Rajono lietuvių kalbos mokytojų grupė lankėsi Lenkijos Respublikos Seinų ir Punsko apylinkėse. Seinų pavadinimas kilęs nuo jotvingiškos upės Seinos. Ji įteka į Juodąją Ančią. Dabar miestelis apskrities ir valsčiaus centras, garsus barokine katalikų bazilika ir vienuolyno, vėliau kunigų seminarijos ansambliu. Seinų vyskupas 1897 – 1902 m. buvo poetas anykštėnas Antanas Baranauskas. Čia jis rūpinosi tikėjimo reikalais, vertė į lietuvių kalbą Šventąjį Raštą, norėjo leisti laikraštį šio krašto tarme. Antanas Baranauskas palaidotas dešinėje bažnyčios koplyčioje. Šalia bazilikos 1999 m. poetas pagerbtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio paminklu.
Punskas apie tūkstantį gyventojų turintis valsčiaus centras. Jame nustebino neogotikinė lietuviška ornamentika dekoruota bažnyčia. Keturi šoniniai mediniai altoriai tarsi atkartoja pagrindinio didybę ir puošnumą. Šventadieniais čia aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba.
Punske ir aplinkiniuose kaimuose kalbama lietuviškai – dzūkų tarme su Užnemunei būdinga tartimi ir kirčiavimu. Punske veikia Kovo 11-osios licėjus lietuviškai kalbantiems vaikams. Lenkijos švietimo sistemoje tai aukščiausia bendrojo lavinimo pakopa, atitinkanti mūsų dešimtą – dvyliktą klases. Tautinės mažumos mokyklai vietos savivaldybė 2010 m. pastatė modernų ir erdvų pastatą. Siekti brandos atestato čia susirenka apie šimtas jaunuolių iš aplinkinių gyvenviečių. Kai kurių dalykų jie mokosi lietuvių kalba, kitų – valstybine. Visi Švietimo ministerijos patvirtinti vadovėliai parašyti lenkų kalba. Griežtoka egzaminų rinkimosi ir vykdymo tvarka. Jie vyksta gegužės mėnesį. Atestatus abiturientai gauna birželio pabaigoje. Daugelis stoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas, tik baigę grįžta ne visi.
Su licėjaus direktore Irena Marcinkevičiene kalbėjomės apie mokinių pasiekimus, popamokinę veiklą, krepšininkų pergales Palenkės vaivadijoje, savo plotu prilygstančioje pusei Lietuvos. Apžiūrėjome klases, sporto salę, biblioteką, muziejų. Padovanojome grožinės literatūros ir mokslo knygų.
Išvyką baigėme Šilainės kaime išradingo ir atkaklaus lietuvio Petro Lukoševičiaus jotvingių-prūsų sodyboje. Aštuonių hektarų plote šeimininkas kuria medžių, akmenų ir vandens darnos pasaulį. Tai vienas iš stebinančio darbštumo ir atkaklumo žmonių. Akivaizdu, kad jis nuolat domisi mokslo naujovėmis, gilinasi į istorinio laiko gelmes, savarankiškai kuria išvadas, originaliai interpretuoja lietuvių ir kitų kalbų žodynus: lietuvių etninės žemės buvo karalystė, šalia mūsų daugybė šventų ir gera lemiančių ženklų, tad išsaugokime juos savo atmintyje ir perduokime tiems, kurie verti.
Kelionė praskaidrino mūsų nuotaiką, įkvėpė pozityvaus nusiteikimo, suteikė minčių pamąstymams ir naujoms veikloms. Išvyką organizavo Švietimo centro metodininkė Ona Ivanauskienė, jai talkino Merkinės V. Krėvės gimnazijos mokytoja Rita Černiauskienė.
Atsirado Lietuvoje naujas miestas ar administracinis vienetas pavadintas “Rajonu”!
Rajono lietuvių kalbos mokytojų grupė – skamba išdidžiai!
Sovietija Lietuvoje nesibaigia ties Grūto parko ribomis. Ji tvirtai įsigyvenusi mūsų ateities: mūsų vaikų ir vaikaičių auklėtojų sąmonėje ir tik grabas juos išlygins.