Šimonių girios biosferos poligone (Anykščių raj.) Anykščių regioninio parko specialistai aptiko Lietuvoje jau išnykusiu laikyto ir į Lietuvos Raudonosios knygos 0 (ex) kategoriją įrašyto augalo – Lobelio čemerio (Veratrum lobelianum) augavietę. Lobelio čemerys – tai daugiametis, trumpus storus šakniastiebius išauginantis, 50–170 cm aukščio augalas. Žydi birželį – liepą, tačiau žiedai neįspūdingi. Dauginasi ir plinta vėjo nešiojamomis sparnuotomis sėklomis. Didžiausia grėsmė šiems augalams – per ankstyvas šienavimas ir dirvos suardymas.
Aptikta Lobelio čemerių populiacija yra gausi ir besiplečianti, šiemet žydėjo mažiausiai 5 vegetatyviniai ūgliai, o iš viso suskaičiuota apie 50 generatyvinių ūglių. Augalas gali išgyventi 50 ir daugiau metų, o žydėti pradeda tik sulaukęs 5–16, (kai kur nurodoma net nuo 30 metų), tad galima manyti, kad naujai aptiktoje radavietėje čemeriai auga jau keleri, o gal ir keliasdešimt metų.
Čemeriai savaime auga visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, bet natūralioje gamtoje jie beveik nebesutinkami, be to Lietuva yra ties šiaurvakariniu rūšies arealo pakraščiu. Apytiksliai už 5km nuo dabartinės radavietės šis augalas jau buvo registruotas. Paskutinį kartą nedidelė populiacija ten buvo stebėta 1975 m. – sakė Anykščių regioninio parko direkcijos vyriausia biologė Dovilė Barčkutė.
Anksčiau šie augalai buvo sodinami darželiuose, nes pasižymi vaistinėmis savybėmis. Medicinoje vartojami čemerio šakniastiebiai su šaknimis, iš kurių gaminama tinktūra ir čemeryčių vanduo. Jie buvo vartojami odos parazitams naikinti. Kadangi augalas nuodingas, daugelyje šalių medicinoje nenaudojamas.
