Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Ar Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu? (video)

Rugpjūčio 6 d.  d. 10.30 val. Seime įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Ar Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu?“

Signataras Z.Vaišvila prieš spaudos konferenciją išplatintame pranešime spaudai teigė, kad vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai propagandinių renginių „Baltic pride“ eitynės parodė, kad Lietuvos valdžia negina ją rinkusios tautos vertybių.  Ar Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu? – klausia signataras.

Z.Vaišvila pastebi, kad minėtos eitynės suvienijo Lietuvos žmones ir jie parodė išmintingo elgesio pavyzdžius. Anot signataro žmonės suvokė, kad homoseksualumas ir jo propagandistai yra bendros ES politikos įrankis, kuriam pasipriešinti galima tik drauge.  Z.Vaišvilos nuomone, jog būtent tokio, sveiko, tautos požiūrio labiausiai ir bijoma.

„Žemaičių krikšto minėjimas patvirtino būtinumą ir bažnyčiai ir pasauliečiams vienyti pastangas, siekiant išsaugoti ne tik valstybę, tautą, tikėjimo laisvę, bet ir šeimą – bendruomeniškumo pagrindą“, – teigia signataras.

Spaudos konferencijoje bus pranešta ką aukščiausios valdžios institucijos ir Generalinė prokuratūra atsakė į signataro Z.Vaišvilos liepos 30 d. kreipimąsi dėl vadinamosios  „Lietuvos gėjų lygos“ (LGL)  veiklos ištyrimo.

Primename, kad po vadinamųjų homoseksualistų eitynių įvykusių liepos 27 d. signataras Z.Vaišvila liepos 30 d. surengtoje spaudos konferencijoje „Dėl 2013-07-27 d. „Lietuvos gėjų lygos“ renginio Vilniuje organizatorių atsakomybės ir užsienio valstybių kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reiklaus“.

Z.Vaišvila prašė aukščiausios Lietuvos valdžios ir prokurorų užtikrinti, kad būtų gerbiama Lietuvos Konstitucija ir užsienio valstybių atstovai nesikištų į Lietuvos vidaus reikalus, o dėl homoseksualistų eitynių jis kreipęsis į Vyriausybę ir Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti šių eitynių organizatorių veiklą.

Signataras nurodė, kad minėtos eitynės buvo politinis, o ne visuomeninis renginys, kokiam esą buvo išduotas leidimas. Pasak signataro, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą ne politiniam renginiui, tad saugumo užtikrinimo ir kitas išlaidas turi padengti organizatoriai – LGL.

Tuo pačiu  Z.Vaišvila ragino pradėti tyrimą dėl tariamai neteisėtos politinės LGL veiklos ir galimai neteisėto paramos panaudojimo, jos valdybos pirmininką Vladimirą Simonko patraukti atsakomybėn dėl galimo piktnaudžiavimo, o LGL išregistruoti.

Z.Vaišvila ragino Lietuvos Prezidentę ir Vyriausybę užtikrinti, kad būtų gerbiama mūsų valstybės Konstitucija ir užsienio valstybių diplomatiniai asmenys nesikištų į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją žiūrėkite ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema ČIA (veiks spaudos konferencijos metu).

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą:

httpv://youtu.be/wBtAhHfhuJ0

Skelbiame Z.Vaišvilos spaudos konferencijoje perskaityto pranešimo tekstą:

Z.Vaišvila. Ar Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu?

Š.m. sausio 13-ąją Prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad valstybė – tai ne tik gražūs žodžiai ir gražios idėjos, pirmiausia valstybė – tai mūsų kasdienis gyvenimas, pagrįstas žmogiška pagarba ir orumu, mūsų žodžiai ir darbai, todėl kiekvienas turime jausti atsakomybę už jos ateitį. Prezidentė Sausio 13-osios mokyklos mokiniams šiemet tvirtino, kad „Mūsų laisvei grėsmė visada išliks: dvasinė nelaisvė, dvasinė diktatūra… Mūsų baimė prieš žiaurias sistemas ir užkariautojus buvo ir bus, tačiau mes turime išlikti savimi, būti oriais, jog mes turime savo nepriklausomą valstybę Lietuvą“.  Geriausias pavyzdys moksleiviams – asmeninis. Tad kviečiu Prezidentę aiškiai pasakyti, ar šie jos žodžiai, skirti mūsų jaunajai kartai, yra tik žodžiai, ar juos lydi Prezidentės darbai? Visai valdžiai priminsiu, jog ji prisiekė ją išrinkusiai Tautai gerbti Lietuvos Konstituciją ir joje įtvirtintas pamatines mūsų piliečių teises bei Tautos vertybes, ginti jas.

Todėl kalbant apie tai š.m. liepos 27 d. „Lietuvos gėjų lygos“ renginį Vilniuje, mielieji valdžios žmonės, neužteks jūsų frazės „Jie turi teisę“. Neužteks ir Prezidentės atsitvėrimo nuo tautos tylos siena, lyg Lietuva nesuprastų, jog „Baltic pride“ buvo iš anksto suplanuotas vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai propagandinių renginių. Esmė ta, kad Lietuvos valdžia patvirtino, jog negina ją rinkusios tautos vertybių, valstybės suverenumo, leidžia visiems, kas netingi, iš užsienio užsiimti Lietuvos vidine politine veikla ir ją finansuoti, pažeidžiant mūsų įstatymus. Vietiniams ir užsienio veikėjams buvo leista atvirai tyčiotis iš didžiosios tautos dalies, o mūsų policija buvo priversta šį tyčiojimąsi užtikrinti jėga. Ar Lietuvos valdžia sąmoningai ir dėl kokių paskatų tai padarė?

Sprendžiant iš akivaizdaus išankstinio propagandinio ir teisėsaugos pasiruošimo (Generalinės prokuratūros nutarimu renginio profilaktikai atnaujintas net ikiteisminis tyrimas dėl K. Uokos „meilės“ 2010 m. renginiui „Baltic pride“), buvo būtina smulkmeniškai ir tvirtai renginio užsakovams parodyti, kad padėtį mūsų valdžia valdo. Tačiau nepavyko. P. Gražulio elgesį galima buvo atspėti, ir tam pasiruošė tiek policija, tiek žiniasklaida. Tačiau to, kad šis renginys suvienys mūsų žmones ir kad jie parodys nepalyginamai didesnę išmintį, lyginant su mūsų bestubure valdžia ir jos trubadūrais – to valdžia nesitikėjo. ES samdomas V. Simonko taip įsijautė į savo vaidmenį ir nebaudžiamumą, kad demaskavo save ir jo vadovaujamą „Lietuvos gėjų lygą“, prisipažindamas, kad ši jo vadovaujama visuomeninė organizacija neteisėtai užsiima politine veikla. Priežastys paprastos – politinės organizacijos veiklą mūsų įstatymai reglamentuoja daug griežčiau, o pasiekti politinių rezultatų Lietuvoje įprasta politine veikla (t.y. ne išimtinėmis sąlygomis) šie veikėjai bent kol kas neturi jokių galimybių. Todėl Briuselio ir mūsų valdžios remiami jie jautėsi nebaudžiami.

Tačiau šių metų „Baltic pride“ mūsų žmonėms labai padėjo susivokti, kad homoseksualumas ir jo propagandistai yra bendros ES politikos įrankis, kuriam pasipriešinti galima tik vienijant jėgas. Būtent tokio, sveiko, tautos požiūrio labiausiai ir bijo šios idėjos užsakovai. Nuoširdžiai dėkoju tikrą pilietiškumo pavydį parodžiusiems mūsų piliečiams, kurie š.m. liepos 27 d. patys sulaikė Nyderlandų pilietį Michielį Henninką, atvedė į Vilniaus arkikatedrą ir ten laikė, kol atvyko tų pačių mūsų piliečių atvesdinta savo funkcijoms vykdyti mūsų policija. Kreipiuosi į Generalinį prokurorą D. Valį viešai, nerašydamas dar vieno raštiško prašymo. Jei turėjote ūpo atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl K. Uokos, turėkite ir drąsos vykdyti įstatymų leidėjo jums deleguotą baudžiamojo persekiojimo funkciją ir šiuo atveju. Viešai paskelbta informacija pagrįstai leidžia teigti, kad Michielio Henninko, šlykščiu būdu išsityčiojusio iš mūsų piliečių maldos ir teisės į tikėjimą, veikos atitinka BK 170 str. 2 d. požymius – viešai tyčiotasi, niekinta, skatinta neapykanta, kurstyta diskriminuoti mūsų žmones dėl jų tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų lyties, seksualinės orientacijos. Šis mūsų įstatymas numato dėl tokių galimai nusikalstamų veikų atsakomybę ir iki dviejų metų laisvės atėmimo. Priminsiu, kad už balso pirkimą Prezidentės iniciatyva Seimas suteikė galimybę susilaukti ir iki ketverių metų bausmės. Tinkamo teisėsaugos įvertinimo turi sulaukti ne tik tie užsieniečiai, kurie lengvinasi prie Lietuvos Prezidento rūmų.

Manau, kad ir V. Simonko nesuvokia, kad yra tik samdomas valios vykdytojas, kurio užsakovams vieną gražią dieną gali ir nebeprireikti. Todėl labai svarbu pasiekti, kad Lietuvos valdžia gerbtų savo Priesaiką Tautai, kad teisėsauga gerbtų ir vykdytų jai įstatymų leidėjo suteiktas pareigas. Prašymas teisiškai įvertinti akivaizdžias galimai nusikalstamas ir neteisėtas organizatorių bei jų užsakovų veikas, valdžiai buvo netikėtas. Nuo 2010 m. „Baltic pride“ mūsų visuomenė pratinta prie minties, kad bausti galima tik kitokią nuomonę turinčius asmenis. Š.m. sausio 13-ąją po mano kalbos Seime jau pirmosiomis minutėmis žiniasklaidoje buvo paskleisti „standartiniai“ komentarai apie mane, bet ne apie klausimą, kodėl netiriama Sausio 13-osios byloje kolaborantų veikla. Laukta, ruoštasi, tačiau kad bent vienas šių komentarų atitiktų tikrovę… Bet apie tai – kitą kartą. Šį kartą tik po kelių dienų sugebėta Delfyje pateikti paaimanavimus, kad kažkada buvau Ministro Pirmininko pavaduotoju, ir pasiūlymą, kad galėčiau tuo ir apsiriboti – istorijoje keletą kartų būsiu paminėtas. Ačiū už patarimą. Delfiui, pretenduojančiam į didžiausios ir objektyviausios interneto svetainės vardą, palinkėčiau skelbiant nuomonę apie kažkieno pasisakymus, skaitytojams pateikti ir komentuojamą nuomonę. Priešingu atveju teks manyti, kad ženkliausias po LRT jūsų finansavimas biudžeto lėšomis trukdo svetainės kūrybinei veiklai.  O ilgai prie savo kūrinio vargusiam šios nuomonės surašytojui R. Sadauskui-Kvietkevičiui palinkėčiau niekada neatsidurti mano vietoje 1991 m. sausio 13-osios naktį, kada nepaklausus mano nuomonės iškart po kruvinų įvykių buvau paskirtas į šias pareigas. Tą naktį šios nuomonės surašytojui jau turėjo būti pakankamai sąmoningas jaunuolis, suprantantis, kas vyko.

Š.m. liepos 30 d. Seimo spaudos konferencijoje paskelbiau apie savo kreipimąsi į Prezidentę, Vyriausybę ir Generalinę prokuratūrą dėl asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ neteisėto užsiėmimo politine veikla, šios visuomeninės organizacijos neteisėto finansavimo ir šių aplinkybių teisinio įvertinimo, taip pat dėl užsienio ambasadų kišimosi į Lietuvos vidaus politinį gyvenimą. Generalinė prokuratūra pranešė, kad pareiškimą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Kažkodėl Kazimiero Uokos byla užsiima pati Generalinė prokuratūra. Matyt, dėl svorio – purtyti reikia signatarą, o ne kažkokį Vladimirą Simonko. Vyriausybės kanceliarija pranešė, kad kreipimaisi persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijoms. Manau, kad ir šis žingsnis patvirtina faktinį Prezidentės, o ne Ministro Pirmininko vadovavimą šiems klausimams. Prezidento kanceliarija pranešė, kad su kreipimusi į Prezidentę susipažinta (nepranešta, kas susipažino – Prezidentė ar asmenų aptarnavimo skyriaus darbuotoja), o pranešimas perduotas pagal kompetenciją Teisingumo, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijoms. Pamiršta tik jį persiųsti Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kol kas tokia formali reakcija. Matyt, ir protesto notos bus ruošiamos bent jau iki Prezidento rinkimų 2014 m.

Švediškų žaislinių meškiukų desanto iš Lietuvos į Baltarusiją istorija parodė, kad psichologiškai sunkiausia Lietuvos valdžiai bus reaguoti į kvietimą teisiškai įvertinti neteisėtai „Lietuvos gėjų lygai“ užsienio ambasadų teikiamą finansinę paramą ir užsienio diplomatų atvirą kišimąsi į Lietuvos vidaus politinį gyvenimą. Ar bent Jūs, vadovaujantys Lietuvai, suvokiate, kad šių asmenų saugojimui „Baltic pride“ parade Vadovybės apsaugos departamentas naudojo Lietuvos biudžeto lėšas tam, kad saugoti nuo mūsų žmonių ar, Dievaži nuo ko, asmenis, pažeidžiančius mūsų įstatymus? Gal šis klausimas padės valdžiai bent susivokti, ką daro, ar Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu?

Kieno nurodymu tai darė Vadovybės apsaugos departamentas? Kviečiu tai pasakyti, visų pirma, Prezidentę, nes neįsivaizduoju mūsų pareigūno ar politiko, kuris tai būtų padaręs be jos valios. Jei kas nors dvejoja, kad šiam įvykių paradui Lietuvoje vadovauja Prezidentė, o kitos valdžios grandys bijo ar vengia turėti bet kokią kitą savo nuomonę šiais klausimais, atkreipsiu dėmesį į kol kas nutylėtą diplomatinį skandalą, nutikusį praėjusį sekmadienį Telšiuose ir parodžiusį, kas vienvaldiškai šokdina valdžios grandis Lietuvoje.

Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus iškilmėse dalyvavo Šv. Popiežių atstovęs Popiežiaus Legatas -Budapešto ir Estergomo arkivyskupas, kardinolas Péteris Erdő, apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Telšių vyskupas J. Boruta SJ kiti iš Lietuvos ir užsienio vyskupijų atvykę vyskupai ir apie 200 kunigų iš visos Lietuvos, Prezidentas Valdas Adamkus su ponia, Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas su ponia, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su ponia, Seimo ir Vyriausybės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, kiti svečiai. Oficiali rugpjūčio 4 d. programa prasidėjo Telšių „Žemaitės“ dramos teatre iškilmingu Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus paminėjimu. Renginys faktiškai buvo nuostabi meninė programa, kurios metu pasakyti keltas sveikinimo žodžių, Lietuvos dailės akademijos profesoriui dr. Adomui Butrimui ir Telšių dekanato dekanui prel. dr. Juozui Šiuriui suteikti Telšių miesto garbės piliečių vardai. Vėlavo minėjimo pradžia. Nesimatė Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri šio iškilmingo minėjimo metu pasirinko apsilankymą Telšių arkikatedroje be vyskupo J. Borutos SJ ir pasivaikščiojimą mieste tarp žmonių. Minėjimą teko pradėti vėluojant. Iki renginio pabaigos likus penketui minučių, scenoje vaidinusių aktorių ir vaikų akivaizdoje garbingi Bažnyčios svečiai, Prezidentas V. Adamkus, Seimo Pirmininkas V. Gedvilas, Ministras Pirmininkas A. Butkevičius, Telšių rajono meras V. Kleiva buvo primygtinai pakelti ir išvesti. Dalis vyskupų pasipiktinę nepakluso ir po pakartotinio raginimo. Paskubomis išvesdintiems Bažnyčios atstovams ir kitiems garbiems svečiams, įskaitant mūsų Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, išsirikiavus Respublikos gatvėje iškilmingam lentos “Europos krikštas” atidengimui, priėjo ir Prezidentė. Dėl kelių minučių kantrybės trūkumo buvo ne tik pažeistas diplomatinis protokolas, bet ir parodyta visiška nepagarba renginių šeimininkams, artistams. Įsivaizduoju, kaip turėjo jaustis scenoje artistai, visų pirma, taip nuoširdžiai vaidinę vaikai – pirmą kartą tokiame renginyje ir pirmą kartą savo gyvenime tokių garbingų svečių pulko akivaizdoje…

Ponia Prezidente, ar atsimenate savo žodžius š.m. sausio 13-ąją Sausio 13-osios mokyklos moksleiviams, kuriuos Jūs tarėte, viliuosi, ne tik formaliai, ir ne tik minėtos mokyklos moksleiviams, kad pirmiausia valstybė – tai mūsų kasdienis gyvenimas, pagrįstas žmogiška pagarba ir orumu? Šiuos žodžius, tikiuosi, girdėjo ir jais nuoširdžiai patikėjo ir šie Telšių moksleiviai, sudėję į šį renginį visą savo sielą, talentą ir triūsą, tėvelių ir mokytojų lūkesčius, sulaukę nuoširdžių ir gausių renginio svečių aplodismentų. Visų pirma, šių vaikų, ponia Prezidente, turite atsiprašyti. Bent tai padarykite ne nutylėjimo būdu, o žodžiu. Mūsų diplomatinė tarnyba, viliuosi, pasistengs ištaisyti padėtį savo darbo bare. Tikiuosi, jie nebus atleisti iš darbo.

Žemaičių Krikšto minėjimas patvirtino būtinumą ir bažnyčiai ir pasauliečiams vienyti pastangas, siekiant išsaugoti ne tik valstybę, tautą, tikėjimo laisvę, bet ir šeimą – bendruomeniškumo pagrindą. Džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos ideologų ir jų tarnų homoseksualumo propagandos paskatos tapo tiesmukomis ir vykdomos paskubomis. Tai padeda mūsų žmonėms lengviau susiorientuoti. Niekas neturi teisės be mūsų valios versti mus keisti žmogiškąją prigimtį, ignoruoti mūsų Konstitucijos ginamas teises turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus, laisvai išpažinti ir skleisti religiją ir tikėjimą, tėvams ir globėjams nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

Lietuvos valdžiai priminsiu, kad mūsų Konstitucija draudžia šias mūsų piliečių teises varžyti ir teikti privilegijas dėl lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Todėl kviečiu Lietuvos valdžią apsispręsti, ar ji renkasi Europos Sąjungos vykdomos homoseksualizacijos įrankio vaidmenį, ar vykdo savo priesaiką Tautai? Prezidentė, sekmadienį Telšiuose drauge su vyskupu J. Boruta JS atidengdama minėtą iškilmių lentą, žemaičiams palinkėjo drąsiai ir tropiniai saugoti šią žemę. To paties linkiu ir Prezidentei, nepamirštant, kad saugant žemę, reikia saugoti ir tautą, gyvenančią šioje žemėje, ir jos ląstelę – šeimą.