Yra kuo didžiuotis – Santariškėse pradėti taikyti sudėtingiausi inkstų transplantacijos metodai

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) inkstų transplantacijos specialistų komanda pradėjo taikyti naują ir labai sudėtingą inkstų transplantacijos metodą, tiems, kuriems anksčiau transplantacijos buvo neįmanomos. Šis metodas suteiks galimybę pacientams priimti ne tik kitos kraujo grupės, bet ir kito tipo organus.

VUL SK – vienintelė įstaiga ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse bei buvusioje Rytų Europoje, kuri gali pasiūlyti šią procedūrą.  Mayo klinika yra vienas iš trijų medicinos centrų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur yra atliekamos tokio tipo operacijos.
Šis pažangus metodas, vadinamas teigiamos kryžminės reakcijos transplantacija, žymiai sumažina organo atmetimo tikimybę pacientams su padidėjusiu antikūnų kiekiu kraujyje. Anksčiau šių antikūnų padidėjimas lemdavo persodinto organo atmetimo reakciją, todėl tokios operacijos anksčiau nebuvo atliekamos.

Lietuvoje daugiau nei 200 žmonių laukia mirusio žmogaus inksto transplantacijos, tuo tarpu kasmet transplantuojama tik apie 50 inkstų.

Apie 100 laukiančiųjų turi padidėjusį antikūnų kiekį. „Šiems žmonėms iki šiol vienintelis gydymas buvo dializė, – teigia VUL SK Nefrologijos centro direktorius, gydytojas-nefrologas doc. Marius Miglinas. Pasak jo, buvo mažai vilties, kad tokie pacientai kada nors bus transplantuojami.

„Nors dializė veikia kaip dirbtinis inkstas ir prailgina gyvenimo trukmę, tačiau tai nėra tobula. Pacientai tris kartus per savaitę po keturias valandas prijungiami prie aparato, kuris pašalina skysčių perteklių bei reguliuoja organizmo medžiagų balansą“, – pasakojo doc. M. Miglinas.

Gydytojai nėra tikri, kas sukelia pacientams padidėjusį antikūnų kiekį bei kas lemia tradicinės transplantacijos nesėkmę. Daugelis tokių pacientų su aukštu antikūnų kiekiu jau anksčiau yra turėję inksto transplantaciją, kuris nustojo funkcionuoti. Kitiems buvo atliekamos daugkartinės kraujo transfuzijos arba kai kurioms moterims antikūnai susidaro dėl buvusių nėštumų. Nemaža dalis tokių pacientų yra jauni ar vidutinio amžiaus, ir kitais atžvilgiais (išskyrus inkstų ligą) sveiki žmonės.

Prieš atliekant teigiamos kryžminės reakcijos transplantaciją pacientui VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre yra taikoma į dializę panaši procedūra, vadinama imunosorbcija. Cento vadovas prof. Laimonas Griškevičius pasakoja, kad tokios procedūros metu yra pašalinami antikūniai, sukeliantys audinių atmetimo reakciją. „Atmetimo rizika sumažinama pridedant naujų vaistų, kurie sustabdo ląsteles, gaminančias antikūnus. Kartais tenka šalinti net paciento blužnį, atsakingą už antikūnų gamybą“, – sako prof. L.Griškevičius.

Teigiamos kryžminės reakcijos procesas yra panašus į ABO kraujo grupių nesuderinamą gyvo donoro inksto transplantaciją – kitą pažangų transplantacijos metodą, kai pacientams transplantuojamas inkstas iš  gyvo donoro, esant nevienodoms kraujo grupėms.

„Pradėję taikyti teigiamos kryžminės reakcijos transplantacijas, mes žengiame žingsnį pirmyn, suteikdami galimybę pacientams ne tik priimti kitas kraujo grupes, bet ir kito tipo audinius“, – sako doc. M. Miglinas.

Iki šiol  Santariškių klinikose  atlikta 5 ABO nesuderinamų kraujo grupių inkstų transplantacijos ir 1 – su teigiama kryžmine reakcija bei esant nesuderinamoms kraujo grupėms.

„Rezultatai bei atsigavimo po operacijos trukmė esant teigiamai kryžminei reakcijai ir ABO nesuderinamų kraujo grupių transplantacijai yra panaši į kitas gyvo donoro inksto transplantacijas, – teigia doc. M. Miglinas. – Tai puiki žinia, ypač pacientams su teigiama kryžmine reakcija. Anksčiau jie net neturėjo galimybės transplantacijai“.
Gyvo donoro inkstai yra naudojami tiek ABO nesuderinamų kraujo grupių, tiek teigiamos kryžminės reakcijos transplantacijoms. Šiais metais Santariškių klinikose 8 iš 37 atliktų inksto transplantacijų buvo iš gyvo donoro.

Gyvo donoro inksto transplantacija turi daug privalumų: trumpesnis organo laukimo laikas, inkstai gali būti ištiriami prieš transplantaciją, dažniausiai jie pradeda veikti iš karto. Tuo tarpu iš mirusio žmogaus – užtrunka keletą savaičių, be to, gyvo donoro inkstai veikia ilgesnį laiką nei mirusio žmogaus.

„Mes tikimės panaudoti tai, ką įsisavinome, kad suteiktume galimybę sutrumpinti donorinio organo laukimo laiką arba sulaukti donorinio inksto tiems pacientams, kuriems įprastos inkstų transplantacijos negalimos“, – viliasi doc. M. Miglinas.