Pirmą kartą Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena paminėta 2011 m. rugsėjo 22 dieną. Tikimasi, kad, minint šią dieną, apie lėtinę mieloleukemiją kasmet sužinos vis daugiau žmonių.

Lėtinė mieloleukemija – tai viena rečiausių lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų, kurios metu pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis bei kepenys. Lėtinė mieloleukemija yra lėtai progresuojanti liga, kuri paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje ir labai retai – vaikams.

Nustatyta, kad lėtinę mieloleukemiją, kaip ir daugumą kitų leukemijų, sukelia geno, kontroliuojančio kraujo ląstelių augimą ir vystimąsi, įgytas pokytis (mutacija). Priežastys, dėl kurių susergama lėtine mieloleukemija, nėra visiškai aiškios: galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, cheminių medžiagų (pvz., benzolo) įtaka, paveldimi chromosomų pokyčiai (pvz., Dauno sindromą turintys asmenys turi gerokai didesnę tikimybę susirgti leukemija). Žinoma tai, kad šia liga negalima užsikrėsti nuo ja sergančio žmogaus. Tai nėra paveldimas susirgimas, perduodamas iš kartos į kartą.

Lėtinė mieloleukemija dažniausiai pasireiškia nuovargiu, naktiniu prakaitavimu ir karščiavimu. Šiuos ir panašius simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Labai svarbu pasakyti savo gydytojui, jei jaučiate:

nuovargį, kuris nepraeina ir pailsėjus;
nuolatinę energijos stoką;
svorio kritimą;
naktinį prakaitavimą;
niekuo nepaaiškinamą karščiavimą;
skausmą ar pilnumo jausmą kairėje pilvo pusėje po šonkaulių lanku;
apetito praradimą, virškinimo sutrikimus.

Kartais lėtinė mieloleukemija nesukelia visiškai jokių simptomų. Pradinės ligos stadijos dažnai diagnozuojamos atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą dėl kokių nors kitų priežasčių. Nors šiandien tai gana reta ir pavojinga liga, vis daugiau ja sergančiųjų gali gyventi pilnavertį gyvenimą, nes yra sėkmingai gydomi.

Plungės rajone sergančiųjų leukemijomis ir limfomomis skaičius auga. Pastaraisiais metais kasmet rajone užregistruojama vidutiniškai 11 naujų leukemijos ir limfomos atvejų.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS