Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino pirmą kartą pagal vienodą programą rengiamo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus. Dėl tokių pakeitimų, atsižvelgiant į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prašymą, sutarta vasario 11 d. vykusiame koalicinės tarybos posėdyje, skelbiama pranešime.
Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos – mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos – mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams. Aukštosios mokyklos įskaitydavo šiuos pažymius, neatsižvelgdamos į tai, koks būtent lietuvių kalbos brandos egzaminas laikytas – gimtosios ar valstybinės.
2013 m. visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – pirmą kartą laikydami vieną lietuvių ir literatūros brandos egzaminą ir rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš 7 nurodytų autorių. Ankstesnėje valstybinio egzamino programoje buvo numatytas pasirinkimas iš 3, mokyklinio – iš 4 autorių.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.
Anksčiau numatytos skirtingos vertinimo normos raštingumo ir kalbinės raiškos aspektais nekeičiamos, vertinant tautinių mažumų mokyklų abiturientų darbus bus taikoma žemesnė kartelė. Iki 2011 m. lietuvių kalbos mokymui skirtų pamokų skaičius lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose skyrėsi – pastarosiose jis buvo mažesnis.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai galios šiais mokslo metais. Įvertinus egzamino rezultatus, bus sprendžiama dėl atitinkamų palengvinimų ir žemesnių vertinimo normų taikymo kitais metais.
Įvedus švietimo ir mokslo ministro įsakymu įtvirtintus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimus, Švietimo įstatymas ir ugdymo programos keičiamos nebus.
Smarkiai skiriantis lietuvių kalbos egzamino reikalavimams lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose, Vilniaus universitetas neatmeta galimybės įvesti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą.
„Universitetui svarbiausia žinios ir vienodas mokinių priėmimas vienodu pagrindu, universitetai mato, kad šis egzaminas yra pakeistas iš esmės. Iš esmės tai du egzaminai. Ką mums daryti?“ – trečiadienį per Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį sakė VU Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.
Susiję straipsniai:
- Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
- G.Steponavičius: Egzamino palengvinimas tautinėms mažumoms gali būti įgyvendintas lietuvių moksleivių sąskaita
- Tautinių mažumų mokyklose bus taikomos nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
- ET ekspertai paskelbė, kad Lenkija neužtikrina Lenkijoje gyvenančių lietuvių kalbos apsaugos
- A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
- E.Tamošiūnaitė imasi iniciatyvos, kad tautinių mažumų moksleiviai turėtų išskirtines privilegijas ezaminuose
- Parlamentarai vis tiek skundžia Švietimo įstatymą KT, bet negauna I.Degutienės parašo
- Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.)
- Socdemai, tvarkiečiai ir darbiečiai į koalicija kviečiasi lenkus
- Lietuvos lenkų rinkimų akcijai Švietimo ir mokslo ministerijos neatiduos
- Sąjūdininkai ir „Vilnijos“ draugija socialdemokratus ragina nekviesti į valdančią koaliciją lenkų rinkimų akcijos atstovų
- V.Tomaševskis lieka Europos parlamente. LLRA kelia sąlygas (video)
- Įstatymų nesilaikančiai, teismų sprendimų nevykdančiai seimūnei – Kunigaikščio Gedimino apdovanojimas
- Pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva
- „Tautos aikštė“ klausia: Kas kaltas dėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių? (tiesioginė transliacija)
- O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“
- G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
- „Vilnijos“ draugija prašo įvertinti 1920 m. Lenkijos įvykdyta rytinės Lietuvos dalies okupaciją ir aneksiją
- P.Gylys. Ar Lenkija turi slaptą antilietuvišką strategiją?
- A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
- V.Tomaševskis į politinę kovą kviečia ir vaikus (video)
- Visuomeninės organizacijos sveikina rugsėjo 1-osios proga ir smerkia Lenkų rinkimų akcijos veiksmus
- V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
- Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
- P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
- Lietuvos lenkai Latvijos rusams: „Ar ne metas mums susivienyti kovoje už savo teises?!“
- Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
- LLRA tikrai dalyvaus naujos Vyriausybės formavime
- Keturios partijos pasirašė koalicijos sutartį
- Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas "Tautinė mažuma" Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis