Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

L. Kojala. Kiekviena karta dėl laisvės kaunasi iš naujo

[autorius]

[papildyta]

5
L. Kojala. Kiekviena karta dėl laisvės kaunasi iš naujo
Linas Kojala | lrs.lt videotransliacijos stop kadras
Linas Kojala | lrs.lt videotransliacijos stop kadras

„Brangūs Sausio 13-ąją žuvusių laisvės gynėjų artimieji, Jūsų Ekscelencija Prezidente, Jūsų Ekscelencija Seimo Pirmininke, Ekscelencijos užsienio šalių ambasadoriai, Seimo ir Vyriausybės nariai, posėdžio viešnios ir svečiai, mieli tautiečiai,

Didžiuojuosi tuo, kad gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje – pasaulį išvydau praėjus keliems mėnesiams po valstybės atstatymo akto paskelbimo. Žinoma, okupacinės pajėgos siautėjo dar ilgai, ką įrodo ir Sausio 13-osios tragedija. Tačiau faktas glosto širdį – esu nepriklausomybės kartos vaikas.

Man didelė garbė ir privilegija stovėti šioje salėje, menančioje nepaprastai svarbius Lietuvos istorijos įvykius, taip pat suvokti, ką ji reiškia mūsų valstybei.Džiaugiuosi, kad tiek tėvai, tiek mokykla man diegė vertybes, branginančias Tėvynę ir jos laisvę. Juk neveltui sakoma: „Kiekviena karta dėl laisvės kaunasi iš naujo“.

Tačiau dėl ko gi tie tūkstančiai lietuvių pusę amžiaus dėjo savo galvas? Dėl ko dainomis ir širdimis stojo į akistatą prieš tankus? Dėl ko tą nelemtąją sausio 13-ąją žuvo 14 nekaltų žmonių? Pats neseniai būčiau atsakęs, kad dėl Lietuvos. Tačiau palikus mokyklos suolą tapo aišku, kad atsakymas apima daug daugiau. Tik Europoje net įtakingiausi politikai dabar sako: nacionalinės valstybės eros pabaiga atėjo. Kyla natūralus klausimas – ar tie, kurie mirė dėl savo tautos, iš tikrųjų tai darė tik dėl to, kad jie egzistuotų dar vos keliasdešimt metų kaip valstybė?

Jie gynė daug daugiau nei teritorinį ar politinį darinį. Jie stojo į mūšį už tautą ir jos istoriją, kultūrą ir paveldą, papročius ir tikėjimą. Dalykus, kurių nei represijos, nei vagonai, vežantys į Sibirą, neištrynė iš žmonių sąmonės. Valstybė suvokta kaip vienintelis kelias šių vertybių supratimui, o taip pat saugojimui ir gynimui. Deja, šiuolaikinis mąstymas sako: tokia valstybė miršta.

Žinoma, tokie teiginiai gali pasirodyti neatitinkantys tikrovės, kadangi Lietuva egzistuoja ir yra pripažinta tarptautinėje erdvėje. Tačiau neregėto masto emigracija, kraupi savižudybių statistika ir tvyrantis visuotinis nusivylimas sako, kad kažkas yra ne taip. Valstybę tarsi turime, tačiau žmonių gretos nyksta akyse.

Su milžiniškais lūkesčiai Tauta atsisuko iš Rytų į Vakarus. Ir pabrėšiu, tai tebėra vienintelis mūsų kelias. Tačiau fundamentalios problemos kamuoja ir Vakarų šalis. Išnirome iš geležinės uždangos, tačiau importavome ne tik pažangą. Kartu su ja atėjo viskas, ką didūs filosofai vadina Vakarų saulėlydžiu. Prieš jį klumpa net ir nepriklausoma valstybė. Šiam suvokimui atsiskleisti trukdo paprastas faktas – mes nevertiname savo valstybės, kaip galinčios Europai kažką duoti. Pamiršę kultūrą, tikėjimą ir savitumą vertybine panacėja pradėjome laikyti individualizmą, visas gyvenimo sritis diktuojantį ekonomizmą ir pažangią sekuliarizaciją. Aleksis Tokvilis dar XIX amžiuje įžvalgiai prognozavo, kad savotiškoje demokratijos atmainoje žmogaus nesudominsi, jei kalbėsi ne apie jį patį. Asmuo neturi laiko spręsti esminių problemų, nes yra užsiėmęs antraeiliais klausimais. Cituojant autorių: „Kiekvienas jų, užsidaręs savo kiaute, yra sakytum svetimas visų kitų likimui; visą žmoniją, kaip jam regis, sudaro jo vaikai ir artimi draugai; visi kiti bendrapiliečiai yra šalia, bet jis jų nepastebi“. Toks individualizmas nesuderinamas su Respublikos, kaip pirmiausiai „viešojo reikalo“, sąvoka. Nyksta politika kaip tokia, o valstybės valdymas tampa vadyba, skirta elementariausiems poreikiams tenkinti.

Ne ką mažiau įsigalėjęs ekonomizmas. Kapitalizmas yra reikšminga demokratijos dalis, bet šiandien kapitalo didinimas yra tapęs vieninteliu tikslu, nors ir iracionaliu, kadangi svarbesniu net už pačią laimę. Derybos yra svarbios tik tiek, kiek tarnauja šiam tikslui tenkinti. Todėl nėra vertybės pačios iš savęs, iš to seka vartojimas, seniai paverstas nebe būtinų daiktų įsigijimu, o žmogaus saviraiškos teise. Pasitelkiant psichologiją esame įtikinami, kad neįsigiję vieno ar kito daikto nebūsime pilnaverčiai žmonės. Valstybė yra taip įsukta į sūkurį, pavadintą BVP, kad kitoms misijoms dažnai nebelieka laiko. Ar ne todėl septyni iš dešimtiems lietuvių naujausioje apklausoje teigia, jog rinktųsi ekonominę gerovę, o ne nepriklausomybę? Tačiau juk 1989 m.  sovietinį BVP lygį pasiekėme tik 2006-aisiais, tai kam apskritai reikėjo tos nepriklausomybės? Ar tai nepažeminimas visų tų, kurie kovojo už Lietuvos laisvę?

Europa atsisako ir savo istorinio pamato – krikščionybei neatsirado vietos nei Europos Sąjungos sutartyje, nei Europos Sąjungos Konstitucijoje, nei Lisabonos sutartyje. O juk neveltui dešimtūkstantinė minia tą sausį prie Parlamentaro rūmų giedojo „Marija Marija“. Popiežius Jonas Paulius II rašė, kad „Dievo – Žmogaus, mirusio ir prisikėlusio, nori atsikratyti „apšviestoji“ europietiška mintis, įsipareigojusi išbraukti Jį iš žemyno istorijos. Tai yra įpareigojimas, kuriam nemažai šiandienos mąstytojų ir politikų išlieka nepaprastai ištikimi.“ Bet toks išlaisvinimas iš moralinių standartų verčia ieškoti naujų stabų, pamirštus dekalogą. Tais stabais tampa žvaigždės, kurioms tenka nepakeliama našta ne tik linksminti, bet ir būti žmogaus etalonu. Sakau tai toli gražu ne visažinio tonu. Pats esu ne ką mažiau veikiamas šių procesų, kurie iškiliems mąstytojams kelia asociacijas su žlungančia Romos imperija. Bet žmonių  sąžinė jaučia maudulį bei nevalingai blaškosi ieškodama savosios tapatybės. Jos svarbą akcentavo bei skirtį tarp šovinistinio nacionalizmo ir patriotiškumo labai aiškiai nubrėžė J. Paulius II, teigęs: „Pagrindinis pavojus Rytų Europai yra savosios tapatybės išblukimas. Reikia vengti, kad ši nepakeičiama tautos funkcija išsigimtų į nacionalizmą. Nacionalizmą apibūdina tik savosios tautos gėrio atpažinimas ir jo siekis, visiškai neatsižvelgiant į kitų tautų teises. O patriotiškumas, kaip ir meilė Tėvynei, pripažįsta tokias pačias kaip ir savajai tautai kitų tautų teises, ir todėl tai sveikos socialinės meilės kelias.“

Tačiau ne viskas juoda ir niūru. Savo akimis kasdien matau bendraamžius, kurie yra pasiryžę dirbti savo šaliai. Priešingai nei dažnai teigiama, ne visi gabiausieji emigravo ir atidavė savo protus užsieniui. Viliuosi, kad kartu su jais įgyvendinsime Abraomo Linkolno žodžius. Ne tik didžiuosimės vieta kurioje gyvename, tačiau savo darbais paversime ir būsime verti jos pasididžiavimo. Tad visi, kurie krito vardan Lietuvos, pirmiausia išsaugojo tai, kas buvo svarbu ištisoms kartoms. Esame įpareigoti branginti valstybės pamatus ir dirbant gimtinėje kurti jos ateitį. Lietuva išliks, jeigu tuo tikėsime mes patys. Juk kiekviena karta laisvę ir nepriklausomybę turi iškovoti pati. O viltį įkvepia Justino Marcinkevičiaus žodžiai: „Kiek rovė – neišrovė. Kiek skynė – nenuskynė. Todėl, kad tu – šventovė. Todėl, kad tu – Tėvynė“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Ramanauskaitė-Skokauskienė. Praradimai ir Laisvės, Tiesos pergalės
  2. J. Marcinkevičius. Amžinam gyvenimui (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Živilė says:
    11 metų ago

    Puiki kalba, Linai, ačiū! Tikrai nušvito viltis kad jaunoji karta nebus vien gapšiai, sacharukai ir karaliai! Kalba ne tik sklandi (kaip prieš tai kalbėjusio Povilaičio), bet ir nuoširdi, prasminga, autentiška, drąsi, be pozos. Labai linkėčiau Lietuvai tokių politikų ateityje, sėkmės jums!

    Atsakyti
  2. Algirmantas says:
    11 metų ago

    “Tik kartu galime sukurti tikrai teisingą sąžiningą Lietuvą” – norin tai padaryti visų pirma reikia pradėti nuo savęs, antra mokymo įstaigose turėtų būti aiškinama kokiu būdu buvo įvesta krikščionybė, nes aš dirbu vienoje iš Vilkaviškio mokyklų energetiku ir aš pamokos metu tikrindamas radiatorius, kurioje vyko tikybos pamoka piemokėliams nugirdau pamokos aiškinimo nuotrupą pagal kurią galiu pasakyti, kad mūsų mažuosius mokytoja vienuolė apgaudinėja manau, kad yr ir daugiau tokių panasių mokytojų, o nemasakiau kuom apgaudinėja taiva, o apgaudinėja, aiškina mokytoja mažiesiems, kad tai mūsų krikščioniška šventė tai buvo aiškinimas apie visų šventųjų, o ne vėlinių šventę, nepaaiškina šitie tikybos mokytojai kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis pas mus buvo įvesta krikščionybė, o naudoja šie mokytojai melą tai kaip gali būti mūsų sąžininga ir teisinga valstybė jeigu ir po šei dienai mūsų vaikams yra meluojama, tai kaip gali išaukti iš jų teisingi ir sąžiningi žmonės jeigu jie nieko nežino apie savas šaknis, kurių dėka tik galima ir įvesti teisingumą ir sąžiningumą, orementis svetimomis šaknimis mes neatkursime tvarkos, reikia pradėti tvarkyti mokyklas jų sistemas ir uždrausti bažnytininkams kištis į mokyklų reikalus, laikas būtų juos pažaboti, nrs dar vis jaučiasi nebaužiami už skleidžiamą melą, tai jie po šei dienai vis dar trukdo mūsų valstybėje atkurti darną…..

    Beje bažnyčia taipogi yr okupantas, kada ją vysime lauk ar kitaip nusikratysime nes jis ir toliau stengiasi miglą į akis pūsti ir nuslėpti kas esame ištikrūjų. Čia iš kunigaikščio Didžio Gedimino vieno iš laiškų apie krkikštą Gediminas yr pasakiąs ” Ką jūs kalbat man apie krkikščionis? Kur atrasime didesnių skriaudų, didesnės neteisybės, smurto, nedorumoir turto gobšumo, jei ne tarp krikščioniųžmonių, o ypač tarp tų, kurie dedasidorais vienuoliais, kaip, pavyzdžiui, kryžiuočiai, tačiau kurie daro visokį piktą” ( Gedimino laiškai, 1966:129); Taip pat ir vyriausiasis Krivių krivaitis yr pasakęs žmonėms, “Atėjo jau žmonės, vadinami krikščionys, kurie, norėdami jums liuosybę išplėšti ir amžinai pavergti, visaip jus vilios, Mokys jus sekti išmintingus ir protingus įstatymus, bet anie patys jų niekuomet nepildys.Linkės jums mylėti savo artimą it patį save,vienok patys gers jūsų kruvinas ašaras irkruvinąprakaitą, noris vieną dievą garbins ir vienos vieros bus. Jūs, dieną ir naktį dirbdami, nepakakinsit turtų ir gėrybių tiems kraugeriams, kurių kalbos nesuprasit; sakau, kapus savo tėvų išarsit, lieknus šventus iškisit, versmes, balas išždžiovinsit- nė taipjų gobėjimo neatsotinsit. Bet dar, kad tas nelaimes nelaimes darys, lieps ketėti, džiugindami antru gyvenimu ir tardami, jog už juos pačius bus tenai laimingesni, vienok patysant to antro gyvenimo neatbos. jūsų vargai, ašaros širdies jų nesugraudins. Šimtus, tūkstančius metų jiems vergausit, o nė kokios nuo jų pagauodos nesulauksit. Panieks anie jūsų bočių prabočių išmintingą tikėjimą, įstatymus ir apsiėjimus, nebeleisrašyti, skaityti jūsų kalba, ant galo, išplėšę jums tą paskutinę priviliją, paskaitys jus pačius tarp savo gyvulių, dovanos, mainys, pardavos viens kitam it bestijasir, tartum ant didesnės apjuokos, vadins dar jus savo broliais krikščioniškais. Klausykitmanęs, giminės, čia susirinkusios, tai yra žabanklai, kuriuos nori anie jūsų liuosybę nuspęsti; jei manęs netikit, veizėkit į latvius, kurie jau ašarose vargų savo paskendo. Netikėkit, sakau, jų žodžiams, sekit geriau įstatymus bočių prabočių, kuriuos pildydami nieko netrūkot, visi liuosi, laimingi, viso pertekę gyvenot, dirbot sau, kuomet galėjot, ilsėjot, kuomet norėjot; jei dar laimingais toliau norit būti, ginkit drąsiai namus savo. Atėjo, sakau, diena, kurioj reikia lietuviui, žemaičiui ar liuosam mirti, ar amžinukrikščionų vergu tapti” (Daukantas, 1976: 127-128).

    Ir be to nemokykla turi mokinti tikybos ar apeigų, o šeima ir jos nariai, bei susikūrusi bendruomenė…

    Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Kojalos kalba aškiai kažkokia ganytojiška – aiškiai žiauriai įtakota okupacinės krikščionybės ir jos bučiuotojų teologinių hie rarchų citatomis. Jeigu tuo jo kolaborantinis citatomis pašlovintas antilietuviškas mąstymas ir baigiasi, tai reiškia, kad jam prigimtinė užmirštoji taip vadinama pagonybė – gerų geriausiu atveju gali būti tik sielai nuraminti hobis .

    Atsakyti
  4. Ligija says:
    11 metų ago

    Ne tikėjimas kaltas, kad kažkas jį netinkamu būdu nešė. Nešė ir tinkamais būdais. Svarbu, kad mes patikėjome ir kad dabar tikime. Skirtingai negu tie blogieji nešėjai, kurių daug nuo tikėjimo atkrito. Mes tikime ne dėl jų žodžių, tuo labiau – ne dėl jų veiksmų. Pamatėme ir patikėjome. Už tai esame Dievui dėkingi ir laimingi.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      11 metų ago

      Protėvystės praamžina tikėjimo išmintimi norintiems SAVO, o ne žydiška gyvensena ir patirtimi vadovautis.
      Į pakampę numesti įžeisti SAVI Dievai, todėl ČIA – vien kolaborantiniai susitapatinimai su kryžių kalnais ir klastingai “dovanai” užprogramuotomis ašarų pakalnėmis. Krikščioniškas iš kasdienio gyvenimo pasaulis pagal žydų bibliją Baltuose – kiek dar prireiks šimtmečių su sveikinimais prie čia minimo Jahvės – kad visiškai nelaimingai išnykti.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

2023 01 20
G. Nausėda dalyvauja sausio 13-osios renginiuose | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas dalyvavo Sausio 13-osios renginiuose

2023 01 13
Sausio 13-oji | S. Žiūros nuotr.

Sostinė mini 13-osios įvykių metines

2023 01 12
Laisvės gynėjų dienos minėjimas Kaune | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Laisvės gynėjų dienos minėjimas Kaune: nuo liepsnojančių aukurų iki žvakių dirbtuvių Ukrainos kariams

2023 01 12
Lietuva | M. Vitėno nuotr.

Vilniuje ir Klaipėdoje – Laisvės gynėjams kurta oratorija „13“

2023 01 11
Seimo skaitykloje – paroda „Sausio 13-osios atmintis gyva: knygos ir eksponatai“ | lrs.lt nuotr.

Seimo skaitykloje vyks paroda apie Sausio 13-ąją

2023 01 10
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Nauja fotografijų paroda Seimo lankytojų centre | Seimo nuotr.

Seimo lankytojų centre – paroda „Apgynę Laisvę – 1991 m. sausis A. Maskoliūno fotografijose“

2023 01 07
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar triumfuos antipolitika?

2022 12 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį
  • Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Ats apie A. Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Naujakurių klaidos gali brangiai kainuoti
  • Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui
  • Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių
  • 2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

by daiva
2023 01 20
0
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė...

Skaityti toliau

Prezidentas dalyvavo Sausio 13-osios renginiuose

by Ditė Česėkaitė
2023 01 13
1
G. Nausėda dalyvauja sausio 13-osios renginiuose | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė sveikinimo kalbą Valstybės vėliavos pakėlimo iškilmėse, prieš tai dalyvavo Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos...

Skaityti toliau

Sostinė mini 13-osios įvykių metines

by Ditė Česėkaitė
2023 01 12
0
Sausio 13-oji | S. Žiūros nuotr.

Šiemet minime 32-ąsias sausio įvykių metines, o vienybės simboliais tapusiose vietose, kur prie laužų ne vieną dieną ir naktį budėjo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį
  • Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Ats apie A. Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?
  • Alančių kaimelis apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

Kitas straipsnis
Lietuvos gimnastų triumfas – bilietai į Londono olimpiadą

Lietuvos gimnastų triumfas – bilietai į Londono olimpiadą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai