Kamieninės ląstelės: nepagydomų ligų mažėja

Insultas, diabetas, infarktas, išsėtinė sklerozė, cerebrinis paralyžius, artritas – tai tik nedidelė dalis ligų, kurias pasak mokslininkų ateityje galėsime pamiršti. Kaip? Kamieninių ląstelių pagalba, naudojamų naujų vaistų kūrimui nuo ligų, kurias šiandien dar vadiname nepagydomomis. Pažangių technologijų dėka, žmonija jau gali pasirūpinti „atsarginėmis dalimis“.

Visas žmogaus organizmas sudarytas iš kamieninių ląstelių, tačiau senstant jų mažėja. Mokslininkai nustatę kelius kaip šie procesai vyksta, išmoko ląstelėmis manipuliuoti – atstatyti organizmo audinius ar organą, kuris šlubuoja ar stokoja gerų, sveikų kamieninių ląstelių. Pasipildę „atsarginėmis dalimis“ turim galimybe būti sveikesni. Juk ne veltui britas J.Gurdonas (Johnas Gurdonas) ir S.Yamanaka (Shinya Yamanaka) iš Japonijos pelnė 2012 metų Nobelio medicinos premiją už svarbius atradimus kamieninių ląstelių srityje.

Prieš daugiau nei du dešimtmečius, Paryžiuje berniukui sirgusiam Fankonio anemija, sunkia genetine liga, pirmą kartą panaudotos jaunesnės sesers virkštelės kraujo kamieninės ląstelės. Šiandien jis sveikas, jaunas vyras, sukūręs šeimą. Skaičiuojama, kad nuo tada, kamieninės ląstelės išgelbėjo per 30 tūkst. žmonių gyvybių.

Specialistai skaičiuoja paprastai. Juk draudžiame viską: automobilius, namus. Kodėl neapdraudus brangiausio, ką turi – vaiko sveikatos?

Sveikatos galimybės visai šeimai

Tyrimais įrodyta, kad iš virkštelės kraujo surinktos kamieninės ląstelės dėl savo jaunystės ir gyvybingumo yra efektyvios gydyme, o tokiose šalyse kaip Prancūzija tris kartus viršija kaulų čiulpų transplantacijų skaičių. Be to, tarptautiniuose kongresuose mokslininkai kalba apie vis platesnes jų panaudojimo galimybes. Baltijos šalyse veikia vienintelis privatus kamieninių ląstelių bankas, galintis surinkti ir saugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų kamienines ląsteles. Pasak Vilniuje įsikūrusio kamieninių ląstelių banko vadovo Artūro Mickevičiaus, surinktos ląstelės gali būti panaudotos ne tik vaiko gydymui, kuriam vos gimus jos buvo surinktos, bet ir jo šeimos nariams.

Tačiau kamieninių ląstelių banko dėmesio centre ne tik ląstelių ilgalaikis saugojimas, bet ir moksliniai tyrimai. Laboratorijoje ruošiamos individualaus gydymo technologijos skirtos kietųjų auglių, sąnarinių, kremzlinių pažeidimų, autoimuninių susirgimų gydymui. Taip pat, plėtojamos technologijos randų, raukšlių kitų odos pažeidimų atstatymui. Vykdomi iš virkštelės kraujo surinktų kamieninių ląstelių pritaikymo tyrimai neurotraumų, cerebrinio paralyžiaus gydymo atvejais.

Laukiama 1000-ojo kliento

Prieš šešerius metus entuziastingi imunologai, remdamiesi sukauptomis žiniomis bei pasauline praktika, ėmėsi iniciatyvos ir įkūrė pirmąjį audinių banką Lietuvoje. Po metų, jiems suteikta licencija kamieninių ląstelių surinkimui apdorojimui ir saugojimui.

„Plečiamės – sako KLB laboratorijos vadovas, imunologas, ląstelinių technologijų specialistas dr. Adas Darinskas. – Artimiausiu metu talpinsime 1000-ąjį išsaugotą virkštelės kraują. Šia proga planuojame tokio pat dydžio dovaną jo savininkui. Tačiau kam pasiseks, sunku pasakyti, viskas priklausys nuo vaiko gimdymo datos, ir net minutės – kuomet surinktas virkštelės kraujas atkeliaus į laboratoriją“.

Surinkimo procedūrą atlieka specialiai apmokyti medicinos darbuotojai ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos gimdymo įstaigose. „Šiemet mūsų laboratoriją pasiekė ir Švedijoje surinktas virkštelės kraujas. Kasmet mokslininkai stažuojasi svetur, dalijasi patirtimi pasauliniuose kongresuose, o partnerysčių skaičius su kitomis Europos Sąjungos laboratorijomis perkopė ne vieną dešimtį“, – sako dr. A.Darinskas.

Pakeis kaulų čiulpų transplantacijas ir brangius vaistus

Šiuo metu veikia per 200 privačių ir 50 valstybinių virkštelės kraujo kamieninių ląstelių bankų. Plečiantis panaudojimo galimybėms turtingesnėse šalyse renkamas kraujas beveik visiems naujagimiams. Vien per praėjusius metus Izraelyje atlikta per 30 tūkst., tik virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacijų.

„Atsižvelgiant į klinikinių tyrimų spektrą, kamieninių ląstelių pritaikymas per artimiausią dešimtmetį stipriai plėsis. Standartizavimo etape yra: pirmo tipo diabeto, cerebrinio paralyžiaus, stuburo pažeidimo, miokardo infarkto, kremzlių, kaulų defektų gydymas. JAV mokslininkai skaičiuoja, kad pagal šiuo metu gydomų ligų sąrašą, tikimybė pasinaudoti ląstelių transplantacija yra 1 iš 400, o atsižvelgiant į augantį ligų sąrašą, tikimybė kad žmogus per savo 70 metų pasinaudos ląstelių terapija yra 50 proc.“, – sako dr. A. Darinskas.

Taip pat, išlieka galimybė panaudoti kamienines ląsteles grožiui – randų, nudegimų ar raukšlių šalinimui, plaukų atauginimui.

Lietuvoje daugiau nei 80 ligų gydoma kamieninių ląstelių transplantacijos metodu. Susirgus, transplantantas gali būti naudojamas iš karto. Autologinis (savo paties) virkštelės kraujas šiandien naudojamas, tokioms pat ligoms gydyti, kaip ir kaulų čiulpai: kraujo, imuninės sistemos, neuroblastomos, retinoblastomos, limfomos, onkologiniams susirgimams.

Japonijoje ir JAV virkštelės kraujas yra dažniausiai naudojamas kamieninių ląstelių šaltinis alogeninėms vaikų kraujo onkologinių ligų atveju atliekamoms transplantacijoms.

Progresyviausias gydymo būdas

Atsižvelgiant į dabar vykdomas klinikines studijas, ląstelių terapija neišvengiamai taps pagrindine daugelio ligų gydymo ir prevencijos priemone, ligų, kurios šių dienų medicinos priemonėmis yra neįveikiamoms.

Pasak KLB Kokybės priežiūros specialistės, biologės Agnės Fedaravičiūtės, saugykloje laikomos ląstelės yra saugomos iki tol, kol prireiks jas panaudoti. Transplantacijai paruošiamos per keletą valandų, ypač tai svarbu esant agresyvioms ligų formoms, kuomet donoro paieškoms laiko nėra daug.

Kamieninės ląstelės – viena perspektyviausių medicinos sričių, neabejoja mokslininkai. Į klinikinę praktiką jau perkelta dalis patikrintų ir garantuotų gydymo metodų. Vis dažniau pasigirsta nuostabą ir susižavėjimą keliančių istorijų, puikiai įrodančių milžinišką kamieninių ląstelių potencialą. Viena iš tokių neeilinių vos dviejų metukų Sparrow istorija. Žaisdama kieme, ji paslydo ir įkrito į baseiną – 45 minutės be oro. Intensyvios reanimacijos skyriuje medikams pavyko atstatyti širdies veiklą ir kitus organus, bet smegenų veikla liko itin pažeista.

Mergaitė visam gyvenimui turėjo būti prikaustyta prie lovos. Tragedijos sukrėsti tėvai nenuleido rankų. Prisiminė saugomas dukters kamienines ląsteles ir ryžosi išbandyti naują smegenų gydymo būdą panaudojant pačios mergaitės kamienines ląstelės. Šiandien mergaitė pradėjo valdyti ne tik kojas ir rankas, bet ir kalbėti. Nors jos judesiai ir kalba nėra tokie sklandūs, kaip visiškai sveikų vaikų, bet prisiminus, kad po tokių smegenų pažeidimų žmonės niekada nepakyla iš lovų, viskas atrodo be galo įspūdingai.

Kamieninės ląstelės: nepagydomų ligų mažėja (0)

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

Reklama