Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?

Mindaugas Kubilius, www.ekspertai.eu
2013-03-13 13:02:57
4
M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?
Mindaugas Kubilius
Mindaugas Kubilius

Neretas šioje šalyje gyvenantis pilietis žino, kad Kovo 11 diena yra valstybinė šventė. Valstybinių švenčių turime visą įvairovę. Pavyzdžiui, masinės girtuoklystės diena – Joninės ar pamišimo dėl žolių diena – Žolinės. Beje, retas susimąsto apie tokią keistą Romos Katalikų bažnyčios Šv. Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Žengimo į dangų liturginių iškilmių šiuolaikišką valstybinę transformaciją. O kam galvoti? Valstybė mums dovanoja progą pašvęsti. Daugiau progų, daugiau ir švenčių!

Suprantu, kad sunku suvokti kai kurių šiuolaikinių socialinių/valstybinių ritualų kaip, pavyzdžiui, „Rasų – Jonų – naktinio nusisėklinimo ir rytmetinio blaivymosi po paparčiu“, prasmę. Tačiau yra valstybinės šventės, kurios tvirtina pačią valstybę: Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6 dienos. Tomis dienomis neišeina nepagalvoti, kad šiomis dienomis valstybė, kurioje gyvenu, švenčia save.

Lai ir švenčia! O kas man? Man tėra proga pašvęsti. Dažnas jaunoje Lietuvos Respublikoje taip mąsto ir elgiasi. Jauna ir liauna yra mūsų pilietiškumo branda. Dar per silpnai esame įsišakniję į bendrojo gėrio savimonę, menkai suvokiame bendrabūvio vertę ir jį tvirtinančias bendro gyvenimo, arba piliečių būvio kartu, formas.

Ir nors suprantame, kad vyksta natūralus piliečių savimonės tapsmas sulig laisvoje Lietuvoje išaugusios kartos branda, visgi negalime nekelti ir nespręsti piliečių susitapatinimo su kuriamu bendrabūviu, t. y. valstybe, problemos.

Pastaraisiais metais suderėję piliečių sąjūdžiai akivaizdžiai parodo šį rūpestį, o kartu ir pastangą įsisavinti savo valstybę. Štai čia rašydamas ir aš taip pat siekiu sujudėti ir sujudinti šio straipsnio skaitytojus mūsų telkiamo bendrabūvio, t. y. Lietuvos, link. Gera yra būti, kurti ir džiaugtis kartu.

Per valstybės atkūrimo iškilmes atminkime, piliečiai, patys save! Juk patys ją neseniai ir atkūrėme: tik prieš 23 metus įgijome teisę bei garbę vadintis suverenia tauta. Konstitucijos 2 straipsnis išreiškia laisvo (nes valingo) lietuvio orumą: „Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.“

Tauta save vadina į laisvų žmonių bendrabūvį susitelkę žmonės. Aš esu ne šiaip tautos, bet laisvę valstybėje sutelkusios tautos dalis. Didžiąja raide išreiškiu šios Laisvės didybę. Pagaliau ne aš, o Mūsų Laisvės Įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija – skelbia Lietuvą kuriančią Tautą iš didžiosios raidės.

Giliai sieloje džiūgauju ir viešai tariu: mano ir Mūsų tauta yra garbinga ir didinga!

Mano konstitucinė savastis – tauta (lot. natio) ir tėvynė (lot. patria) – prisako gerbti savo Tautą ir Tėvynę, būti nacionalistu ir patriotu.

Bet ar šie gražūs ir vienareikšmiai tiesos žodžiai mūsų laikais nepriverčia nedrąsiai susigūžti? Ar ES didenybė tolerancija neprisako mums vengti ne tik tokio kalbėjimo būdo, bet ir aktyvaus savo tapatybės ir tautiškumo/nacionalumo teigimo veiksmų? Kaip čia neužgauti įnoringų individų „teisių“ …

Nesinori sakyti – kitataučių. Nes ne tik lietuvių tauta, bet ir kitų tautų atstovai, kurie laisva valia nuoširdžiai tapatinasi su Lietuvos piliečių bendrabūviu, jį gerbia ir bendrauja lietuviškai (Konstitucijos 14 straipsnis), yra savo Lietuvos valstybę kuriančios tautos atstovai.

Kaip žinoma, ir plačiai išsikerojusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais tautos irgi buvo Tautos – „Natio Lituanica“ – dalis. Ir nors anuomet lietuvių kalba nebuvo pamatinis priklausymą šiai didingai Nacijai nulemiantis bruožas, tai nebuvo kliuvinys teigti Lietuvos tautą visais kitais būdais.

Tad kodėl, Lietuvai įstojus į ES, tautos savasties teigimas vis labiau tampa nejaukus, nesveikintinas? Kodėl ES sudievinta tolerancija neleidžia man pačiam būti savimi? Ir kas ji per viena – ta išgarbstytoji Tolerancija? (Ne iš pagarbos, bet dėl privalomos taisyklės: tikro stabo tikrinį vardą irgi dera rašyti iš didžiosios raidės.)

Šis klausimas yra svarbus, nes, atrodo, su šia agresyvia dievybe, prieš kurią jau ir kai kuriems „sujievrosojuzintiems“ lietuvaičiams linksta keliai, nesame geriau susipažinę.

Ar jūs pasakytumėte savo mamai: „Mama, aš tave toleruoju?“ Matyt, ne. Ar taip pasakytumėte savo draugui, ar tik sutiktam žmogui, su kuriuo mielai šnekučiuojatės? Irgi net į galvą neateitų. Net elementaraus mandagumo ir gero tono taisyklės to, šiukštu, neleidžia. Nes „toleruoti“ reiškia tramdyti neapykantą, pakęsti.

Tad kodėl liberalūs ideologai mus skatina vienas kitą pakęsti? Kodėl jie daro prielaidą, kad piliečiai iš prigimties yra tarsi žvėrys ir jiems yra būtinas tolerancijos apynasris neapykantai suturėti? Kodėl tolerancijos valdomoje Europoje sparčiai daugėja netolerancijos pačiomis įvairiausiomis formomis, tarp jų ir nacionaliniu pagrindu? Kodėl tolerancija gimdo žudikų breivikų kultą Europoje?

Kodėl agresyvios Tolerancijos adeptai, užėmę „nutoleruotų“ savivaldybių tarybų vietas (atvejis Belgijoje), nurodo nestatyti Kalėdų eglutės, t. y. griežtai netoleruoti ilgaamžių piliečių bendrabūvio tradicijų?

Ar Jums neatrodo, kad tolerancijos stabas yra neapykantos skatinimo mašina, griaunanti mūsų solidarumą? Ji griauna bet kokį tvarų žmonių bendrabūvį, kuris remiasi sąmoninga pagarba, laisvų žmonių solidarumu, bendru darbu, bendrabūvio kūryba ir pagaliau iš šio bendro gėrio kylančia taip brangia laisve. Liberalų žodyne prigimtinių vertybių nerasta. Kaip ir paties žmogaus. Jų makaulėse siaučia malonumus vartojantys ir nemalonių situacijų netoleruojantys zombiai.

Todėl peršasi išvada: švęsdami Valstybės atkūrimo dieną turime be užuolankų griauti primestą tolerancijos stabą. Tolerancija griauna tautos savastį ir supriešina tautas ir žmones. Neapykanta gimdo neapykantą. Tolerancijos neigiamą savastį ima agresyviai ir apgaulingai savintis tik viena Tautos dalis. Ir Nacija virsta nacionalsocialistų kohortomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kovo 11-oji švenčiama visoje Lietuvoje
  2. A.Ramanauskaitė-Skokauskienė. Kovo 11-oji: nepriklausomybės ir žmogaus teisių atkūrimas
  3. Kovo 11 proga vyks apeigos Vilniuje
  4. Kovo 11-ają kviečiama pažymėti ir socialiniuose tinkluose
  5. Kovo 11-ąją kviečiama diskutuoti, koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai
  6. Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje
  7. Panevėžio kraštotyros muziejuje vyks kovo 11-osios minėjimas
  8. Kovo 9d. vyks akcijos Tibetui paremti!
  9. Kovo 11-oji Kaune šiemet bus atšvęsta įspūdingai
  10. Visuomenininkai kovo 17 d. surengs mitingą prie Seimo
  11. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  12. Kovo 11-ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija
  13. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  14. G. Songaila. Lietuva – lietuviams! Kas netinka?
  15. E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Birutė says:
    12 metų ago

    Viskas paprasčiau kai kalbam lietuviškai, tuomet jokių paaiškinimų nereikia. Bet su mūsų Rasos švente tai be reikalo taip užlenkėt, fui. Gal nematėt kaip tikros Rasos švenčiamos,

    Atsakyti
  2. Romaldas says:
    12 metų ago

    o Birutės pastaba yra teisinga. Kalbėkim lietuviškai ir tikrai vienas kitą suprasim.

    Atsakyti
  3. amelija says:
    12 metų ago

    Yra ir tokia nuomonė: “nedalyvausiu jokiose patriotinėse eitynėse, kol jose plevėsuos juodos vėliavos su SS insignijomis ir totenkopfais (SS simboliu tapusi kaukolė), kol žmonės jose toleruos Lietuvai daug blogo padariusius asmenis, kol iš burnų sklindantys šūkiai bus nevienprasmiai. Panašu, kad eitynių rengėjams protestuojantys prieš dabartį yra naudingesni už tuos, kurie myli Lietuvą net tokią, kokia ji yra dabar.” Tai citata iš Vilniaus universiteto tarptautinių santykių instituto studento Dovydo Skarolskio labai racionalaus ir pagrįsto straipsnio, kurį išspausdino “Atgimimas” ir pakartojo DELFIs. Mąstantys turėtų paskaityti ir pagalvoti.

    Atsakyti
  4. Ona Voveriene says:
    12 metų ago

    O as dalyvavau ir dalyvausiu be jokiu islygu. Kelti salygas, jeigu, jeigu… tai reiskia prarasti Lietuva amzinai. Apie tai tik is svajoja rusai, lenkai, pederastai ir tolerastai, jau baigiantys prazudyti Lietuva. Dovydas Skarolskis, kad nors ateis 5 prota, kas kaip ir su kuo. Bet jau gali to at4jusio proto nereiketi, nes jau bus velu. Lietuva bus tik be lietuviu. 3/4 Lietuvos – jau be lietuviu, balsuojantys uz sukcius, svieto perejunus. Todel, kas tik beateis i eitynes uz Lietuva, visus svekinsiu. Svarbiausia, kad siektu teisingumo ie lietuviskumo. Pagarbiai. Ona Voverien4, Vilnius, 2013.03.16.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Būstas | pixabay.com, Chaiyananuwatmongkolchai nuotr.
Lietuvoje

Būsto paskola planuojant šeimą ar verslą: ką svarbu žinoti?

2025 07 01
Audra
Gamta ir žmogus

Daugiausiai žaibų birželį sulaukė pietiniai ir rytiniai rajonai

2025 07 01
Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvoje

Liberalą stebina ŠMSM kadrų politika

2025 07 01
Policija
Naujienos

Policija paskelbė liepą eismo dalyvių laukiančias patikras

2025 07 01
Vaikai skaito | Ben White nuotr., unsplash.com
Lietuvoje

Prasidėjo Vaikų globos savaitės renginiai

2025 07 01
Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės

2025 07 01
Daugiabutis
Lietuvoje

Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines

2025 07 01
Sukčiavimas internete
Gamta ir žmogus

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Tomas Jakutis apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • P.Skutas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Būsto paskola planuojant šeimą ar verslą: ką svarbu žinoti?
  • Daugiausiai žaibų birželį sulaukė pietiniai ir rytiniai rajonai
  • Liberalą stebina ŠMSM kadrų politika
  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

Kiti Straipsniai

Švietimo ir mokslo ministerija

Liberalą stebina ŠMSM kadrų politika

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Gintautas Paluckas

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Karnavaliniai kostiumai vaikams

Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!

2025 06 27
Šuo, katė

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Liberalai

Liberalai mokesčių reformą vadina principų išdavyste

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
aciulabai.lt

Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas

2025 06 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Tomas Jakutis apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • P.Skutas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi Lenkijoje

Kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi Lenkijoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai