Derliui didinti būtina atstatyti nualintą dirvožemį (0)

efoto.lt, R.L. nuotr.

efoto.lt, R.L. nuotr.

Pavasarį atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad mineralinio azoto dirvoje aptinkama vis daugiau.  Dėl nesubalansuoto mineralinių trąšų ir chemijos naudojimo spartėja dirvožemio degradacija, o dirva organinėmis trąšomis gerinama nepakankamai. Atėjus rudeniniui tręšimui ieškoma papildomų medžiagų atstatyti dirvožemį.

„Jeigu nualintoje žemėje naudosime vien mineralines trąšas, norimų rezultatų nepasieksime. Norint užauginti gerą derlių metai iš metų, būtina gerinti dirvožemio struktūrą organinėmis dirvos gerinimo priemonėmis, pavyzdžiui, mėšlu.“ – sako Baltijos agroverslo instituto projektų vadovas Egidijus Vaitiekūnas.

Pasak E. Vaitiekūno, mėšlas nealina dirvos, bet ją sodrina ir kelia jos balą. Atsižvelgus į dirvožemio tyrimus ir suderinus NPK balansą  ūkyje, būtina pasirūpinti ir organinės medžiagos dirvožemyje gausinimu, dirvožemio našumo palaikymu ir didinimu. „Vieni iš svarbesnių parametrų yra mėšlo tręšiamoji vertė ir rūgštingumas, kuris vidutiniškai būna 6–9 PH. Sausos medžiagos jame būna apie 30 proc., likusi jo dalis – vanduo, jame yra visos augalams reikalingos maisto medžiagos: mikroelementai, įvairūs fermentai“ – pagrindinius mėšlo kokybės parametrus įvardina Baltijos agroverslo instituto atstovas.

„Vis dažniau ūkininkai  renkasi derinti mineralines trąšas kartu su organika. Brandintas kalakutų mėšlas  – organinė trąša, brandinta du metus turi gerus rūgštingumo parametrus – virš 8 PH. Organika šiose trąšose sudaro 18,36 %“, – naujausių mėšlo tyrimų duomenis vardina „Arvi kalakutų fermos“ direktorius Mindaugas Lazdauskas, sakantis, kad ši trąša geriausia tinka grūdinėms ir  šakniavaisinėms kultūroms.

„Brandintas kalakutų mėšlas, kaip ir kitos organinės trąšos veikia lėtai, ir joms yrant, išsiskiria augalams reikalingos maisto medžiagos. Neskleidžianti kvapo, lengvai iškratoma ir įdirbama trąša, padidina augalų derlingumą,  ekologinį dirvos švarumą, susilpnina neigiamą pesticidų poveikį augalui.“ – aiškina trąšą naudojantis ūkininkas Nikolajus Zubko, pastebėjęs, kad augalai tapo sveikesni ir derlingesni.

Pasak M. Lazdausko, brandintas kalakutų mėšlas atitinka tręšimo šiaudais reikalavimus,  jame suderinta tinkama NPK. „Dirvą gerindami mėšlu su šiaudais, papildome šią trąšą azotu, nes su šiaudais į dirvą patenka daug ląstelienos, kuriai skaidyti reikia azoto. Įterpti į dirvą šiaudai mažina kitų organinių trąšų poreikį“, – toliau dėsto Arvi kalakutų fermos direktorius

Ši organinė trąša teigiamai veikia augalų kvėpavimo ir šaknų susiformavimo procesus, kelia augalų atsparumo ligoms lygį, mažina jautrumą šalnoms, sausrai, piktžolėms ir kitiems nepalankiems faktoriams. Lapuose padidėja chlorofilo kiekis, augalai atrodo gražesni, sveikesni ir derlingesni.

Suvalkijos ir šiaurės Lietuvos dirvožemiai istoriškai patys derlingiausi, tačiau intensyvi žemdirbystė pareikalavo nualintos dirvos atstatymo,  auginimo vietose keliant didinant derlių būtina tręšti ne tik mineralinėmis trąšomis, bet ir atstatyti maisto elementų atsargas dirvoje.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *