Lietuvos aukštosiose mokyklose plėsis magistrantūros studijų įvairovė – atsiras naujos tarpkryptinių studijų programos. Universitetai galės siūlyti dvi ar daugiau studijų krypčių jungiančias studijų programas, kurios leis studentams mokytis spręsti kompleksines problemas ir tarpusavyje derinti skirtingus būdus, o aukštosioms mokykloms – parengti žinovus naujai besiformuojančioms profesijoms, kurių neapima viena studijų kryptis.
Tarpkryptinių studijų aprašą šią savaitę patvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Šiuolaikiniams iššūkiams spręsti reikalingi kūrybiški žinovai, gebantys į problemas žiūrėti iš įvairių kampų, taikyti skirtingus metodus, dirbti įvairialypėse komandose.
Tokiems žinovams užauginti reikia naujoviškų studijų programų. Tai padaryti gali būtent tarpkryptinės studijos, kurios derina skirtingas prieigas, pavyzdžiui, menų terapijos ir kitos studijos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė.
Naujų tarpkryptinių studijų programų universitetai ketina pasiūlyti dar šiais metais.
Tarpkryptinių studijų programa apima kelių krypčių studijas, kurias gali vykdyti keli aukštosios mokyklos padaliniai arba net kelios aukštosios mokyklos. Šių studijų tikslas – ugdyti skirtingų studijų krypčių įgūdžius, išmokyti kūrybiškai pritaikyti įvairius požiūrius, teorijas ir technologijas.
Tarpkryptinių studijų modelis galės būti taikomas antrosios pakopos (magistro) studijoms. Tarpkryptines studijas galės rengti tos aukštosios mokyklos, kurios vykdo visų studijų krypčių, įtrauktų tarpkryptinių studijų programoje, studijas.
Absolventams bus suteikiamas studijų programos pavadinimą atitinkantis magistro kvalifikacinis laipsnis, diplome nurodoma, kad baigta tarpkryptinių studijų programa, o diplomo priedėlyje išvardijamos studijų programoje įtrauktos studijų kryptys.
Tarpkryptinių studijų modelis Lietuvoje parengtas remiantis gerosiomis praktikomis kitose Europos šalyse: Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, tokį studijų modelį pataria taikyti ir Europos Komisija.
Čia – gera naujovė, nes atradimai dažniausiai pasiekiami dviejų ar net trijų skirtingų mokslų studijų sandūroje. Pavyzdžiui, jeigu šalia pagrindinės specializacijos nebūtų kilęs susidomėjimas Skraidančių lėkščių (UFO) pasaulyje fenomenu (liudininkai, sąlytis su ufonautais, jų skraidančių aparatų fotografavimas ir pan.), knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) ofsetinės dalies 63 p. nebūtų atsiradusi Molėtų rajone įspausta Sniego žmogaus pėda, o knygos e – formato su atlenkiamu USB raktu dalyje viršum Šatrijos kalno renginio metu pakibęs Skraidančios lėkštės (UFO) 81 p. fenomenas. Ir tai leido knygos pabaigoje tarpe kitų pastabų įterpti ir tokį sakinį: “Sniego žmonių ir UFO pasirodymai liudija – planetoje protingi esame ne vieni”. Dėkoju.