Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose (1)

varena.lt nuotr.

Rajono lietuvių kalbos mokytojų grupė lankėsi Lenkijos Respublikos Seinų ir Punsko apylinkėse. Seinų pavadinimas kilęs nuo jotvingiškos upės Seinos. Ji  įteka į Juodąją Ančią. Dabar miestelis  apskrities ir valsčiaus centras, garsus barokine katalikų  bazilika ir vienuolyno, vėliau kunigų seminarijos ansambliu. Seinų vyskupas  1897 – 1902 m.  buvo poetas anykštėnas   Antanas Baranauskas. Čia jis rūpinosi tikėjimo reikalais, vertė į lietuvių kalbą Šventąjį Raštą, norėjo leisti laikraštį šio krašto tarme. Antanas Baranauskas palaidotas dešinėje  bažnyčios koplyčioje.  Šalia bazilikos 1999 m. poetas pagerbtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio paminklu.

Punskas apie tūkstantį  gyventojų turintis valsčiaus centras. Jame  nustebino neogotikinė lietuviška ornamentika dekoruota bažnyčia. Keturi šoniniai  mediniai  altoriai tarsi atkartoja pagrindinio didybę ir puošnumą. Šventadieniais čia aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba.

Punske ir aplinkiniuose kaimuose kalbama lietuviškai – dzūkų tarme su Užnemunei būdinga tartimi ir kirčiavimu. Punske veikia Kovo 11-osios licėjus lietuviškai kalbantiems  vaikams. Lenkijos švietimo sistemoje tai aukščiausia bendrojo lavinimo pakopa, atitinkanti mūsų dešimtą – dvyliktą klases. Tautinės mažumos mokyklai vietos savivaldybė 2010 m. pastatė  modernų ir  erdvų pastatą. Siekti brandos  atestato čia susirenka apie šimtas  jaunuolių iš aplinkinių gyvenviečių. Kai kurių dalykų jie mokosi lietuvių kalba, kitų – valstybine. Visi Švietimo ministerijos patvirtinti vadovėliai  parašyti lenkų kalba. Griežtoka egzaminų rinkimosi ir vykdymo tvarka.  Jie vyksta gegužės mėnesį. Atestatus abiturientai gauna birželio pabaigoje. Daugelis stoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas, tik baigę grįžta ne visi.

Su licėjaus direktore Irena Marcinkevičiene kalbėjomės apie mokinių pasiekimus, popamokinę veiklą, krepšininkų pergales Palenkės vaivadijoje, savo plotu prilygstančioje pusei Lietuvos. Apžiūrėjome klases, sporto salę, biblioteką, muziejų. Padovanojome grožinės literatūros ir mokslo knygų.

Išvyką baigėme Šilainės kaime išradingo ir atkaklaus lietuvio Petro Lukoševičiaus jotvingių-prūsų sodyboje. Aštuonių hektarų plote šeimininkas kuria medžių, akmenų ir vandens darnos pasaulį. Tai vienas iš stebinančio  darbštumo  ir atkaklumo  žmonių.  Akivaizdu, kad jis nuolat domisi mokslo naujovėmis, gilinasi į istorinio laiko gelmes, savarankiškai kuria išvadas, originaliai interpretuoja lietuvių ir kitų kalbų žodynus: lietuvių etninės žemės buvo karalystė, šalia mūsų daugybė šventų ir gera lemiančių ženklų, tad išsaugokime juos savo atmintyje ir perduokime tiems, kurie verti.

Kelionė praskaidrino mūsų nuotaiką, įkvėpė pozityvaus  nusiteikimo, suteikė minčių pamąstymams ir naujoms veikloms. Išvyką organizavo Švietimo centro metodininkė Ona Ivanauskienė, jai talkino Merkinės V. Krėvės gimnazijos mokytoja Rita Černiauskienė.