Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui (18)

VLKK pirmininkė D.Vaišnienė | lrs.lt, O.Pasaškovos nuotr.

VLKK pirmininkė D.Vaišnienė | lrs.lt, O.Pasaškovos nuotr.

Spalio 28 d.Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) paskelbė, kad parengė savo atsakymą Vyriausybei dėl kitų kalbų asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose.

Vyriausybė birželį siūlė Kalbos komisijai nustatyti taisykles, kurios  apibrėžtų nelietuvišką raidžių vartojimą oficialiuose dokumentuose. Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 589, komisijai buvo siūloma iki lapkričio 1 dienos pateikti savo siūlymus.

Atsakydama į siūlymą „nutarimu nustatyti taisykles, pagal kurias oficialiuose dokumentuose rašytini asmenvardžiai, taip pat ir kitų kalbų bei tie, kurių autentiška rašyba yra nelietuviška“, Kalbos komisija nusprendė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai valstybės institucijų ir įstaigų rengiamuose oficialiuose dokumentuose rašomi remiantis Kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ išdėstytais bendraisiais tokių asmenvardžių vartojimo principais. Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.).

VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė atkreipė dėmesį, kad, valstybės institucijų ir įstaigų apklausos duomenimis, šiuo metu ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi laikantis bendrųjų svetimvardžių vartojimo principų, todėl Komisija įsitikinusi, jog kurti atskirų (specialių) taisyklių nėra pagrindo: VLKK nutarimo papildymas tiesiog patvirtina dabartinę tokių asmenvardžių vartoseną oficialiuose dokumentuose.

Apsvarsčiusi Vyriausybės siūlymą „komisijos nutarimu pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl šio nutarimo 1 punkte nurodytų asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose“, Kalbos komisija nusprendė, kad ji negali priimti dokumento, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame nutarime yra pabrėžta, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“.

Kaip žinia nuolatinį spaudimą Lietuvos valdžiai, kad leistų Lietuvos piliečių dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, daro nacionalistinės partijos „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ politikai ir juos remianti Lenkijos valdžia.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *