Lietuvoje energiniai gėrimai yra priskiriami gaiviesiems, nealkoholiniams, tonizuojantiems gėrimams. Mūsų šalyje energiniai gėrimai parduodami šalia kitų gaiviųjų gėrimų ir dažnai ne tik nepilnamečiai, bet ir suaugę žmonės juos laiko įprastais gaiviaisiais gėrimais.
Jaunam žmogui gali būti sunku suprasti, iš ko pagaminti energiniai gėrimai – kas yra taurinas, gvaraninė paulinija, kampuotoji pupenė, gliukuronolaktonas. Galbūt tos medžiagos organizmui neturi jokio neigiamo poveikio? O žvilgtelėjus į gamintojų internete pateikiamą informaciją apie energinius gėrimus, galima susidaryti įspūdį, kad tai gali būti naudingas produktas.
Nors patys gamintojai pripažįsta, kad energiniai gėrimai nerekomenduojami vaikams ir nėščioms moterims, jų reklama dažnai orientuota į jauną vartotoją, gėrimai nemokamai dalijami įvairių renginių (ypač sporto renginių) metu.
Šių gėrimų rinkodaros akcijos turi labai aiškiai apibrėžtus taikinius – besimokančius, sportuojančius jaunuolius, vakarėlių bei klubų lankytojus. Jaunieji vartotojai prisijaukinami gamintojams remiant madingus ir populiarius jaunimo, ekstremalaus sporto renginius, kuriuose dalijamos energinių gėrimų skardinės, žadančios suteikti „ypatingos energijos“.
Energinių gėrimų marketingo strategijos, įtraukiant juos į sporto renginius, kaip atletų rėmėjus, pateikiant kaip alternatyvą alkoholiui bei reklamuojant žiniasklaidoje (pvz., socialiniame interneto tinkle „Facebook“ ar kompiuteriniuose žaidimuose) yra orientuotos į vaikus, paauglius ir jaunus suaugusius asmenis. Prekyboje atsiradusios naujos alkoholinių energinių gėrimų pakuotės, panašios į nealkoholinių gėrimų pakuotes, skatina jaunimą juos vartoti, dėl to didėja sveikatos sutrikimų rizika.
Pusę energinių gėrimų rinkos sudaro vaikai (iki 12 metų amžiaus), paaugliai (12–18 metų amžiaus) ir jauni suaugę asmenys (19–25 metų amžiaus).
Vilniaus m. Visuomenės sveikatos biuro 2010/2011 metais atlikto tyrimo duomenimis, energinius gėrimus vartojo trečdalis (32,8 proc.) mokinių, panašus apklaustųjų skaičius (34,4 proc.) jų buvo paragavę. Dažniausiai energinius gėrimus mokiniai vartojo troškuliui malšinti (37,4 proc.), vakarėlių metu (35,7 proc.), pavargus (24,0 proc.) bei sportuojant (13,6 proc.).
Vilniaus m. Visuomenės sveikatos biuro specialistai įspėja, kad energiniai gėrimai neskirti troškuliui malšinti, jų negalima vartoti nei prieš sportą, nei sportuojant. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad energinius gėrimus reikia atskirti nuo sportui skirtų gėrimų, vitaminais praturtinto vandens bei kitų gaiviųjų gėrimų. Skirtingai nuo sportui skirtų gėrimų, skirtų papildyti organizmo vandens ir mineralų atsargas, prarastas intensyvių treniruočių metu, energiniai gėrimai su kofeinu gali sukelti dehidrataciją (didelio kiekio organizmo vandens praradimas, dėl ko sutrinka organizmo gyvybinė veikla).
Sportuojančių žmonių arterinis kraujospūdis po treniruočių ir taip būna padidėjęs, tad papildomas jo stimuliavimas vartojant energinius gėrimus yra žalingas. Be to, kofeinas išstumia iš organizmo jam reikalingą kalcį ir geležį. Aktyviai sportuojant netenkama daug skysčių, o geriant energinį gėrimą per treniruotę ar po jos neatkuriami prakaituojant prarasti skysčiai ir net dar daugiau jų netenkama, nes kofeinas išsiskiria šlapimo varomuoju poveikiu. O juk vasaros metu, esant karštiems orams, skysčių netekimas yra labai pavojingas sveikatai. Su skysčiais netenkama magnio ir kitu mikroelementų, kurių ypač reikia normaliai širdies funkcijai, todėl yra pavojus, kad gali sutrikti širdies ritmas. Taip pat pavojinga energinius gėrimus maišyti su alkoholiniais gėrimais.
2008 metais Nacionalinė Valstijų aukštųjų mokyklų asociacijų federacija organizmo rehidracijai (prarastų skysčių atstatymui) rekomendavo vartoti tik vandenį bei sportui skirtus gėrimus ir griežtai nerekomendavo vartoti energinių gėrimų, remiantis galima rizika sveikatai.
Energiniai gėrimai alina organizmą. Jie ne suteikia energijos iš šalies, bet mobilizuoja organizmą. Organizmo mobilizacijos procese dalyvaujančių medžiagų greitai netenkame ir išnaudojus vidinius išteklius, mūsų organizme jų ima trūkti. Po tokios stimuliacijos gana greitai prasideda ryškaus slopinimo periodas: jaučiamės išsekę ir vėl atsiranda poreikis pasipildyti energijos – taip gali atsirasti priklausomybė nuo energinio gėrimo. Taigi, energinio gėrimo vartotojas atsiduria užburtame rate…
Vilniaus m. Visuomenės sveikatos biuro specialistai taip pat įspėja, kad energinių gėrimų negalima vartoti:
• nėščioms moterims,
• vaikams, paaugliams (patys gamintojai nerekomenduoja),
• pagyvenusiems asmenims,
• asmenims, kurių padidėjęs arterinis kraujo spaudimas,
• asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, glaukoma,
• asmenims, turintiems miego sutrikimų, ar tiems, kurių padidėjęs jautrumas kofeinui.
Prisiminkime, kad vasaros metu, dirbant fizinį darbą, daug judant, sportuojant ar ištroškus geriausiai mus atgaivins geriamasis vanduo. Jo suaugusiam žmogui reikėtų išgerti ne mažiau kaip du litrus per parą.
