Birželio antroje pusėje pradeda žydėti vienas pavojingiausių svetimžemių augalų – Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi). Ne vienas savo valdose pasišovęs sunaikinti šią nepageidaujamą piktžolę susiduria su rimta problema. Dėl gajumo, sėklų gausumo itin sparčiai plintantis augalas beveik nesunaikinamas, o neretai tampama ir pastarojo auka. Neturintiems informacijos apie barščio naikinimą akistata su šiuo monstru dažniausiai baigiasi odos nudegimais, alergijomis, žinoma ir pavienių mirties atvejų. Kad kova su barščiu netaptų kova su vėjo malūnais, o juolab nepaliktų skausmingų žaizdų, bus pateikta keletas naudingų patarimų, kaip įveikti šį klastūną.
Iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis mūsų šalyje šaknis suleido praeito amžiaus 6-ąjį dešimtmetį, kuomet jį bandyta auginti kaip pašarinį augalą. Vėliau jį labai išplatino gėlininkai ir bitininkai, o paskui šis ėmė plisti savaime. Ten, kur Sosnovskio barštis įsiveisia, jis sudaro sąžalynus ir visiškai pakeičia augaliją. Net 5 metrų aukštį pasiekti galintis augalas pasižymi tvirtu ir šakotu stiebu, dideliais iki pusės metro ilgio lapais. Užaugina iki 10 cm skersmens storio šaknį, kurią į žemę įleidžia iki 60 cm. Dideli barščių lapai užpavėsina vietinius augalus ir neleidžia šiems augti. Be to, barščiai subrandina tūkstančius sėklų, kurios labai lengvai plinta ir taip piktžolė užkariauja vis didesnius plotus. Sosnovskis dažnai pastebimas apleistose vietose, šalia kelių, ypač jo gausu paupiuose.
Įdomu tai, kad Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus. Sultys paprastai sukelia uždegimą apšvietus tiesioginei saulės šviesai. Odos pažeidimai pasireiškia po poros dienų.
Jei šis priešas ir jo slapti ginklai jus gąsdina ir abejojate, ar pajėgsite jį įveikti, ar jei susitaikėte su šio kaimynyste, tačiau norite, kad piktžolė bent jau neatimtų iš jūsų naujų plotų, galite nukapoti augalo žiedynus. Tam dabar pats tinkamiausias metas, vėliau, augalui subrandinus sėklas, bus per vėlu. Tada žiedyno kapojimas tik padės sėkloms išplisti. Pirmą kartą nukapojus žiedynus, po kiek laiko ant stiebo, tik kitoje vietoje, pradeda formuotis nauji, todėl perspėjame, kad vienu kartu visko nukapoti nepavyks. Tam reikės bent dviejų kartų. Žinoma, tą patį daryti turėsite kiekvienais metais.
Jei norite ne pristabdyti augalo plitimą, bet visiškai sunaikinti jį, efektyviausia priemonė tam – glifosatų grupės herbicidai. Rekomenduojama pavasarį mažiausiai du – tris kartus kas keletą savaičių jais nupurkšti augalo lapus, kol galiausiai šis žus. Kuo augalas mažesnis, tuo šis būdas efektyvesnis. Jei augalai jau dideli, tuomet pirma patartina nukirsti stiebą ir herbicidą supilti į jo vidų, kad šis pasiektų šaknis. Bėda tik ta, kad herbicidai nemažai kainuoja ir, jei augalo užkariautas plotas didelis, jų reikės labai daug. Tai gerokai paplonins jūsų piniginę.
Kitas ne pigus, tačiau taip pat efektyvus kovos būdas – anksti pavasarį, pašalinus prieš tai buvusių Sosnovskių liekanas, uždengti žemę (tas vietas, kur augalas augo) geotekstile arba juoda agro plėvele. Išdygę augalai negaus saulės arba žus nuo pernelyg didelės šilumos. Jei herbicidais nužudome jau išdygusius barščius, tai geotekstilės privalumas tas, kad žus ir vėliau iš sėklų išdygę augalai. Idealu, jei geotekstile ar agro plėvele uždengsite žemę balandžio mėnesį ir nuimsite ją tik kitų metų vasaros pabaigoje, tačiau šis būdas gali suveikti ir palaikius dangą vieną sezoną. Jei Sosnovskiai labai išplitę, reikės daug dangos, taip pat gali būti sudėtinga tvarkingai viską ja užkloti.
Trečias naikinimo būdas – šienavimas. Tai daryti reiktų ypač atsargiai. Eidami į mūšį nepalikite nepridengtų kūno vietų, būtinai apsaugokite veidą, rankas. Mechaniniu būdu pažeidžiant augalą išsiskirs daug sulčių, kurios gali tapti nudegimo priežastimi. Šienaujant 3 – 4 kartus per metus, sąžalynai turėtų pradėti skursti. Minusas tas, kad šienavimas pasiteisins tik po 5 ar dar daugiau metų, taigi galutinės pergalės reikės laukti ilgai. Dėl galingų atauginėjančių šaknų bei didelių barščio lapų, sunku susiformuoti kitai augalijai, kuri galėtų nukonkuruoti piktžolę.
Dažnai žiniasklaidoje kaip kovos būdas minimas ir arimas, tačiau jo nerekomenduojame, kadangi Sosnovskio šaknys į žemę suleidžiamos pakankamai giliai. Patirtis rodo, kad jas perkirtus net 40 cm gylyje augalas galiausiai vis tiek atželia.
Naikindami piktžoles vienu ar kitu būdu, nepamirškite kūno apsaugos. Priešą pulkite vakarais, saulei leidžiantis arba debesuotą ar lietingą dieną. Taip mažiau nukentėsite, jei turėsite sąlytį su augalo sultimis. Jei jo išvengti nepavyktų, kreipkitės į medikus.
Lietuvos gamtos fondo informacija
