Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko

Jonas Staliulionis, www.satenai.lt
2013-02-02 10:51:18
1
J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko
Šarūnas Joneikis. M. 2011
Šarūnas Joneikis. M. 2011

Vie­ną va­ka­rą, pa­si­rau­sęs so­do na­me­ly­je su­vers­tų po­pie­rių krū­vo­je, iš­si­trau­kiau se­ną api­ply­šu­sį žur­na­lis­ti­nį blok­no­tą ir įni­kau var­ty­ti. Su­do­mi­no At­gi­mi­mo lai­kais ir pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais už­ra­šy­ti su­si­ti­ki­mų su par­ti­za­nais, ry­ši­nin­kais, trem­ti­niais įspū­džiai, po­kal­bių nuo­tru­pos ir… Ne­ti­kė­tai už­kliu­vau už 1918 me­tų sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­sa­ko­ji­mo apie mū­šius Di­džio­jo ka­ro ap­ka­suo­se, lie­tu­vių ko­vas už sa­vo vals­ty­bę, pir­muo­sius ne­pri­klau­so­my­bės žings­nius. Sa­ky­ti „ne­ti­kė­tai“ ne­tin­ka, nes to žmo­gaus nuo pir­mo su­si­ti­ki­mo ne­bu­vau už­mir­šęs. To­kio iki aša­rų Tė­vy­nę my­lin­čio pa­trio­to už­mirš­ti ne­įma­no­ma. Ro­mu­al­das per šven­tas Ka­lė­das grį­žo iš vo­kie­čių ne­lais­vės ir, pa­ju­tęs Lie­tu­vai gre­sian­tį pa­vo­jų, net ne­spė­jęs pa­si­svei­kin­ti su tė­vais, iš­lė­kė pas sa­va­no­rius. Skai­ty­da­mas pa­si­kal­bė­ji­mo nuo­tru­pas, su­ma­niau pa­ra­šy­ti nau­ją teks­tą apie sa­va­no­rį ir jo lai­kus, nes man pa­si­ro­dė, kad 1990 me­tais „Mer­kio kraš­te“ iš­spaus­din­ta apy­brai­ža jau pa­se­no.

Lie­tu­va, ką tik iš­ko­vo­ju­si ne­pri­klau­so­my­bę, 1990 me­tų lap­kri­tį pir­mą kar­tą po pen­kias­de­šim­ties me­tų per­trau­kos ofi­cia­liai ruo­šė­si švęs­ti sa­vo ka­riuo­me­nės die­ną. Aš, kaip Va­rė­nos ra­jo­no laik­raš­čio „Mer­kio kraš­tas“ ko­res­pon­den­tas, va­žia­vau į Ka­be­lius pa­kal­bin­ti 1918 me­tų Lie­tu­vos sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus, ei­nan­čio 103 me­tus. Net nu­ste­bau, su­ži­no­jęs, kad šim­ta­me­tis iš­vy­kęs į Gar­di­ną pas sa­vo jau­nes­nę se­se­rį. Grei­tai at­pūš­ka­vo trau­ki­nys iš Gu­di­jos, ir mes su­sė­dom Gri­go gry­čioj. Ne­to­lie­se esan­čia­me so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės po­li­go­ne ka­le­no kul­kos­vai­džiai, au­to­ma­tai, bumb­sė­jo svie­di­niai… „Ne­sok­ru­ši­ma­ja i le­gen­dar­na­ja“ taip de­monst­ra­vo sa­vo ga­lią, o gal re­pe­ta­vo jai kaž­kie­no nu­ma­ty­tą vaid­me­nį bū­si­muo­se įvy­kiuo­se. Iki Sau­sio 13-osios bu­vo li­kę ma­žiau kaip du mė­ne­siai.

Prieš ma­ne sė­dė­jo žmo­gus, at­ėjęs iš ki­to lai­ko. To­kių žmo­nių, me­nan­čių knyg­ne­šių lai­kus, ba­la­nos ga­dy­nę, tar­na­vu­sių ca­ro ka­riuo­me­nė­je, lie­ju­sių krau­ją Di­džio­jo ka­ro fron­tuo­se, jau ne­bu­vo. At­ro­dė, tik at­si­mi­ni­mų kny­gos, is­to­ri­jos va­do­vė­liai ga­li pa­pa­sa­ko­ti apie tuos to­li­mus lai­kus. Bet štai šim­ta­me­tis, iš­ni­ręs iš XIX am­žiaus ūkų, sė­di ir pri­si­me­na tos mū­sų barz­do­tos is­to­ri­jos pus­la­pius.

R.Va­len­tu­ke­vi­čius gi­mė 1888 me­tų va­sa­rio 7 die­ną Dar­ži­nė­lių kai­me, Ka­be­lių apy­lin­kė­se. Prieš ke­le­rius me­tus Ame­ri­ko­je bu­vo iš­ras­ta elek­tros lem­pu­tė, o ne­tru­kus Pa­ry­žiu­je į 300 met­rų aukš­tį iš­ki­lo Ei­fe­lio bokš­tas. Bet Lie­tu­va – ne Pa­ry­žius ir ne Ame­ri­ka. Šia­me Die­vo už­mirš­ta­me kam­pe­ly­je kry­žia­vo­si tri­jų ca­ri­nės im­pe­ri­jos gu­ber­ni­jų – Vil­niaus, Gar­di­no ir Su­val­kų – ri­bos. Žmo­nės juo­kau­da­vo, kad gar­siau­siai gie­da Ka­be­lių gai­džiai, nes gir­dė­ti net tri­jo­se gu­ber­ni­jo­se. Bet švie­ses­nio gy­ve­ni­mo žmo­nės ne­ma­tė, ne­si­ti­kė­jo ir ne­lau­kė. Dū­mi­nė­se pir­kio­se po šiau­di­niais ap­sa­ma­no­ju­siais sto­gais šei­mi­nin­kės pa­si­švies­da­vo ba­la­na, o vy­rai pyp­kes įsi­žieb­da­vo skil­tu­vu. Pir­mos ži­ba­li­nės lem­pos pa­si­ro­dė prieš pat Di­dį­jį ka­rą. Ta­čiau tik re­tas žmo­gus ga­lė­jo jas įpirk­ti, be to, sti­go ži­ba­lo. Va­ka­rais Ro­mu­al­do tė­vų gry­čio­je, kaip ir ki­to­se kai­mo pir­kio­se, sprag­sė­jo ba­la­na, ir dū­mai grau­žė akis. O ir Lie­tu­vos var­das po ke­lių pra­lai­mė­tų su­ki­li­mų jau bu­vo iš­trin­tas iš že­mė­la­pių. Et­no­gra­fi­nes Di­džia­jai Lie­tu­vos Ku­ni­gaikš­tys­tei pri­klau­siu­sias že­mes mas­ko­liai per­va­di­no Šiau­rės va­ka­rų kraš­tu. Už­drau­dė ir per­se­kio­jo mū­sų raš­tą ir kal­bą. Ir, jau ro­dė­si, žan­da­ro ba­tas tuoj su­tryps se­niau­sią pa­sau­lio kal­bą. O tau­ta, nu­trū­kus svar­biau­siai jos gy­vas­ties gi­jai, am­žiams, kaip bro­liai jot­vin­giai ir prū­sai, nu­grims į ne­ži­nią. Ir ne­liks pa­sau­ly­je vals­ty­bės, ap­gy­nu­sios Eu­ro­pą nuo mon­go­lų ant­plū­džių, ke­lis šimt­me­čius ver­tu­sios dre­bė­ti Mask­vą.

Ben­drau­da­mas su šim­ta­me­čiu, at­ro­do, ir pats pa­ny­ri į tą se­niai din­gu­sį lai­ką. O jo trau­kia­ma dar nie­ka­da ne­gir­dė­ta kaž­ku­rio knyg­ne­šio su­kur­ta dai­na: „To­li tu ma­no, bal­to­ji gul­be­le, gal ne­ži­nai ke­le­lio į varg­šo na­me­lį, o gal tau gai­la bal­tų­jų spar­ne­lių, kad ne­lan­kai ma­no na­me­lių…“ – dar gi­liau gramz­di­na į se­no­vę. Jis vis dai­nuo­ja to­kiu liūd­nu dre­ban­čiu bal­su, kol skruos­tais ima rie­dė­ti aša­ros. Ta­da nu­ty­la, su­si­mąs­to. Ta iš knyg­ne­šių ga­dy­nės at­ėju­si dai­na, ta bal­to­ji gul­be­lė, bal­tu spar­nu švel­niai per­brau­kia vei­dą. Ir ro­do­si, kad pats vaikš­čio­ji pa­slap­tin­gais knyg­ne­šių ke­liu­kais, o va­ka­rais pir­kio­je, ži­bant ba­la­nai, iš už­draus­tos kny­gos sle­bi­zuo­ji lie­tu­viš­kus žo­džius. Vis­kas, at­ro­do, taip tik­ra, kad net iš­girs­ti ty­liai dūz­gian­tį se­ne­lės ra­te­lį.

Pa­slap­tin­gi, ne­su­pran­ta­mi dan­gaus reiš­ki­niai prieš Di­dį­jį ka­rą žmo­nėms kė­lė siau­bą, pra­na­ša­vo ne­lai­mes. Vie­nas sa­kė­si nak­tį ant dan­gaus ma­tęs rykš­tę, ki­tas – ug­ni­nį kar­dą, tre­čias… O kai iš ry­tų di­de­liu grei­čiu at­skri­do žvaigž­dė su il­ga il­ga uo­de­ga, siau­bas su­kaus­tė vi­sus. Bet ir tai dar bu­vo ne vis­kas. Vie­ną gra­žią die­ną dan­gu­je ėmė merk­tis sau­lė. Ir tik ma­žas jos kraš­te­lis sklei­dė pur­pu­ri­nę švie­są, ku­ri rau­do­nai nu­da­žė ap­lin­ki­nius miš­kus. O kai su­ži­bo žvaigž­dės, ėmė žvieg­ti kiau­lės, baub­ti gy­vu­liai, vi­si puo­lė ant ke­lių ir mal­da­vo Pa­ne­lę Šven­čiau­si­ą­ją už­ta­ri­mo mir­ties va­lan­dą. Gal iš tik­rų­jų dan­gus tais žen­klais įspė­jo žmo­nes apie ar­tė­jan­tį di­džiu­lį ka­rą.

R. Va­len­tu­ke­vi­čius iš už­draus­tos kny­gos pra­mo­ko skai­ty­ti, o vė­liau ir ra­šy­ti. Ir da­bar ro­do prieš ke­le­tą die­nų už­ra­šy­tas sa­vo min­tis: „Bū­ti­nai rei­kia su­da­ry­ti pa­sie­nio po­li­ci­ją, pa­sta­ty­ti pos­tus, nes mes jau pa­ti­riam di­de­lių nuos­to­lių. Žmo­nės, no­rin­tys dirb­ti pa­sie­nio po­li­ci­joj, tu­ri pa­ra­šy­ti pa­si­ža­dė­ji­mą, kad tei­sin­gai tar­naus Tė­vy­nei Lie­tu­vai.“ Be­je, pa­si­bai­gus ne­pri­klau­so­my­bės ko­voms, sa­va­no­ris ir at­ėjo į pa­sie­nio po­li­ci­ją. Ir tas dvi­de­šim­ties me­tų ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos lai­ko­tar­pis yra pats ge­riau­sias, pats gra­žiau­sias jo il­ga­me gy­ve­ni­me.

Tai­gi Lie­tu­va sa­va­no­riui kaip bu­vo vi­są gy­ve­ni­mą di­džiau­sia šven­te­ny­bė, taip ir li­ko. Žmo­gus, lie­jęs krau­ją ne­pri­klau­so­my­bės ko­vo­se, o pas­kui 1945 me­tais iš­trem­tas ir kan­kin­tas Si­bi­ro la­ge­riuo­se, vėl pa­si­ry­žęs jai tar­nau­ti. Šim­ta­me­tis ne­sens­ta, nes my­li sa­vo Tė­vy­nę, sa­vo kraš­to žmo­nes, gy­ve­na jų rū­pes­čiais, jų bė­do­mis… To ryž­to, to pa­trio­tiz­mo jam nie­ka­da ne­sti­go. Kai 1918 me­tais, pa­si­bai­gus Di­džia­jam ka­rui, vo­kie­čiai ca­ro ka­riuo­me­nės „ple­ni­kui“ R. Va­len­tu­ke­vi­čiui iš­da­vė po­pie­rius, tai pės­čias per dvi sa­vai­tes iš Ka­ra­liau­čiaus par­lė­kė na­mo. Ei­da­mas vis pri­si­min­da­vo baž­nyt­kai­mio var­pų ai­dus ir gim­ti­nės krū­mų lakš­tin­ga­las. Per pa­čias Ka­lė­das po il­gų sep­ty­ne­rių rek­rū­to, ka­ro ir ne­lais­vės me­tų pra­vė­rė gim­to­jo na­mo du­ris. Ta­čiau sve­čia­vo­si la­bai trum­pai. Mat su­ži­no­jęs, kad len­kai no­ri jį prie­var­ta pa­im­ti į sa­vo ka­riuo­me­nę, pa­sa­kė: „Ne, len­kams aš ne­tar­nau­siu“, ap­si­avė nau­jom klum­pėm ir iš­ėjo į Mer­ki­nę, kur bū­rė­si pir­mie­ji Lie­tu­vos sa­va­no­riai. Ir ke­le­rius me­tus ka­ria­vo su bol­še­vi­kais, ber­mon­ti­nin­kais, len­kais.

Bai­giu ra­šy­ti pa­strai­pą ir at­min­tin pa­si­bel­džia po­eto Jo­no Grai­čiū­no po­sme­lis:

Tu ne­ra­si nie­kur,
Nie­kad ne­ra­si,
Ką tau sa­va­no­riai
Par­ne­šė ba­si.

Ši­tas ei­lu­tes įsi­dė­mė­jau skai­ty­da­mas du ge­ne­ro­lo Sta­sio Raš­ti­kio at­si­mi­ni­mų to­mus. Į ge­ne­ro­lo raš­tus įpin­tas ne vie­no ei­lė­raš­čio frag­men­tas, bet il­giau­siai gal­vo­je iš­li­ko J. Grai­čiū­no po­sme­lis. Ir da­bar, žiū­rė­da­mas į Vy­tį, ka­ban­tį ant sie­nos, ke­lis kar­tus gar­siai pa­dek­la­muo­ju aš­tuo­nio­lik­tų­jų me­tų sa­va­no­rių dva­sia spin­du­liuo­jan­čias ei­lu­tes ir vėl ant po­pie­riaus ri­kiuo­ju anų to­li­mų ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų epi­zo­dus.

Sa­va­no­ris ge­rai pri­si­me­na ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų mū­šius, mi­ni vie­to­ves, da­tas, va­dų pa­var­des: Mar­ty­nas Mas­taus­kas (pul­ko), Juo­zas Bud­re­vi­čius (kuo­pos), Juo­zas Luk­ša (bū­rio)… Bol­še­vi­kus R. Va­len­tu­ke­vi­čiui te­ko vy­ti iš Žiū­rų, Ka­šė­tų, Utie­kos, Sa­lo­var­tės kai­mų. Ypač di­de­lis mū­šis su rau­do­nai­siais už­vi­rė Kal­kū­nuo­se, prie Daug­pi­lio. Po šios per­ga­lės į sa­va­no­rių ran­kas pa­te­ko daug ru­sų gin­klų, amu­ni­ci­jos.

Pa­si­bai­gus ko­voms su bol­še­vi­kais, Lie­tu­vą dar įnir­tin­giau puo­lė len­kai. Su len­kų ka­riuo­me­ne R. Va­len­tu­ke­vi­čiui te­ko ko­vo­ti prie Sei­nų, Šču­čy­no, Drus­ki­nin­kų, Per­lo­jos… O kai ge­ne­ro­lo Żeli­gov­skio di­vi­zi­jos, už­gro­bu­sios Vil­nių, ver­žė­si gi­lyn į Lie­tu­vą, sa­va­no­riai vėl sto­jo į žūt­bū­ti­nę ko­vą. Len­kai, įkvėp­ti pir­mų­jų per­ga­lių, žy­gia­vo ir šau­kė: „Na Kow­no! Na Kow­no!“ Bet jų žy­gis pa­si­bai­gė ant Šir­vin­tos til­to. Mū­sų ka­rei­viai su­ren­gė pa­sa­lą, ati­den­gė kryž­mi­nę kul­kos­vai­džių ir šau­tu­vų ug­nį, ir len­kai, pa­ty­rę di­de­lių nuos­to­lių, bu­vo pri­vers­ti trauk­tis. Su­triuš­ki­nę Żeli­gv­skio ka­riuo­me­nę prie Šir­vin­tų ir Gied­rai­čių, sa­va­no­riai pa­ki­lo į žy­gį Vil­niun. De­ja, mū­sų sos­ti­nė taip ir li­ko ne­iš­va­duo­ta, bet tai jau ne sa­va­no­rių, o Tau­tų Są­jun­gos kal­tė. Tai ji pri­ver­tė nu­trauk­ti mū­šius, pa­žy­mė­jo neut­ra­lią zo­ną, vė­liau ji ta­po sie­na. Lie­tu­va ši­tos sie­nos nie­ka­da ne­pri­pa­ži­no… Sa­va­no­ris, lyg jaus­da­mas kal­tę dėl Vil­niaus kraš­to oku­pa­ci­jos, sun­kiai at­si­dūs­ta ir už­trau­kia ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų dai­ną:

Ant grėb­lio re­mia­si mer­gai­tė,
po ko­jom kve­pia pra­dal­giai,
ir dai­na nuo­var­gį pa­kei­čia,
kai žen­gia bro­liai lie­tu­viai.

O ne­pri­klau­so­my­bės ko­vas R.Va­len­tu­ke­vi­čius bai­gė Klai­pė­do­je 1923 me­tais. Ma­žo­sios Lie­tu­vos su­ki­lė­liams tal­kin­ti pa­si­ry­žę sa­va­no­riai rin­ko­si Kie­me­liuo­se prie Kai­šia­do­rių. Pir­mo­sio­mis 1923 me­tų die­no­mis sa­va­no­ris su sa­vo gin­klo drau­gais ir iš­vy­ko va­duo­ti Klai­pė­dos. Va­žia­vo trau­ki­niu per Lat­vi­ją iki Pa­lan­gos. Ta­da gar­ve­žiai bu­vo va­ro­mi mal­ko­mis, tai ku­ro ne­sti­go: su­sto­da­vo miš­ke, pri­sip­jau­da­vo sau­suo­lių ir dū­mė to­liau.

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, pa­si­mo­kiu­si iš Vil­niaus pra­ra­di­mo by­los, ty­lo­mis lai­mi­no Klai­pė­dos va­duo­to­jus. Klai­pė­dą ir vi­są tą kraš­tą pa­gal tarp­tau­ti­nes su­tar­tis ta­da val­dė pran­cū­zai. Su­ki­lė­liai, su­si­jun­gę su sa­va­no­riais, puo­lė ne­kvies­tus sve­čius. Pran­cū­zai, pa­ju­tę lie­tu­vių gin­klo jė­gą, iš­kė­lė bal­tą vė­lia­vą, su­li­po į lai­vus ir iš­plau­kė. O Klai­pė­dos va­duo­to­jai Va­sa­rio 16-osios pro­ga su­ren­gė ka­ri­nį pa­ra­dą, ir mies­tas po sep­ty­nių šim­tų me­tų vėl bu­vo su­grą­žin­tas Lie­tu­vai.

Klau­sau­si vaiz­din­go sa­va­no­rio pa­sa­ko­ji­mo ir, ro­dos, ma­tau tuos klum­pė­tus ar­to­jus, sa­vo krū­ti­nėm at­rė­mu­sius bol­še­vi­kų, len­kų, ber­mon­ti­nin­kų ar­mi­jas ir dvi­de­šim­čiai me­tų iš­ko­vo­ju­sius Lie­tu­vai lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę. Tie dvi­de­šimt ne­pri­klau­so­my­bės me­tų ir įkvė­pė mums ryž­to bei stip­ry­bės po pu­sės am­žiaus vėl at­kur­ti ne­pri­klau­so­mą, de­mok­ra­ti­nę vals­ty­bę.

Ro­mu­al­das Va­len­tu­ke­vi­čius mi­rė 1995 me­tų rug­pjū­čio 25 die­ną Va­rė­nos glo­bos na­muo­se ei­da­mas šim­tas aš­tun­tuo­sius me­tus. Pas­ku­ti­nis Lie­tu­vos sa­va­no­ris iš­kil­min­gai pa­lai­do­tas Ka­be­lių ka­pi­nė­se. Gim­to­ji Dzū­ki­jos že­mė pri­glau­dė iš­ti­ki­mą Tė­vy­nės sū­nų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…
  2. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  3. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  4. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  5. J. Marcinkevičius. Amžinam gyvenimui (video)
  6. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  7. E. Merkytė. Partizanų motina
  8. L. Kojala. Kiekviena karta dėl laisvės kaunasi iš naujo
  9. Seime minima Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido diena (video)
  10. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  11. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  12. Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“
  13. V.Keršanskas: Valstybinės reikšmės įvykių minėjimas nėra tik žmonių juose dalyvavusių reikalas
  14. Š. Matulevičius. Kaip ir aš Sausio 13-ąją stovėjau prie laužų
  15. M. Jučas. Gedimino laiškai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. G.P. says:
    12 metų ago

    Ačiū. Nuostabus vertingas tekstas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

Kiti Straipsniai

Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
2024 m. stovykla

Kviečia kūrybinio kankliavimo stovykla Dzūkijoje

2025 06 24
Takas į Girulių paplūdimį | klaipeda.lt nuotr.

Į Girulių paplūdimį – nauju taku

2025 06 23
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Asfaltuota gatvė

Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių

2025 06 20
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
kraujodonorystė.lt nuotr.

Kraujo dažniau duoda vyrai, o moterys rečiau ima atlygį (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai