Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) šį rudenį pradeda pasaulinį mokslo projektą, kuriame bus nuodugniai tiriami kontroliuojamo klimato sąlygomis auginami augalai. Tokie tyrimai vienu metu leis keturiose atskirose klimato zonose tirti įvairiausias vietines ir egzotines augalų rūšis. Šiam tyrimui naudojamos nanotechnologijos prisidės kuriant inovatyvias ir modernias žemės ūkio technologijas bei produktus.
Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Nemunas“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru įsteigė Žemės ir miškų ūkio jungtinį tyrimų centrą. Jo šiltnamyje planuojama iki rugsėjo pradėti augalų raidos bei produktyvumo formavimosi dėsningumų tyrimus: bus ieškoma klimato kaitą švelninančių priemonių, aiškinamasi dirvožemio ekologijos, augalų adaptyvumo klausimai, atliekami biopotencialo formavimo biotechnologiniai tyrimai. Šiandien jie būtini patvarioms žemdirbystės technologijoms kurti.
„Šioje mokslinių tyrimų oazėje bus tiriami lauko augalai, gėlės, vaiskrūmiai, vaismedžiai, daržovės, tarp jų ir auginamos šiltnamiuose. Laukuose nereikės užimti didelių hektarų plotų, o tai pasitarnautų gamtai ir ekologijai. Ši tyrimų stotis yra itin kompaktiška, vos 400 kv. m ploto, tad poveikis ir žala aplinkai bei tyrimų sąnaudos bus nedidelės“, – apie šį mokslinį tyrimą sako ASU Agronomijos fakulteto prodekanas mokslui ir plėtrai, docentas Vaclovas Bogužas. Mokslininko teigimu, gamtoje daugelis veiksnių skiriasi dėl dirvožemio, klimato sąlygų. Tuo tarpu lauko augalų tyrimams šiltnamyje bus sumodeliuotos kontroliuojamos sąlygos: augalai bus auginami ir žiemą, ir vasarą. Tai yra puiki galimybė tyrimus atlikti bet kuriuo metu.
Klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms tyrimai leis pradėti naujos kokybės greitai augančių ir pagerintų kitomis savybėmis pasižyminčių medžių rūšių kūrimą. Bus modeliuojamos įvairiausios sąlygos – mitybos, klimato, ligų sukėlėjų ir jų plitimo, kiti veiksniai. Šalia šiltnamio įrengtos uždaros klimato kameros leis keisti net oro sudėtį. Automatinė kompiuteriu valdoma ventiliacijos sistema užtikrins gerą patalpų vėdinimą, veiks efektyvi šildymo sistema. Vasarą uždarius langus, bus užtikrinamas didesnis slėgis augalų auginimo zonose, todėl iš lauko nepateks oras su užkratu. Tinklas apsaugos nuo galimo vabzdžių pernešamo infekcinio užkrato plitimo. Klimato ir laistymo valdymo kompiuterinės programos palaikys net 24 skirtingus augimo sąlygų rėžimus.
ASU teigimu, tokie tyrimai yra mokslo naujovė, XXI a. pasiekimas, atveriantis naujas galimybes pažinti aplinką, spręsti ekologines problemas ir, be abejo, rasti tinkamiausius atsakymus tiems, kurie domisi augalais, naujausiomis technologijomis, mėgsta tobulėti.
Tyrimu centras įkurtas slėnio „Nemunas“ ir valstybės lėšomis.
į nanotechnologijų vystymą ir taikymą investuojamos didžiulės pinigų sumos. Tuo tarpu investicijos į nanomedžiagų poveikį aplinkai ir gamtai yra daug mažesnės, o tai reiškia, kad visuomenei ir aplinkai gali grėsti pavojus. Dėl tokio finansavimo mechanizmo visa mokslinė bendruomenė gali būti įvairiai įtakojama. Taip pat dauguma rinkoje esančių nanoproduktų nėra “pirmo būtinumo” prekės (t.y. juos galima vadinti beprasmiais daiktais), o tai reiškia, kad tyrėjai daugeliu atvejų neatsižvelgia į esminius visuomenės poreikius, į aplinkosaugos ar socialines problemas, darnų vystymąsi.
Taikymas karo pramonėje: yra baiminamasi dėl netinkamo nanoproduktų panaudojimo ir jų pritaikymo karo pramonėje. Pavyzdžiui, karo tikslams gali buti panaudojami modernūs miniatiūriniai intelektualūs ginklai, užsibrėžto taikinio siekiantys ginklai be patikimos nuotolinio išjungimo galimybės. Panašios technologijos gali kelti pavojų žmonijai ir aplinkai.[5]
Teisinė bazė: nanotechnologijų vystymasis, be abejonės, taps iššūkiu teisinei sistemai. Susirūpinimas kyla dėl to, kas ateityje turės teisę reguliuoti nanotechnologijų taikymą ir kas užtikrins, jog šiomis technologijomis nebus pasinaudota netinkamai.[6] Baiminamasi taip pat ir dėl to, ar besivystančios valstybės ateityje netaps „nanoatliekų sąvartynais“ arba tiesiog nekontroliuojama nanoproduktų rinka. Problema yra ta, jog dar labai mažai žinoma apie nanodalelių savybes ir jų poveikį, taigi sunku apibrėžti jų teisinį reguliavimą, nustatyti ribines vertes ir pan. Klausimai – ar ir kaip reikia nustatyti savanoriškus elgesio kodeksus ir juos įdiegti pramonės įmonėse – vis dar lieka diskusijų objektu.
Žmonijos sugebėjimas kurti itin mažus objektus kėlė ir ateityje kels etikos diskusijas. Iki šiol visuomenė menkai tesuvokė kokia svarbi yra naujų technologijų kontrolė nuo pat jų vystymosi pradžios. Norėdami užtikrinti nanotechnologijų vystymąsi tinkama linkme bei atsakingą jų valdymą, turime apsvarstyti visus etinius ir socialinius aspektus. Priešingu atveju, nanotechnologijos balansuos ant patikimumo ribos ir remsis gražiomis vizijomis, o visuomenei itin svarbūs klausimai nebus sprendžiamis.[7]