Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“ (18)

Kodėl Rykantų bažnyčia buvo užburta ir kodėl tuo buvo taip tikima, kad net kunigai joje nelaikė mišių? Kokias paslaptis slepia piktasis ponas Čičinskas? Kokiais lietuviais galėjome tapti ir kodėl tapome tokiais, kokiais esame? Atsakymai į šiuos klausimus – LRT laidų vedėjo Virginijaus Savukyno knygoje „Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII – XIX amžiaus Lietuvoje“.

„Knygoje prikeliamas iš užmaršties tas reikšminis pasaulis, kuriame XVII-XIX amžiuje gyveno ir pagal kurį orientavosi lietuvių bendruomenė. Iš mitų ir fantastinių pasakojimų atkuriami kintantys „savojo“, „svetimojo“ ir „kito“ santykiai. Parodoma, kaip įsivaizduojama tautinė tapatybė buvo grūdinama įkaitusioje istorijos kalvėje“, – teigia Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus Universiteto profesorius Kęstutis Nastopka.

Iš pirmo žvilgsnio skirtingas temas – Rykantų bažnyčios istorija, Čičinsko legenda, „bambizo“ figūros, XIX amžiaus nacionalizmo formavimasis ir t.t. – jungia bendra tapatybės tema: kaip skirtingais laikotarpiais bendruomenė apibrėžia savus ir svetimus. Knygoje parodoma, kaip buvo pereita nuo konfesinės prie kalbinės lietuvių tapatybės.

„V. Savukyno lietuvių tapatybės istoriniai ir semiotiniai tyrinėjimai parašyti kaip tik laiku. Jie atveria sudėtingus pokyčius santykiuose tarp kalbų, religijų, luomų, neprarandant pagrindinio klausimo: kaip tęsiasi tautos tapatybė, kaip ji išsilaiko ir kaip ją reikia toliau išlaikyti. Tai išsamus ir dabarčiai reikalingas įnašas“, – sako Ohajo (Ohio) universiteto profesorius Algis Mickūnas.

Tai jau antroji kultūros antropologo išsilavinimą turinčio V.Savukyno knyga. 2004-aisiais išleistoje knygoje „Maištininko“ mitologijos. Rolando Pakso įvaizdžiai“ jis analizavo politinių mitų atsiradimą ir įsigalėjimą. Lietuvių tapatybės temas V. Savukynas nagrinėjo ir kelerius metus rengtoje televizijos laidoje „Tapatybės labirintai“, už kurią buvo apdovanotas žurnalistine premija.