Šiandien – Pasaulinė hipertenzijos diena

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, verčia daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui ir šių ligų profilaktikai bei kontrolei. Arterinė hipertenzija – uždelsto veikimo bomba.

Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos informacijos centro  duomenimis, Vilniaus mieste – 2010 m. beveik 53 proc. sostinės gyventojų mirties priežasčių buvo kraujotakos sistemos ligos. Nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausia miršta 65 m. ir vyresni žmonės. Šioje amžiaus grupėje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sudarė 63,9 proc. jų mirtingumo.

Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresniems gyventojams – su amžiumi sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis skaičius smarkiai didėja. 2010 m. 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, buvo 2,6 karto daugiau negu 45–64 m. asmenų.

Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 134 886 susirgimai kraujotakos sistemos ligomis, 1 000 gyventojų teko 242,1 atvejų (Lietuvoje – 292,7), 2009 m. jų buvo užregistruota mažiau – 225,89 atvejų / 1 000 gyv. (Lietuvoje – 275,04).

Sostinėje, 2010 m. duomenimis, lyginant su kitomis ligų grupėmis, daugiausia gyventojai sirgo hipertenzinėmis ligomis, 1 000 gyventojų teko 127,7 sergančiųjų (Lietuvoje – 144,2 sergančiųjų). Sergančiųjų hipertenzinėmis ligomis Vilniaus m. gyventojų skaičius sudarė 71,4 proc. visų kraujotakos sistemos ligomis sergančiųjų.

Hipertenzinės ligos dažniausiai nustatomos pagyvenusiems žmonėms. 2010 m. 65 m. ir vyresnių Vilniaus miesto gyventojų amžiaus grupėje sergančiųjų šia liga buvo 50,8 proc. (2009 m. – 50,0 proc.), lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, 1 000 gyventojų teko 464 sergantieji hipertenzinėmis ligomis (Lietuvoje – 469,3 sergantieji).

Kas ketvirto – penkto suaugusio žmogaus kraujagyslėse, vadinamose arterijomis, kraujospūdis yra padidėjęs. Tai vadinama arterine hipertenzija. Ji dar vadinama civilizacijos liga. Arterinė hipertenzija lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo kitų kraujotakos sistemos ligų. Negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti:

• širdies raumens (miokardo) infarktą;
• galvos smegenų insultą;
• inkstų nepakankamumą;
• širdies nepakankamumą;
• regos sutrikimus;
• kraujagyslių pažeidimus ir aterosklerozės progresavimą.

Kraujospūdis – kraujo jėga, su kuria jis spaudžia arterijų sieneles. Ši jėga atsiranda, kai širdis varinėja kraują arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujospūdis arterijose kyla.

Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių liga, nepavojingas kraujospūdis iki 140/90 mm Hg, tačiau didesnį kaip 140/90 mm Hg būtina mažinti.

Jei ilgesnį laiką kraujospūdis per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, lengviau patenka cholesterolis, pradeda vystytis aterosklerozė.

Skiriamos dvi arterinės hipertenzijos rūšys:

Pirminė hipertenzija serga daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų. Jos priežastys nėra žinomos. Pagrindinis simptomas – padidėjęs kraujo spaudimas. Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai yra nekeičiami (genetika, amžius ir kt.) ir šalinami (koreguojami) – tai rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, pasyvus gyvenimo būdas, nervinė įtampa, naktinis darbas.

Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatytos. Tai įvairios (inkstų, skydliaukės ir kt.) ligos, kurių pasekoje padidėja arterinis kraujo spaudimas.

Deja, ligos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti. Pavojingiausiai yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo dėl gana geros savijautos. Skundai papras­tai atsiranda tik tuomet, kai negrįžtamai pažeidžiama širdis, kraujagyslės ir kiti organai. Dėl šios priežasties ir yra paplitęs neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra:

• paveldimumas;
• amžius – vyresni negu 35 metų amžiaus;
• nutukimas;
• rūkymas;
• maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio vartojimas);
• alkoholis;
• stresas, nerimas, baimė;
• mažas fizinis aktyvumas.

Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti! Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras nori atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį sergamumą arterine hipertenzija ir paraginti gyventojus reguliariai matuoti kraujo spaudimą.

Arterinės hipertenzijos gydymas

Pirmiausia turi būti koreguojamas gyvenimo būdas. Tai – nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymo būdas. Gyvenimo būdo koregavimas – druskos ribojimas, nutukimo, mitybos korekcija, fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių atsisakymas.

 10 rekomendacijų esant padidėjusiam kraujo spaudimui:

1. Laikykitės gydytojo rekomendacijų.

2. Periodiškai matuokite arterinio kraujo spaudimą.

3. Venkite antsvorio. Siekite, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų mažesnis negu 25. Ypač tai svarbu žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu, bei kurių kraujyje yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Sveikai maitinkitės, vartokite magnio ir/ar kalio papildų.

4. Ribokite druskos vartojimą. Nesūdykite jau pagaminto maisto. Lietuvos gyventojai per dieną suvartoja net 18 g druskos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 6 g druskos per dieną.

5. Nerūkykite. Rūkymas pasunkina hipertenziją ir yra vienas svarbiausių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

6. Atsisakykite alkoholio. Jeigu to nepavyksta padaryti, bent jau sumažinti jo vartojimą. Alkoholio išgerti ne daugiau negu 20-30 ml etanolio (300 ml vyno arba 700 ml alaus) per dieną. Moterims bei mažo svorio vyrams suvartoti ne daugiau negu 15 ml etanolio.

7. Venkite streso.

8. Pakankamai miegokite.

9. Daryti vidutinio intensyvumo dinaminius fizinius pratimus 50-60 min. per dieną, 3 ar 4 kartus per savaitę. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras efektyviai propaguoja „Šiaurietišką ėjimą“ su specialiomis lazdomis. Šis ėjimo būdas yra veiksmingas kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimų, stuburo ligų, osteoporozės bei kitų ligų profilaktikai. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio amžiaus bei antsvorio turintiems žmonėms. Daugiau informacijos galite rasti Vilniaus visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje.

10. Venkite staigių klimato zonos pakeitimų, prieš keliones lėktuvu pasitarkite su gydytoju.

Kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, papildomai prireikia vartoti vaistų (medikamentinis gydymo būdas). Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.