Lietuvos lenkams rengiant piketus dėl juos esą diskriminuojančio švietimo įstatymo, Lenkijos vadovams grasinant NATO oro patruliavimo nutraukimu, jeigu Lietuva nenusileis, Lietuvos lenkas Darjušas Lavrinovičius ragina savo tautiečius mokytis lietuvių kalbos.
Televizijos kanalo TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ krepšininkas sakė, kad jis, lenkas, niekada Lietuvoje nesijautė diskriminuojamas ir tikina, kad, užuot įsižeidę, jo tautiečiai turėtų mokytis lietuvių kalbos dėl ateities.
– Esate Lietuvos lenkas. Kaip vertinate tai, kad Lietuvos lenkai dabar piketuoja dėl to, kad mokiniams – Lietuvos lenkams – dabar kai kuriuos dalykus reikia mokytis lietuvių kalba?
– Na nežinau. Be abejo, žinau, kad reikia mokytis lietuvių kalbos, nes pats pradėjau kalbėti lietuviškai tik septyniolikos metų – iki tol tik rusiškai ir lenkiškai šnekėdavau. Tai ne įžeidimas. Bus lengviau ateity jei teisingai mokėsi šnekėti, jei turėsi žinių gramatikoje ir taip toliau. Tai yra normalu.
– Dabar kai kurie Lietuvos lenkai reikalauja, kad pavardės būtų rašomos su lenkiškais rašmenimis. Gal ir Jūs norėtumėte, kad Jūsų pavardė būtų rašoma su W?
– O man nėra jokio skirtumo. Man svarbiausia kaip tariasi, o kaip rašosi… niekam gi neisiu nerodysiu kai rašosi. Gal kažkam ir yra skirtumo, bet man – ne.
– O kodėl pats mokėtės lietuvių kalbos? Prireikė?
– Na be abejo prireikė. Kaip bendrauti? Vis tiek norisi bendrauti su žmonėmis lietuviškai Lietuvoje.
– O Lietuvos lenkai tikina, kad jie Lietuvoje yra diskriminuojami. Ar jaučiatės, ar jautėtės, kad Jūs diskriminuojamas?
– Jeigu gyvenčiau Lietuvoje, pagal tuos įstatymus, kurie čia yra, gal ką ir pajausčiau…
– Bet juk iki šiol gyvenote Lietuvoje tiek metų. Ar buvote skriaudžiamas?
– Ne, diskriminuojamas nesijaučiau. Jaučiausi pilnavertis žmogus. Nejaučiau jokios neapykantos iš lietuvių.
– Mūsų europalamentaras V. Tomaševskis visoje Europoje ir Lenkijoje skundžiasi, kad lenkai yra skriaudžiami. Ką jūsų šeima, artimieji apie tai galvoja? Ar kalbate apie tai namie?
– Na šnekamės apie tai, bet trumpai. Man tėvai dažniausiai sako, kad taip yra.
– Tikriausiai žinote, kad Lietuvos ir Lenkijos prezidentai dėl visų šitų problemų jau tiek susikibo, kad beveik net nebendrauja, lenkai pradėjo šantažuoti, kad esą reikia oro policiją naikinti. Kaip jums iš šalies atrodo, kaip lenkui?
– Esu toks žmogus – stengiuosi nelįsti į tą reikalą. Suprantate, mes matome per televiziją ir laikraščiuose skaitome visai kitus dalykus, nei yra iš tikrųjų. Ten pas juos gal yra savo kažkokie reikalai. O žmonėms tik reikia to, ką jie parodo, ir viskas.
– Dabar žaidžiate Eurolygoje. Tai, galima sakyti, yra viršūnė. Ar dar negalvojate apie sportinės karjeros pabaigą?
– Nu dar ne. Kol kas dar galiu pabėgti, kol kas negalvoju, gerai jaučiuosi. Myliu krepšinį, myliu tą atmosferą ir kol yra sveikatos, noriu dar pažaisti.
