Kovo 11 d. 15.00 val. Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas įteiks Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. Renginyje, kuris vyks Seimo salėje (Seimo I r., 2 aukštas), kviečiami dalyvauti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai, stipendijos laureatai, mokslo bendruomenės atstovai.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos Respublikos Seime ketvirtus metus iškilmingai įteikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Stipendija yra skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus. Pirmoji stipendija 2010 metais buvo įteikta Vilniaus universiteto doktorantei Vilmai Bukaitei, 2011 metų laureatu tapo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas dr. Kęstutis Bartkevičius, 2012 metais Lietuvos istorijos instituto tyrėjas dr. Artūras Svarauskas.
Šiais metais Valstybės Nepriklausomybės stipendija suteikta Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros jaunajai mokslininkei dr. Giedrei Milerytei. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateiktame projekte laureatė išsikėlė tikslą parengti monografiją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Šioje monografijoje būtų tęsiama daktaro disertacijos tyrimų problematika – „analizuoti lietuvių ir lenkų santykius emigracijoje bei lietuvių ir lenkų subrandintus Lietuvos ir Lenkijos ateities santykių vaizdinius“. Monografijai parengti planuojamos mokslinės stažuotės Pasaulio lietuvių archyve (Čikaga), Juzefo Pilsudskio institute (Niujorkas), Paryžiaus priemiestyje Maisons-Laffitte (Prancūzija) įsikūrusioje J. Giedraičio redaguoto žurnalo „Kultūra“ redakcijoje.
Dr. G. Milerytės moksliniai interesai apima parlamentarizmo istorijos, Kauno, kaip tarpukario Lietuvos valstybės sostinės, lietuvių ir lenkų santykių išeivijoje istorijos problemas.
2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Giedrė Milerytė 2003–2006 metais studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universitete. Pirmieji jos mokslo žingsniai buvo susiję su Lietuvos parlamentarizmo istorija (apgintas bakalauro darbas „Kariškių veikla Lietuvos Respublikos Steigiamajame Seime 1920–1922 m.“) ir Kauno, kaip tarpukario Lietuvos valstybės sostinės, istorija. 2007–2011 m. G. Milerytė dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto archyvare, 2008–2011 m. – „Kauno istorijos metraščio“ redkolegijos sekretore, kartu 2008–2012 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė. Studijuodama doktorantūroje ji gilinosi į išeivijos lietuvių ir lenkų santykius, apibendrino gausią archyvinę medžiagą iš daugiau negu dešimties Lietuvos ir užsienio archyvų, šių tyrimų pagrindu 2012 m. gruodžio 21 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Disertacijos tyrimų problematika pristatyta Bolonijoje (Italija), tarptautiniame projekte „You Shere“, kuriame dalyvauti buvo atrinkti tik aštuoni doktorantūros studijų studentai iš viso pasaulio.
Už akademinius laimėjimus Giedrė Milerytė yra apdovanota Katalikų religinės šalpos stipendija (2007 m.), Vandos Daugirdaitės-Sruogienės stipendija (2008 m.), Lietuvos mokslo ir studijų fondo stipendija (2009–2010 m.), Roberto Boscho stipendija (2010 m.), Vytauto Didžiojo universiteto aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų stipendija (2012 m.). Dr. Giedrės Milerytės mokslo laimėjimus savo rekomendacijose aukštai įvertino Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Jonas Vaičenonis.
2009 m. lapkričio mėn. Seimo valdyba, atsižvelgdama į Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijos sprendimą, sudarė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisiją. Penkeriems metams paskirtos komisijos sudėtyje – akademinės visuomenės, visuomeninių ir studentų organizacijų atstovai.
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos yra skirtos skatinti Lietuvos piliečius pasirinkti mokslininkų karjerą, grįžti į mokslo tyrimų sritį arba likti mokslo tyrimų srityje, galinčioje pasitarnauti Lietuvai, taip pat didinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe, skatinti visuomenę, o ypač jos jaunąją kartą, dirbti valstybės labui ir gerovei. Stipendijos yra skiriamos humanitarinių ir socialinių mokslų pakraipos jauniesiems mokslininkams (iki 33 metų) už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus.
Konkurso laureato stipendija dalijama į dvi dalis. Pirmoji stipendijos dalis įteikiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją. Antroji stipendijos dalis skiriama po metų, kai laureatas pateikia įgyvendintą tyrimo projektą. Stipendija yra 300 bazinių socialinių išmokų dydžio.
* Įėjimas su kvietimais
