lietuva. Nykstanti.
Nes …
Lietuviškos bendruomenės žmonės negailestingai kankinami dirbtiniu skurdu.
Reikalingas lietuviškas tribunolas, kad išsaugoti labai gabių ir darbščių žmonių lietuvišką bendruomenę.
Visos partinės gaujos, kurios valdė ir tebevaldo Lietuvą turi būti išformuotos tribunole.
Kas nutiko? Alkas persimetė Komuniagos DG pusėn? Buvo keletas gerų komentarų DG gerbėjams ir neliko. Kas vyksta?
,, Pamenu, kai prieš 21 metus pirmą kartą atvykau į Džordžtauną studijuoti Pew Ekonominės laisvės stažuotojų programos. Važiavau iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos, vis dar per Maskvą ir nebūdama tikra, ar leis man vykti.“
Prieš 21 metus – tai 1992 pavasarį ? Per Maskvą ir nebūdama tikra ar leis – tai iki 1991 rugpjūčio pučo ?
,,Būtent tuomet, 1991-1992 metais, išmokau du svarbius dalykus, daug padėjusius man gyvenime.“
Visgi 1991 metai buvo ne prieš 21 metą, o prieš 22. Paliktas žodis ,,metus“ gal būt liko iš ankstesnės redakcijos: ,,prieš 22 metus“ ? Skaičių pataisė, o ,,metus“ paliko ?
Atrodo, kad bent dėl datos Vaišvila buvo teisus ?
Ar prieš dvidešimt vienerius, ar prieš dvidešimt dvejus, vistiek daugiskaita – „metus“.
Sutinku.