10 faktų apie elektronines atliekas

Kiekvienuose namuose atsiranda sugedusios ar nebenaudojamos buities technikos ir elektronikos. Šias elektros ir elektronines atliekas daugelis išmeta į komunalinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, kaupia sandėliuose, gabena į metalo supirktuves arba – dar blogiau – palieka gatvėse ir pakelėse, taip kenkdami aplinkai bei savo sveikatai.

„Lietuvoje jau kurį laiką ugdomas žmonių sąmoningumas, jog visos atliekos, ypač tos, kuriose yra sveikatai ir gamtai pavojingų medžiagų, turi būti atiduodamos saugiai ir tvarkingai perdirbti, – sako Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) vadovas Giedrius Mikulskas. – Per beveik dešimtmetį vykdomą visuomenės švietimą ji tampa vis atsakingesnė, tačiau procesas vyksta ganėtinai ilgai, nes žmonės nelinkę greitai keisti savo įpročių“ G. Mikulsko nuomone, galbūt žmonės pradėtų atsakingiau elgtis, jei žinotų apie elektronines atliekas daugiau faktų, ypač – pačius naujausius ir iš Lietuvos.

Štai tie 10 faktų apie elektronines atliekas, kurie padės suprasti, kodėl jas svarbu atiduoti tik tam specialiai skirtose vietose, iš kur jas veš perdirbti, ir tai daryti saugiai:

1. Elektros ir elektronine įranga laikytini visi prietaisai, kuriems veikti reikalingas elektros tinklas, baterijos arba elektromagnetiniai laukai. Taip pat tie prietaisai, kurie skirti kurti, perduoti, išmatuoti tas sroves bei laukus. Tai ir skalbyklės, viryklės, šaldytuvai, televizoriai bei monitoriai, įvairi kompiuterių technika, garso įranga bei tokios smulkmenos kaip lygintuvai, skrudintuvai, maišikliai, elektriniai įrankiai, žaislai, šviestuvai, žibintuvėliai bei kt.

2. Gaminant elektrinius ir elektroninius prietaisus sunaudojama daugybė žaliavų: įvairių metalų, plastmasių, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų ir pan. Daugelis šių medžiagų, prieš tai jas nukenksminus, gali būti perdirbtos ir panaudotos pakartotinai.

3. Į sąvartynus išmesti ar netinkamai ardomi elektroniniai prietaisai, irdami, į aplinką išskiria ypač pavojingas medžiagas: sunkiuosius metalus, plastikus, ozono sluoksnį ardančias dujas (freonus), nervų sistemą galintį pažeisti šviną, o smegenis – kadmį. Ypač neigiamas pasekmes žmogaus organizmui gali turėti vandens telkinius ir dirvožemį užteršiantis gyvsidabris bei tepalai ir plastikai.

4. Dėl šių priežasčių elektroninės atliekos priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai ir žmonių sveikatai turinčių atliekų. Pagal galiojančius ES reikalavimus, skaičiuojant 1 gyventojui, mūsų šalyje per metus reikia surinkti ne mažiau kaip 4 kg elektroninių atliekų.

5. Nuo 2016 m. ES šalims narėms bus nustatomos užduotys surinkti elektroninių atliekų, skaičiuojant jų svorį procentais nuo rinkoje parduodamų naujos įrangos kiekių: iki 2019 m. Lietuvoje bus privaloma surinkti 40–45 proc., o po 2019 m. – ne mažiau kaip 65 proc.

6. Lietuvoje elektroninės atliekos atskirai renkamos 8-erius metus. Oficialios statistikos duomenimis, per metus surenkama maždaug 10–12 tūkst. tonų šių atliekų. Tačiau tai sudaro tik apie 30–40 proc. visų, susidarančių šalyje. Likusios atliekos patenka į sąvartynus arba nelegalias supirktuves.

7. Nelegaliai elektronines atliekas superkantys ir ardantys asmenys siekia išgauti tik vertingas antrines žaliavas. Todėl prietaisai, prieš juos ardant, nenukenksminami, o visos „pigesnės“ antrinės žaliavos išmetamos tiesiog į sąvartynus ar pamiškes. Atiduodami ar parduodami senus buities prietaisus, žmonės turi įsitikinti, kad juos superkantys ar paimantys asmenys, turi tokiai veiklai būtinas licencijas. Kitu atveju bus pažeidžiami šiuo metu Lietuvoje veikiantys įstatymai.

8. 2011 m. mūsų šalies gyventojai daugiausia atidavė tinkamai perdirbti stambios buities technikos (šaldytuvų, viryklių, skalbyklių ir pan.) – 6500 t. Įvairios IT ir telekomunikacijų įrangos bei televizorių ir monitorių atiduota 2700 t, o elektrinių ir elektroninių įrankių surinkta beveik 900 tonų. Mažiausiai surenkama žaislų ir smulkių namų apyvokos prietaisų, kuriuos lengva išmesti tiesiog į šiukšlių dėžę.

9. 2012 m. kovą bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. lietuvių išmeta visas elektronines atliekas kartu su komunalinėmis atliekomis, o 13 proc. jas kaupia sandėlyje, garaže ar sode. Vos šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų elektronines atliekas atiduoda jas perdirbančioms įmonėms.

10. Elektronines atliekas galima atiduoti visose šios įrangos prekybos vietose, taip pat jose perkant naują prietaisą; savivaldybių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse bei EEPA ir jos partnerių atliekų surinkimo vietose, kurias galima rasti internete www.epa.lt, www.zalvaris.lt, www.emp.lt, www.kuusakoski.lt, www.novitera.lt. Stambiagabaritė įranga gali būti išvežta tiesiai iš namų ar biurų, paskambinus telefonu 8 695 55111 ir sutarus tinkamą laiką.

Asociacija EEPA – elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Pagrindinis EEPA tikslas – vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006 m. EEPA organizuoja elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 m. pabaigos – baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą.