Antradienis, 21 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Žmonės pasiryžę mokėti už sveikesnę Baltijos jūrą

www.alkas.lt
2012-07-07 10:55:03
0
efoto.lt | M.Šilingytės nuotr.

efoto.lt | M.Šilingytės nuotr.

efoto.lt | M.Šilingytės nuotr.
efoto.lt | M.Šilingytės nuotr.

Žmonės, gyvenantys aplink Baltijos jūrą, ją labai vertina ir yra pasiryžę mokėti apie 4 milijardus eurų per metus, kad jos būklė pagerėtų. Tai rodo naujas unikalus tyrimas, kurį atliko tarptautinis mokslinių tyrimų tinklas BalticSTERN. Pirmą kartą visų devynių aplink Baltijos jūrą esančių šalių gyventojai buvo tuo pačiu metu klausinėjami kiek jie būtų pasiryžę mokėti už eutrofikacijos sumažinimą Baltijos jūroje.

Rezultatai parodė, kad už tokį pagerėjimą būtų linkusi mokėti dauguma apklaustųjų.

  • Vienas Lietuvos gyventojas už sveikesnę jūros ekosistemų būklę, t.y. didesnį vandens skaidrumą, mažesnį vandens žydėjimą ir mažesnį deguonies deficitą giliuosiuose vandenyse yra pasiryžęs vidutiniškai per metus mokėti 22 litus. Vidutinis vieno gyventojo pasiryžimo mokėti dydis labai skiriasi Baltijos jūros šalyse – jis svyruoja nuo 14 iki 380 litų per metus. Jei atsižvelgtume į šių šalių gyventojų pajamų skirtumus, šis intervalas žymiai sumažėtų.
  • Lietuvos gyventojams kasmet tokia Baltijos jūros aplinkos pagerėjimo vertė iš viso sudarytų 55 mln. litų.
  • Apskritai, kas antras Baltijos jūros regiono gyventojas yra susidūręs su eutrofikacijos efektais, daugiausia tokiais kaip vandens drumstumas ir dumblių žydėjimas. Atliktas tyrimas rodo, kad daugeliui žmonių rūpi jūros aplinkos būklė ir kad jiems svarbi ne tik jų šalies pakrantė, bet visa Baltijos jūra.
  • Lietuvos, kaip ir Švedijos, Estijos ir Suomijos gyventojai, išreiškė stiprų susirūpinimą Baltijos jūros aplinka. Jie taip pat pripažįsta savo asmeninę atsakomybę gerinant jūros būklę. Pomėgiai prie Baltijos jūros visose šalyse yra panašūs, tačiau lietuviai, kaip ir vokiečiai, latviai bei lenkai žvejoja joje mažiau nei kitų Baltijos jūros šalių gyventojai. Lietuviai ir lenkai daugiau nei kitų šalių gyventojai poilsiauja paplūdimiuose (tokia rekreacija užsiima net 95 proc. būnančių prie Baltijos jūros). Lietuvoje, Suomijoje ir Latvijoje maždaug 30 proc. respondentų teigė, kad taip, kaip prie Baltijos jūros, nepailsėtų niekur kitur.
  • Pasiryžimo mokėti dydžio ir pajamų priklausomybė stipriausia Lietuvoje ir Lenkijoje, o amžius turi įtakos tokiam pasiryžimui visose šalyse: kuo jaunesnis žmogus, tuo jis labiau pasiryžęs mokėti už Baltijos jūros būklės pagerėjimą.

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Baltijos jūros regiono šalių gyventojai stipriai palaiko Baltijos jūros veiksmų plane nustatytus maistingųjų medžiagų, patenkančių į jūrą, mažinimo tikslus. Tai yra labai svarbi žinia sprendimų priėmėjams apie tai, jog visuomenė remia Baltijos jūros būklės tolesnio gerinimo skubius veiksmus. „Daryti per mažai bus per daug brangu“, – sako Daiva Semėnienė, tyrimo Lietuvoje koordinatorė.

Iš viso 10 500 žmonių devyniose šalyse dalyvavo internetinėje ar asmeniniu interviu paremtoje apklausoje ir atsakė į klausimus apie Baltijos jūros svarbą ir savo pasiryžimą mokėti. Apklausoje buvo apibūdinta Baltijos jūros būklė 2050 metais, jei nesiimtume naujų priemonių eutrofikacijai mažinti, ir jei įgyvendintume Veiksmų plane numatytus eutrofikacijos mažinimo tikslus. Respondentų buvo prašoma palyginti šių dviejų situacijų būklę ir pareikšti savo pasiryžimo mokėti vertę.

Veiksmų planą suderino devynios HELCOM (Helsinkio Komisijos) Baltijos jūros šalys. Kiekviena šalis sutiko sumažinti savo išleidžiamų maistingųjų medžiagų kiekius, kad būtų pasiekta gera jūros būklė.

BalticSTERN yra mokslinių tyrimų tinklas, kuriame dalyvauja visų devynių Baltijos šalių partneriai. Baltijos jūros geros būklės pasiekimo sąnaudoms ir naudai įvertinti bei efektyvioms priemonėms nustatyti yra sukurti ir integruoti ekologiniai ir ekonominiai modeliai. Pasiryžimo mokėti tyrimo rezultatai bus įtraukti į sąnaudų-naudos analizę, kuri bus publikuojama 2012 metų rudenį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius
  2. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  3. Į neršvietes migruojantys varliagyviai jau keliuose
  4. Ar saugome pagrindinį Lietuvos valstybės turtą – dirvožemį?
  5. Regioninių parkų 20-mečiui paminėti organizuojami įvairūs renginiai
  6. Ventos regioninio parke rengiamas vandens pažinimo takas
  7. Bičių sveikata

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

2023 03 20
Vanduo, kranas, čiaupas | pixabay.org nuotr.

Patvirtinti reikalavimai geriamam vandeniui

2023 03 17
Pakrantė, vanduo | am.lrv.lt nuotr.

Pakrančių tvarkymo darbus teks atidėti

2023 03 16
Spirit pakuote | shop.spirit.lt nuotr.

Ekologiškesni sprendimai pakavime

2023 03 07
Manekenai | riccreative.myportfolio.com nuotr.

Norite ekologiškesnio manekeno drabužių parduotuvei?

2023 03 07
Gintaras | Fotografas.co nuotr.

Kas sukompromitavo gintarą?

2023 02 24
Moduliniai namai: privalumai, lemiantys jų didelį populiarumą | namvita.lt nuotr.

Moduliniai namai: privalumai, lemiantys jų didelį populiarumą

2023 02 22
Šilumos siurblys | termo-ekspertai.lt nuotr.

Šilumos siurbliai oras-oras – protingas sprendimas visiems namams

2023 02 17
Žuvintas | J. Vaiškūno nuotr.

Žuvinto rezervate – aplinkos pokyčių stebėjimai

2023 02 17
Natūrali pieva | Ž. Morkvėno nuotr.

Garsi žolininkė J. Balvočiūtė tėviškėje atkuria natūralią pievą, bet dėl upės – belieka apgailestauti

2023 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Koviniai F-16 skrydžiai Ukrainoje – tik laiko klausimas?

2023 03 21
Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Etninė kultūra

Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“

2023 03 20
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua/photos nuotr.
Ukrainos balsas

Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?

2023 03 20
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
Renovacija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų

2023 03 20
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą

2023 03 20
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą
Gamta ir ekologija

Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių

2023 03 20
Registracija internetu | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pas gydytojus vis daugiau registracijų internetu

2023 03 20
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • nuomonė apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • nuomonė apie Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Koviniai F-16 skrydžiai Ukrainoje – tik laiko klausimas?
  • D. Nausėdienė: Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę
  • Lietuvos žydus gelbėjo visi: nuo prezidento iki paprastų kaimo gyventojų
  • Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 20
0
Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

Europoje vyksta reikšmingas biologinės įvairovės mažėjimas net ir visiškai laukinėse vietovėse. Kasdien pasaulyje išnyksta iki 150 skirtingų rūšių, o jų,...

Skaityti toliau

Patvirtinti reikalavimai geriamam vandeniui

by Ditė Česėkaitė
2023 03 17
0
Vanduo, kranas, čiaupas | pixabay.org nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bendru įsakymu patvirtino Geriamojo vandens ruošimo cheminių medžiagų ir filtravimo...

Skaityti toliau

Pakrančių tvarkymo darbus teks atidėti

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Pakrantė, vanduo | am.lrv.lt nuotr.

Žemės savininkai, norintys savo teritorijoje susitvarkyti vandens telkinių pakrantes, turėtų luktelėti – kovo 15 d. įsigaliojo draudimas atlikti vandens telkinių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • nuomonė apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • nuomonė apie Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Antraštė apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
Kitas straipsnis
„TIESOS“ akcija Kaune. E.Marčenkovo nuotr.

Kaune Nemuno krantinė sužibo „TIESOS“ žiburėliais (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai