Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Mažakraujystė – pavasario palydovė

www.alkas.lt
2012 04 21 06:00
0
efoto.lt L. | Maslauskienės nuotr.

efoto.lt L. | Maslauskienės nuotr.

efoto.lt L. | Maslauskienės nuotr.
efoto.lt L. | Maslauskienės nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija (mažakraujyste). Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.

Mažakraujystė, mediciniškai vadinama anemija, yra organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir hemoglobino (raudonosios kraujo medžiagos). Kraujas yra sudarytas iš trijų rūšių ląstelių: raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir kraujo plokštelių (trombocitų). Eritrocitai savo sudėtyje turi daug baltymo hemoglobino, kuris perneša deguonį į visus organizmo audinius.

Kas gi tas hemoglobinas, o kas eritrocitai? Eritrocitai, raudonieji kraujo kūneliai, yra ląstelės, atsakingos už deguonies pernešimą iš plaučių į visus organizmo audinius ir anglies dioksido „transportavimą“ iš organizmo lauk. Kaip gi tas pernešimas vyksta? Hemoglobinas, eritrocituose esanti medžiaga ir suteikianti kraujui raudoną spalvą, prisijungia plaučiuose deguonį ir perneša jį į visų organizmo audinių ląsteles. Į hemoglobino sudėtį įeinanti geležis – vienas iš būtiniausių žmogaus organizmui mikroelementų Tai yra ketvirtasis pagal paplitimą elementas Žemėje. Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos.

Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi – ji sudaro net 80 procentų atvejų. Geležis yra svarbi hemoglobino dalis, tad jos trūkstant sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų gamyba. Geležies stoka gali atsirasti nepakankamai jos gaunant su maistu. Ypač dažnai tai atsitinka pavasarį. Artėjanti anemija ilgai neparodo jokių akivaizdžių ženklų. Žmogus gali greičiau pavargti, būti dirglesnis, šiek tiek blyškesnis. Prie mažakraujystės ilgą laiką organizmas sugeba prisitaikyti. Dirbti dar įstengiama turint tik trečdalį reikiamos kokybės kraujo, bet stipresnis fizinis krūvis išveda iš pusiausvyros, sutrinka širdies ritmas, endokrininių liaukų veikla, virškinimas, nervų sistema. Geležies stokos pasekmės vaikų elgesiui ir vystymuisi bei suaugusiųjų darbingumui bei imuninės sistemos veiklai – labai svarbi visuomenės sveikatos problema. Vakarų šalyse vienai iš penkių vaisingo amžiaus moterų nustatoma geležies stoka (Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis – vienai iš trijų), tačiau tik mažiau nei ketvirtadaliui iš jų pasireiškia anemija. Geležies stokos anemija dažnesnė rūkančioms, taip pat turinčioms gausias menstruacijas moterims. Nepasireiškus anemijai, daugelis žmonių, kenčiančių nuo geležies trūkumo, lieka negydomi.

Geležies stokos anemija gali išsivystyti, jei:

● Nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams).
● Padidėjęs geležies poreikis. Dažnai pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams, vaikams iki vienerių metų amžiaus bei paaugliams lytinio brendimo laiku. Neretai ši anemijos rūšis vargina paaugles mergaites, pasireiškia nėščioms ar maitinančios moterims, intensyviai sportuojantiems žmonėms.
● Nepakankamas geležies pasisavinimas virškinamajame trakte. Tai dažnai būna dėl gretutinės ligos, pavyzdžiui, po skrandžio pašalinimo operacijos, sergant uždegimine žarnų liga, opalige ir kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat dėl blogos kokybės dantų protezų tai paprastai vyresnio amžiaus žmonių problema.
● Sutrikęs geležies pasisavinimas. Tai gali būti susiję su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu, kitomis virškinimo ligomis, vartojant kai kuriuos vaistus, sergant kai kuriomis įgimtomis lėtinėmis ligomis.
● Lėtinis kraujavimas. Kraujo netenkama dėl kraujuojančios skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, skrandžio uždegimo su opelėmis, piktybinių virškinamojo trakto navikų, kraujuojančių hemorojinių mazgų, moterys – menstruacijų metu. Teigiama, kad moterims geležies rezervas per menstruacijas sumažėja 20–30 proc.
● Netenkama daug kraujo po sužeidimų, traumų, operacijų.
● Ilgalaikis stresas, naktinis darbas.
● Parazitai. Pavyzdžiui, žarnyne gyvenančios parazitinės kirmėlės sunaudoja daug maisto medžiagų, tarp jų ir geležies. Jos tarsi apvagia organizmą.

Kada reikia įtarti mažakraujystę?

● Kai atsiranda silpnumas, nuovargis, noras nuolat gulėti.
● Svaigsta, skauda galvą.
● Po fizinio krūvio pradeda trūkti oro, padažnėja širdies plakimas ir pulsas.
● Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis.
● Jaučiami duriantys skausmai širdies plote.
● Oda tampa blyški, sausa ir pleiskanoja.
● Nagai tampa trapūs ir dažnai lūžta, slenka plaukai.
● Pakinta įprastas maisto skonis, atsiranda liežuvio skausmas bei skausmingas rijimas.
● Įtrūksta lūpų kampučiai, liežuvis gali pasidaryti raudonas, lygus lyg nupoliruotas.
● Vargina padidėjęs dirglumas, bendras raumenų silpnumas.
● Pablogėja apetitas.
● Atsiranda noras valgyti nevalgomus dalykus: kreidą, molį, smėlį.

Geležies stokos mažakraujystė nustatoma medicinos įstaigose, kur atliekami kraujo tyrimai.
● Bendras kraujo tyrimas parodo, ar išsivystė mažakraujystė. Ji patvirtinama, nustačius neįprastą eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimą.
● Geležies kiekio tyrimas parodo, ar kraujyje pakankamai geležies, kuri reikalinga hemoglobino gamybai. Jei jos kiekis sumažėjęs, galima teigti, kad mažakraujyste sergama dėl geležies trūkumo.
● Feritino tyrimas daug tikslesnis nei geležies kiekio kraujyje nustatymas. Jis parodo geležies atsargų mažėjimo pradžią.
Mažakraujystės atveju hemoglobino koncentracija kraujyje vaisingo amžiaus moterims būna mažiau nei 120 g/l, vyrams bei moterims po menopauzės – mažiau nei 130 g/l. Eritrocitų kiekis moterims – mažiau nei 3,9 x 1012, vyrams – mažiau nei 4,3 x 1012.

Pasirūpinkime geležies trūkumo sukeltos mažakraujystės profilaktika

Susirgimų anemija Lietuvoje sumažėtų bent du kartus, jei tinkamai maitintumėmės. Deja, vis greitėjant gyvenimo tempui sunku pakankamai dėmesio skirti savo mitybai. Nuolatinis laiko stygius verčia maitintis greitai paruošiamu, rafinuotu, konservantų prikimštu maistu. Bulvių traškučių pakelis ir buteliukas kokakolos – gana dažni moksleivio priešpiečiai. Toks maistas ne tik sukelia virškinimo sutrikimų, bet ir neduoda žmogaus organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų, tarp jų ir geležies.

Mūsų moterys daug dėmesio skiria savo kūno linijoms, kartais dėl to atsisakydamos visavertės mitybos. Pavyzdžiui, nevalgo raudonos mėsos, kurioje gausu organizmui taip reikalingos geležies. Ji ypač svarbi paauglėms, kai prasideda menstruacijos. Iš pradžių jos būna gausios, todėl mergaitės netenka daug geležies. Per parą su maistu organizmas jos turi gauti iki 10–15 mg, kitaip gali pradėti vystytis geležies stokos mažakraujystė.

Kokiuose produktuose esama geležies?

Geležies yra daugybėje maisto produktų. Ypač – raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), gana daug žuvyje, paukštienoje, burokėliuose, pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, raudongūžiuose kopūstuose, krienuose, petražolėse, dilgėlių, burokų lapuose, grybuose, kiaušinių tryniuose, grikių, ryžių kruopose, lęšiuose, avižiniuose dribsniuose, džiovintuose vaisiuose, riešutuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, morkose, pomidoruose, net bulvėse. Labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, įvairiuose riebalų produktuose, aukščiausios rūšies miltuose.

Produktas
Geležies (mg) / 100 g produkto
Chalva 33
Kiaulių kepenys 16
Ikrai 11
Jaučių kepenys 8
Aguonos 8
Pistacijos 6,6
Pupelės 6,6
Saulėgrąžos 6,3
Kiaulių liežuviai 5
Jautiena 4
Vištų kepenėlės 4
Duona „Rugelis“ 3,3
Rūkyta dešra 3
Stirniena 3
Krapai 2,3
Šokoladas 2,1
Balta duona 1,6
Juodieji serbentai 1,4
Baravykai 1,2
Karpis 1,1
Salotos 1,1
Fermentinis sūris 1
Kiauliena 1
Vyšnios 1
Burokėliai 0,9
Kopūstai 0,9
Braškės 0,9
Ryžiai 0,8
Raudonieji kopūstai 0,7
Svogūnai 0,6
Obuoliai 0,6
Agrastai 0,6

Geležies apykaitos fiziologija

Žmogus geležies gauna su maistu, kuriame ji yra netirpi ir sunkiai pasisavinama. Laikantis dietos svarbu ne geležies kiekis, o jos forma. Geležies kiekis skirtinguose maisto produktuose labai skiriasi. Maiste yra dviejų pavidalų geležies: heminės ir neheminės. Ji skiriasi ne tik pavadinimu (kuris priklauso nuo kilmės), bet ir biopasisavinimu. Heminės geležies (lengviau pasisavinamos) esti mėsoje hemoglobino, mioglobino pavidalu. Neheminės geležies (blogiau pasisavinamos) yra daržovėse (nedaug), pieno produktuose (vidutiniškai).

Kaip geležis pasisavinama iš gyvulinės ir augalinės kilmės maisto?

Viena iš galimų anemijos priežasčių – vegetarizmas. Nors daugelyje vaisių ir daržovių geležies yra, tačiau iš daugelio ji pasisavinama gan prastai. Geriausiai ji pasisavinama iš gyvulinės kilmės maisto produktų, paprasčiau sakant – mėsos. Vertingiausia šiuo požiūriu geležis, esanti liežuvyje (5 mg/100 g), triušienoje (4,4 mg/100 g), kalakutienoje (4 mg/100 g), vištienoje (3 mg/100 g), jautienoje (2,8 mg/100 g). Blogiau pasisavinama geležis, esanti kepenyse (nors bendras geležies kiekis kepenyse yra 3 kartus didesnis nei kitoje mėsoje) bei žuvyje. Tyrimų duomenimis, iš raudonos mėsos pasisavinama net 20–40 proc. geležies, o iš daržovių – vos 2–10 proc.

Pasisavinimą gerina tinkamas maisto derinimas

Kad organizmas iš maisto pasisavintų kuo daugiau geležies, reikia ne tik pasirinkti tinkamus produktus, bet ir mokėti derinti maistą. Visi žinome, kad nepatariama mėsos užsigerti pienu. Kodėl? Mat pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Patartina valgyti rūgščių pieno produktų – kefyro, jogurto.

Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Be to, valgant daržoves kartu su mėsa, žuvimi ar paukštiena, geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja net 3 kartus! Tai dviguba nauda.
Geležį iš organizmo šalina ne tik pienas, bet ir kava, arbata, ypač stipri, sėlenos, špinatai, augalinė ląsteliena, kalcio ir fosforo junginiai. Vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio, magnio ir kalcio, arba kolestiraminas su geležimi sudaro netirpius junginius, todėl pastarosios pasisavinama mažiau.

Geležies atsargas išsekina ne tik bloga mityba, bet ir ilgalaikis stresas. Jo metu organizmas sunaudoja daugiau geležies nei įprastai. Todėl labai svarbu išmokti atsipalaidavimo pratimų, dažniau juoktis, nesivelti į smulkius buitinius ar darbo konfliktus ir pan.
Jei įtariama mažakraujystė, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, ligos priežastys ir laiku paskirtas tinkamas gydymas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Balandžio 17-oji – tarptautinė hemofilijos diena
  2. Keliautojų ligos ir jų profilaktika
  3. Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra
  4. Vandens poveikis žmogaus sveikatai
  5. Dėl nuovargio kaltas… pavasaris
  6. Alkoholis turi brangti, tauta – blaivėti
  7. Erkės: kaip nuo jų apsisaugoti ir ką daryti joms įsisiurbus?
  8. Balandžio 17-oji – tarptautinė hemofilijos diena

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Statybos | am.lt nuotr.

Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

2021 04 19
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

2021 04 07
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

2021 04 07
Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

2021 04 05
Europos Parlamentas patvirtino programą „ES – sveikatos labui“

Europos Parlamentas patvirtino programą „ES – sveikatos labui“

2021 03 11
Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?

Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?

2021 03 09
Miškuose laukia ne tik grybai, bet ir pavojingi kraujasiurbiai

Žinovai įspėja: storas sniego sluoksnis erkėms pasitarnavo tarsi antklodė, laikas ruoštis erkių gausai

2021 03 07
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?

Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis

2021 03 07
Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą slepia solidus amžius

Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę

2021 03 01
Ką išduoda prakaito kvapas?

Kaip kovoti su prakaitavimu nežalojant sveikatos?

2021 02 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Vėl galandami pjūklai Punios šilui
Gamta ir ekologija

Vėl galandami pjūklai Punios šilui

2021 04 19
Statybos | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

2021 04 19
Klaidos, kurias dažniausiai darome pirkdami padangas
Gamta ir žmogus

Netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

2021 04 19
Dalis Kelių direkcijos paslaugų persikels į elektroninę erdvę
Lietuvoje

Dalis Kelių direkcijos paslaugų persikels į elektroninę erdvę

2021 04 19
Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Net antraštė kvepia? apie Pavasariui – lengvai parauginti agurkai
  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • O eee-švepluojančius ar gaudys? apie A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • 5 nauji įgūdžiai, kurie gali papildyti jūsų CV
  • Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 919; komentarų: 16
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 509; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 439; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 295; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 291; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 19
0
Statybos | am.lt nuotr.

Nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos švietimo, parengtų rekomendacijų, inspekcinės veiklos, vis dar pasitaiko, kad žmonės žūsta statybose. Viso to būtų...

Skaityti toliau

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

by daiva
2021 04 07
0
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie COVID-19 viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau susivokti - keletas susistemintų ir konkrečių...

Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

by Kristina Aleknaitė
2021 04 07
0
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Net antraštė kvepia? apie Pavasariui – lengvai parauginti agurkai
  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • O eee-švepluojančius ar gaudys? apie A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?
  • Iš šiandienos taško apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
Kitas straipsnis
Menininkai kviečiami dalyvauti istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812 m.“

Menininkai kviečiami dalyvauti istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812 m.“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai