Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Tiesos ieškojimas teismuose. Pramuškime abejingumo ir melo sieną! (video) (59)

Signataras Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Signataras Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 7 d. Seime įvyko Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Tiesos ieškojimas teismuose. Pramuškime abejingumo ir melo sieną!“

Z.Vaišvila komentavo lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo primtą nutartį, kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl tariamos 6,9 mln. Lt skolos priteisimo Finansų ministerijai iš jo vadovaujamos UAB „FF Lizingas“.

Signataras Z.Vaišvila teigia, kad ilgą laiką ši tariama skola pasitarnavo kaip argumentas, kuriuo buvo spekuliuojama viešoje politinėje erdvėje siekiant sumenkinti jo pasisakymų vertę siekiant tiesos. Tiek dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės, tiek dėl 2012 m. referendumo, tiek dėl mūsų valstybės padėties ir viso to priežasčių.

„Matant neslepiamą neteisingumą ir „išrinktųjų“ išskirtinumą prieš įstatymą, daug kam svyra rankos. Tačiau jų nuleisti nevalia. Neviltis ir netikėjimas, visų pirma, savimi – tai kelias į niekur. Tai parama tiems, kurie uzurpavo valstybę. Todėl turime tikėti savimi ir tuo, ką sąžiningai darome. Tik mūsų orumas ir tikrumas padės įveikti šią valstybės krizę. Ryžtas ir kantrybė, susitelkimas ginant tai, kas vienija mus visus ir kiekvieną atskirai, padės apsispręsti ir teisėjams. Jie taip pat žmonės ir mūsų piliečiai, tačiau būtent jų valstybės vardu priimami sprendimai daro ženklų poveikį ne tik pavienių asmenų, bet ir pačios mūsų valstybės likimui, – sakė Z.Vaišvila ir pridurė – tačiau sistema jau bijo. Bijo viešumo, bijo tiesos. Tai jau gerai“.

Spaudos konferencijos tiesioginę transliaciją galima buvo žiūrėti ČIA arba ČIA.

Klausimus internetu galima buvo užduoti ČIA (vykstant spaudos konferencijai).

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas:

Skelbiame Z.Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime 2013.11.07 d. perskaityto pranešimo tekstą:

Z.Vaišvila. Tiesos ieškojimas teismuose. Pramuškime abejingumo ir melo sieną!

Tiesos klausimas mūsų visuomenei tapo vienu svarbiausių, o Konstitucija nustato, kad  valstybės valdžią Lietuvoje vykdo ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir Teismas (5 straipsnis). Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Žodis „Teisingumas“ Konstitucijoje įrašytas didžiąja raide.

Taip turi būti, to nori ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Ir tie, kurie balsavo už šią Konstituciją, ir tie, kurie ne. To nori ir seni, ir jauni. Matant neslepiamą neteisingumą ir „išrinktųjų“ išskirtinumą prieš įstatymą, daug kam svyra rankos. Tačiau jų nuleisti nevalia. Neviltis ir netikėjimas, visų pirma, savimi – tai kelias į niekur. Tai parama tiems, kurie uzurpavo valstybę. Supraskime, kad tie, kurie uzurpavo valdžią, to ir siekia – skaldyti mus ir supriešinti vienus su kitais. Vienus – už Garliavą, kitus – prieš. Vienus – už E. Kusaitę, kitus – prieš. Siekiama supriešinti ir visuomenę tarpusavyje, ir visuomenę su teismais, prokurorais. Tačiau, manau, nebėra tikinčių, kad Snoro banką jo bankroto administratorius ne parceliuoja, o administruoja. Nebent priešingai teigiantis asmuo priklauso siauram ratui, kurio nariams „nubyra“ trupiniai nuo pagrindinio pyrago ar tenka politiškai taip apsispręsti. Jei nenori būti išmestas iš šio rato. Nes ramiai pamasčius, negali žmogus nesuprasti, kad taip vykti valstybėje gali tik pačiu aukščiausiu palaiminimu.

Visa tai varo į neviltį. Tačiau kaip trokštame tos Tiesos! Todėl turime tikėti savimi ir tuo, ką sąžiningai darome. Tik mūsų orumas ir tikrumas padės įveikti šią valstybės krizę. Ryžtas ir kantrybė, susitelkimas ginant tai, kas vienija mus visus ir kiekvieną atskirai, padės apsispręsti ir teisėjams. Jie taip pat žmonės ir mūsų piliečiai. Tačiau būtent jų valstybės vardu priimami sprendimai daro ženklų poveikį ne tik pavienių asmenų, bet ir pačios mūsų valstybės likimui.

Nuo ko pradėti? Pavyzdžių jau turime. Pagarba buvusiems FNTT vadovams V. Gailiui ir A. Giržadui, tačiau jų pergalė teisme yra ir visų tų, kurie juos gynė, nuo jų nenusisuko, nuopelnas. Taip pat ir teisėjų nuopelnas. Mes gyvenome šios tiesos viltimi, mes visi (ne tik buvę FNTT vadovai) pasiekėme šį be galo visiems svarbų rezultatą. Svarbų ne tik jiems, bet ir visiems mums, patiems teisėjams, valstybei ir Tautai. Svarbų ir pralaimėjusiai mūšį, bet ne karą sistemai. Esmė ta, kad sistema jau mūsų bijo. Ne vieno kurio nors mūsų, o mūsų visų drauge. Bijo viešumo, bijo tiesos. Tai jau gerai.

Š. m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl tariamos 6,9 mln. Lt skolos priteisimo finansų ministerijai iš mano vadovaujamos UAB „FF Lizingas“. Šiuo argumentu buvo spekuliuojama po kiekvieno mano pasisakymo viešoje politinėje erdvėje. Nesvarbu, kokiu klausimu bepasisakydavau. Manau, visi, kurie ramiai ir be emocijų susipažindavo su mano pateikiama informacija, atkreipė dėmesį, kad dalykinių argumentų nei viešai, nei komentaruose neišgirdome. Jų nėra. Belieka sukurti, surasti bent kažką prieš tiesą sakantį asmenį. Ne tik prieš Zigmą. Prieš visus kovojama tuo pačiu purvinimo ir visuomenės supriešinimo ginklu, viešosios erdvės uzurpavimu.

Apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atkreipęs dėmesį į tai, kad nebuvo tikrinta, ar toks reikalavimas egzistuoja, netirta, ar tikrai finansų ministerija turi teisę į šį reikalavimą, jei toks egzistuotų. Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokiu atveju ši ministerija, būdama AB „Oruva“ trečios eilės kreditoriumi, neturėtų teisės būti pirmesne už pirmos, antros eilės bei kitus trečios eilės kreditorius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar UAB „FF Lizingas“ pirko iš AB „Oruva“ ministerijai įkeistą turtą. Tai patikrinti labai nesunku – byloje UAB „FF Lizingas“, o ne ministerija pateikė mūsų pirkto turto sąrašą ir ministerijai AB „Oruva“ įkeisto turto sąrašus. Juose nebus nė vieno turtinio vieneto, kurie sutaptų. Todėl finansų ministerija šį melą teismui ir bandė pridengti savo „autoritetu“, o ne įrodymais – šių įrodymų ministerija teismui net neteikė. Tiesa liko nevertintas klausimas dėl pranešimo prokuratūrai dėl žinomai melagingų paaiškinimų pateikimo teismui.

Tai yra bylos medžiaga. Tačiau tuo noriu ne pasakoti, kiek metų buvo skirta šiai temai, kiek nervų ir įtampos tai kainavo mūsų kolektyvui, šeimų nariams. Tuo noriu pasakyti, kad kantrybė ir vilties nepraradimas, sveikas užsispyrimas, pavyzdys padeda. Padeda ne tik mums, bet ir visiems. Taip pat ir teisėjams eiti apsisprendimo keliu. Jie taip pat žmonės, turi šeimas. Todėl ne vien tik kaltinkime juos, bet ir supraskime. Ieškokime kelio ir bręskime visi drauge.

Viešai apie tai gal ir nebūčiau kalbėjęs, jei sistema nebūtų persistengusi dėl mano viešų, kiek jiems pavyksta būti viešais, pasisakymų. Nes tik tiek bebuvo likę argumentų prieš mane. Visus tuos, kurie nori su manimi padiskutuoti, pvz. ir KGB tema, kviečiu į viešą diskusiją tiesioginiame eteryje. Visų pirma, mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką Vytautą Landsbergį, š.m. spalio 31 d. viešai apie tai pradėjusį samprotauti. Dar liko viešai diskusijai ir Gazpromo, ir a.a. G. Konopliovo ginklų sandoris, ir referendumų klausimai. Tačiau nesislapstykime už LRT neprieinamumo sienos „eiliniams‘, turintiems kitokią nuomonę. Gerb. Pirmininkui priminsiu, kad net vienpartinė Tarybų Lietuvos valdžia leisdavo retsykiais žmonėms pamatyti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio „Atgimimo bangą“ LTV ekrane. LKP nomenklatūra Atgimimo laikotarpiu buvo tolerantiškesnė kitai nuomonei. Dabartinė nomenklatūra, atsiprašau, elitas – labiau kompleksuotas.

Juokai juokais, tačiau pakalbėkime ir rimtai apie tai. Š.m. rugpjūčio 22 d. spaudos konferencijoje „Melas buvo, yra ir bus melas“ atkreipiau Jūsų visų dėmesį į šią didoką kainą už tiesos apie būsimą Respublikos Prezidentę  sakymą 2009 m. Į tai dar Lietuvos Prezidento rinkimų išvakarėse 2009 m. gegužės 11 d. dėmesį atkreipė ir Kremliaus svetainė www.regnum.ru paskelbusi, kad eurokomisarės Dalios Grybauskaitės kompromitacijos kampanija užsiima profesionalūs polittechnologai, paminėjo Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos interviu „Balsas.lt“. Matyt, nepatiko ne tik interviu pavadinimas „Dalia Grybauskaitė begėdiškai meluoja“, bet ir jo turinys. Netekęs vilties, kad konservatoriai, nuolankiai pritarę šiai jų Garbės Pirmininko idėjai ir kad sugebės atsakyti patys sau į šį klausimą, kreipiausi į juos viešai. Šį kreipimąsi rinkimų išvakarėse išdrįso atspausdinti tik „Laisvas laikraštis“.

Rinkimų išvakarėse www.alfa.lt ir www.delfi.lt išpylė visą kibirą purvo ant mano ir UAB „FF Lizingas“  galvos, ir nepaneigė mūsų pareikalautų paneigti melagingų teiginių būtent šia AB „Oruva“ bankroto bylos tema. Tikslas buvo pasiektas – sistemos parinktoji tapo mūsų Prezidente. Beje, „Karšto komentaro“ tiek aš, tiek UAB „FF Lizingas“ esame paprašę paneigti jų šiumetinius tikrovės neatitinkančius faktus, t.t. ir apie 6,9 mln. Lt tariamą skolą. Redaktorė G. Gorienė, su kuria draugiškai jų redakcijoje išgėrėme kavos, pažadėjo artimiausiame laikraščio numeryje ir svetainėje  tai paneigti. Praėjo jau 8 mėnesiai. Matyt, užmiršo. Ir apie vakarykštį teismo sprendimą nepaskelbė. Beje, p. G. Gorienei dar pranešiu, kad UAB „FF Lizingas“ nėra Juozo Matonio vadovaujamos UAB „Skomė“ skolininkas, o yra priešingai. Pvz. š.m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismas UAB “FF Lizingas” naudai priteisė iš UAB „Skomė“ 160000 Lt. Po šios spaudos konferencijos yra gera proga „Karštam komentarui“ prisiminti savo pažadus. Toks rimtas leidinys, net Prezidentės kanceliarija juo pasitiki!

Beje, 2009 m. „Karštas komentaras“ prieš Prezidento rinkimus nuo mano „antpuolių“ gynė ir kitą kandidatę, kurios galimą bendradarbiavimą su užsienio spec. tarnybomis paprašiau ištirti VRK ir Liustracijos komisijos. Net dviejuose šio laikraščio numeriuose prieš Prezidento rinkimus buvo spausdinamas labai ilgas interviu su buvusiu KGB darbuotuoju Sigitu Bliūdžiumi. Pagrindinė interviu mintis buvo ta, kad aš kaip VSD vadovas su mūsų saugumiečiais išsivežiau vargšą S. Bliūdžių į mišką, pririšau prie medžio ir tokiu necivilizuotu būdu „išmušiau“ jo prisipažinimą dėl darbo su mūsų Ministre Pirmininke K. Prunskiene. Linksma istorija, jei nebūtų liūdna dėl besiblaškančio „Karštojo komentaro“ ir jį skaitančių žmonių.

Šį „linksmumą“ dėl būsimos Prezidentės D. Grybauskaitės pajutau iškart po jos inauguracijos 2009 m. liepą, kai buvo mobilizuota prokurorų grupė ir surašytas nutarimas dėl įtarimų man pareiškimo dėl AB „Oruva“ turto iššvaistymo. Turto, kurio valdyti man niekas niekada net nebuvo patikėjęs. Vis tik drąsūs žygiai. Nesitikėjau, kad ši tema, labai pavojinga buvusiai finansų ministrei ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei, bus eskaluojama.

Priminsiu, kad  šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2011-02-15 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu po to, kai prokuratūrai pateikiau ne tik savo paaiškinimus, bet ir prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl finansų ministerijos, kuriai tuo metu vadovavo ministrė D. Grybauskaitė, atstovų veiksmų iššvaistant BAB „Oruva“ turtą ir paslapčia nuo kreditorių komiteto į BAB „Oruva“ sąskaitą latviškame AS „Parekss banka“ sumokant beveik 25 mln. Lt, kurių ši ministerija neturėjo teisės mokėti, kol nepasibaigs ši bankroto byla. Be to, 2011-02-15 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuota, kad BAB „Oruva“ bankroto administratoriaus ir Z. Vaišvilos veiksmais nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo požymių, o BAB „Oruva“ turtą nepagrįstais nukainavimais iššvaistė kreditorių komitetas, kuriame už tai balsavo daugumą turėję finansų ministerijos atstovai. Apie šios ministerijos mokėjimus į Latviją neužsiminta, nors lėšas iš minėtos BAB „Oruva“ sąskaitos patyliukais nusirašė AS “Parex banka”. Procesinis nutarimas dėl mano prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl finansų ministerijos atstovų galimai nusikalstamų veikų iki šiol nepriimtas. Bent man, pareiškėjui, joks prokurorų dokumentas nepateiktas. Palauksime.

Tik noriu priminti, kad Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva kovojant su korupcija ir kitomis negerovėmis, spartinant ikiteisminius tyrimus prokurorams labai sutrumpinti procesiniai terminai. Tad po mano paskutiniojo prašymo pateikimo, Gerb. prokurorai, praėjo jau dveji metai. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja operatyviau raguoti į prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jei taip ilgai mąstysite, ką daryti, ne tik 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimai pasibaigs, bet ir bylinėjimasis dėl 6,9 mln. Lt priteisimo gali baigtis.

Tad vienykime jėgas ir tikėkime tuo, ką darome bendram labui.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *