Šių metų rugsėjo 5 dieną Kauno apskrityje užregistruotas retas susirgimas – tuliaremija. Manoma, kad Kauno miesto gyventojas šia liga užsikrėtė besimaudydamas užterštame vandens telkinyje.
Tuliaremija yra ūmi gamtinė židininė zoonozė, kurią sukelia bakterija Francisella tularensis. Sukėlėjas yra atsparus išoriniams aplinkos veiksniams: bakterijos ištveria net –30ºC šaltį, lede išsilaiko gyvos iki 10 mėnesių, šaldytoje mėsoje – iki 3 mėn., upės vandenyje – iki 9 mėnesių, dirvožemyje – iki 4 mėnesių, šiene – iki 6 mėn., kritusių gyvūnų organuose – iki 3 mėnesių, nudirtoje gyvūno odoje – iki 40 dienų. Tačiau saulės spinduliai, aukšta temperatūra ir dezinfekcinės medžiagos tuliaremijos sukėlėjus veikia pražūtingai: tiesioginiuose saulės spinduliuose bakterijos žūva per pusvalandį, +60ºC temperatūroje – per 5–10 min., esant +100ºC – per 1–2 min., chloro preparatai nužudo bakterijas per 5 minutes.
Infekcijos rezervuarą sudaro daugiau nei šimtas rūšių gyvūnų, paukščių, roplių ir nariuotakojų. Epidemiologijai ypač svarbūs yra graužikai: vandens žiurkės, laukinės ir naminės pelės, ondatros, kiškiai, starai ir kt. Su graužikų šlapimu bakterijos gali pakliūti bet kur: į vandenį, ant maisto produktų, šieno, grūdų ir kt. Tuliaremija gali užsikrėsti avys, kiaulės, arkliai, šunys, katės, taip pat naminiai žiurkėnai, triušiai ir kt.
Kaip užsikrečiama tuliaremija?
Žmogus gali užsikrėsti keliai būdais:
1) per tiesioginį kontaktą su graužikais ir jų išskyromis arba per užkrėstą aplinką (šieną, šiaudus, grūdus, dirvožemį, atvirus vandens šaltinius).
2) įkvepiant ar nuryjant bakterijų.
3) rečiau – įkandus erkėms, uodams, sparvoms ir kitiems kraujasiurbiams nariuotakojams.
Dažniausiai (apie 80 proc. registruotų atvejų) žmogus užsikrečia sukėlėjui pakliuvus per odą ir gleivines (žmogui susargdinti pakanka 10–50 bakterijų).
Nors žmogaus imlumas tuliaremijai labai didelis, sergantis žmogus, kaip infekcijos šaltinis, pavojaus nekelia – žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.
Kur tuliaremija paplitusi?
Tuliaremija paplitusi visame Šiaurės pusrutulyje, išskyrus Jungtinę Karalystę. Ši zoonozė registruojama JAV, Kanadoje, Japonijoje, Rusijos teritorijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Lietuvoje ir kt. Europos valstybėse. Tuliaremijos atvejų dar nebuvo nustatyta Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Kauno apskrityje registruojami tik pavieniai tuliaremijos atvejai: per pastaruosius 10 metų buvo užregistruotas vienas tuliaremijos atvejis 2008 m.
Kaip pasireiškia liga?
Inkubacinis periodas trunka 3–5 dienas (gali svyruoti nuo 1 iki 25 dienų). Dažniausiai susirgimas prasideda ūmiai: krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40ºC, skauda galvą, raumenis, nugarą, juosmens sritį, sutrinka miegas ( atsiranda mieguistumas arba nemiga), sumažėja apetitas, vargina gausus prakaitavimas, silpnumas ir t.t. Ligos požymius lemia užsikrėtimo būdas: jei žmogus užsikrėtė per pažeistą odą ar gleivines, pažeidimo vietoje atsiranda sunkiai gyjanti opelė, padidėja sritiniai limfmazgiai; jei sukėlėjai pakliuvo per kvėpavimo takus – ligonį vargins dusulys, kosulys, krūtinės skausmas; jei užkratas pakliuvo su maistu ar vandeniu – vargins gerklės skausmas, pasireikš infekcinio viduriavimo požymiai ir t.t. Maždaug penktadaliui susirgusiųjų gali atsirasti bėrimų, kurie po 8–12 dienų pradeda pleiskanoti, palikdami hiperpigmentuotos odos plotelius. Tuliaremija gali komplikuotis osteomielitu, meningitu, perikarditu, peritonitu, plaučių uždegimu.
Persirgus tuliaremija, susiformuoja ilgalaikis imunitetas, tačiau aprašyti ir pakartotinės infekcijos atvejai.
Kaip diagnuozuojama liga?
Tuliaremija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir specifiniais kraujo tyrimais ( nustatomi antikūnai prieš tuliaremijos bakterijas).
Kaip gydoma?
Gydoma antibiotikais, kuriems yra jautri Francisella tularensis.
Kaip išvengti tuliaremijos?
Tuliaremijos padės išvengti:
• tinkamai prižiūrėta aplinka (nušienauta, pašalintos buitinės atliekos);
• graužikų bei nariuotakojų naikinimas (deratizacija, dezinsekcija);
• asmeninės apsaugos priemonės ir asmens higiena dirbant žemės ūkio darbus (ypač pastebėjus kritusių graužikų);
• asmeninės apsaugos priemonės ir asmens higiena lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną;
• tinkama žaizdų priežiūra;
• saugaus geriamojo vandens vartojimas;
• tik gerai išvirtų/iškeptų laukinių gyvūnų mėsos vartojimas;
• tinkamas maisto produktų laikymas ( kad prie jų neprieitų nei gyvūnai, nei graužikai);
• apsauga nuo kraujasiurbių nariuotakojų (naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti ir apsauginius drabužius);
Tuliaremijos profilaktikos tikslais taip pat rekomenduojama:
• nesimaudyti apleistuose vandens telkiniuose;
• neliesti negyvų ar sergančių gyvūnų;
• nevartoti graužikų apgraužtų maisto produktų.
